Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2017 m. kovo 22 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei S. S. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiasi Piniginės socialinės paramos nepasiturtintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio nuostatomis ir prašo iš atsakovės priteisti nesumokėtą socialinės pašalpos sumą.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

byloje nagrinėjamas ginčas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė S. S. 2011-09-21 pareiškėjai pateikė prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-42985, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2011 metų rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011-12-22 įsakymo Nr. SP1-5374 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. S. išskaičiavimo” turinio matyti, kad atsakovei nuo 2011-10-01 iki 2011-11-01 buvo nustatyta permokėta 263,63 Lt socialinės pašalpos suma, atsižvelgiant į 2011-12-11 Lietuvos darbo biržos duomenis apie atsakovei nuo 2011-09-24 paskirtą nedarbo draudimo išmoką. Minėtu įsakymu atsakovės 2011-12-21 prašymu permokėta socialinė pašalpa buvo išskaičiuojama po 20 proc. iš jai kas mėnesį mokėtinos socialinės pašalpos. Apie priimtą minėtą sprendimą atsakovė buvo informuota įteikiant įsakymo nuorašą asmeniškai. Pagal byloje pateiktą Lietuvos darbo biržos 2013-12-21 duomenų bazės išrašą atsakovei nuo 2011-09-24 paskirta nedarbo draudimo išmoka.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003-07-01 įstatymas Nr. IX-1675, akto redakcija nuo 2013-06-01 iki 2014-01-01, t. y. galiojusi socialinės pašalpos skyrimo metu; toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, viena iš jų - asmenų įsiregistravimas Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tarp jų ir: pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo - paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus (Įstatymo 25 straipsnio 2 punktas), bei per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Pagal bylos duomenis S. S. 2011-09-21 prašymo - paraiškos teikimo metu nuosavybės teise turimo turto vertė pagal Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio turimus duomenis neviršijo turto vertės normatyvo ir gaunamos pajamos buvo mažesnės už valstybės remiamas pajamas asmeniui, ji buvo registruota teritorinėje darbo biržoje; t. y. atsakovė atitiko sąlygas socialinei paramai gauti. Atsakovė prašymo – paraiškos teikimo metu taip pat nepateikė duomenų (neinformavo) Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio apie tai, jog jos pajamos būtų kitokios ar jai būtų nutraukta registracija teritorinėje darbo biržoje. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją informavo apie savo padėties pasikeitimą (paskirtą nedarbo draudimo išmoką). 2011-09-21 prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-42985 IV dalyje Piniginės socialinės paramos teikimas atsakovė patvirtino, jog jos pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti yra teisinga, įsipareigojo per 1 mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir/arba mokant piniginę socialinę paramą, o patvirtino, jog žino ir sutinka, kad nuslėpusi ar pateikusi neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai ją gavusi, turės grąžinti savivaldybei neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos dydžio lėšas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka. Aukščiau minėtų punktų atsakovė laikytis įsipareigojo parašu. 2011-12-21 atsakovė prašymu Nr. SP23-61249 „Dėl permokos išskaičiavimo” nurodė išskaičiuoti susidariusią socialinės pašalpos permoką iš socialinės pašalpos po 20 proc. Taigi, pateiktas prašymas patvirtina, kad atsakovė sutiko, jog buvo susidariusi socialinės pašalpos permoka. Pažymėtina, kad iš mokėtos socialinės pašalpos buvo išskaičiuota dalis susidariusios socialinės permokos, todėl Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-02-02 įsakymu Nr. SP1-489 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. SP1-5374 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. S. išskaičiavimo” pakeitimo” atsakovės buvo prašoma grąžinti 49,40 Eur permokėtos socialinės pašalpos sumą. Atsakovė buvo informuota apie susidariusią negrąžintą permoką. Atsakovė padengė 10,00 Eur dydžio įsiskolinimą, todėl liko negrąžinta 39,40 Eur dydžio socialinės paramos permoka. 2016-08-08 ir 2016-11-11 buvo išsiųsti priminimo laiškai, kuriuose jos pakartotinai buvo prašoma grąžinti likusią 39,40 Eur dydžio neįskaičiuotą permokėtą socialinės pašalpos sumą, tačiau S. S. į prašymą grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir iki šiol permokėtos sumos negrąžino.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovės pateikta ne visa informacija (nenurodyta informacija, jog jai paskirta nedarbo draudimo išmoka) lėmė tai, kad paskyrus socialinę pašalpą, ji neteko teisės į ją. Atsakovei buvo išmokėta socialinės paramos suma, todėl susidarė permoka. Šiuo atveju atsakovė turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-02-02 įsakymu Nr. SP1-489 nustatyta 49,40 Eur permoka. Paminėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal bylos duomenis įsakyme 39,40 Eur dydžio socialinės paramos permoka yra negrąžinta.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 39,40 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintos pareigos nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos dalies, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš S. S. priteistina 39,40 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 39,40 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 40 euro centų) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.