Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nors ir pripažįsta tėvystę, ją įforminti neteismine tvarka vengia. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, gavęs procesinius dokumentus buvo susisiekęs su ieškove, paaiškino, kad galimybės dalyvauti teismo posėdyje neturi, dėl ieškinio patenkinimo neprieštaravo. Mano, kad atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, augina penkis nepilnamečius vaikus, jos pajamas sudaro tik valstybės teikiama socialinė parama, todėl atsakovo parama būtina. Neprieštaravo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, tačiau pageidavo, kad apie bendravimo laiką būtų informuota iš anksto, nurodydama, jog bendravimas turėtų vykti tik Lietuvoje.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys tekinamas.

Dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nesudarę santuokos gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu, jiems gimė trys vaikai, 2008 lapkričio 9 d. - sūnus D., 2010 m, rugsėjo 9 d.- sūnus E., 2012 m. lapkričio 8 d. – dukra U. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys bendrą gyvenimą nutraukė 2014 m. balandžio mėnesį, ieškovei laukiantis ketvirtojo vaikelio. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie bendro ūkio vedimą su atsakovu patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti dokumentai. Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013 m. gruodžio 2 d. informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriui ieškovės S. R. šeima su trimis mažamečiais vaikais į Skurvydų kaimą atsikėlė 2013 m. rugpjūčio mėnesį, informacijos pateikimo metu atsakovas A. V. įvardijamas kaip S. R. sugyventinis. 2014 m. sausio 7 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, apsilankę ieškovės šeimoje, nustatė, kad ieškovė kartu su A. V. yra viena šeima, apsilankymo metu A. V. buvo tėvystės atostogose. Pakartotinio apsilankymo šeimoje metu 2014 m. balandžio 2 d. namuose rasta visa šeima, atsakovas A. V. nurodė ketinantis išvykti dirbti į užsienį. Pagal (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 16 d. seniūnijos informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovas jau su šeima nebegyveno. Kad atsakovas A. V. iki 2014 m. balandžio mėnesio gyveno kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, konstatuota ir 2014 m. socialinės darbuotojos ataskaitoje apie ieškovės S. R. šeimą. Faktą, kad ieškovė ir atsakovas bendrai gyveno, vedė bendrą ūkį patvirtino liudytoja A. Š., nurodžiusi, jog atsakovas šeimą paliko, kai ieškovė laukėsi ketvirto vaiko, t. y. sūnaus E..

Ieškovės paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo A. V. bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas iki gimstant sūnui E. gyveno kaip šeima, santykiai nutrūko ieškovei jau esant nėščiai. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, susisiekė su ieškove ir telefoninio pokalbio metu pripažino tėvystę. Nors teismui atsakovas dėl ieškinio pozicijos neišreiškė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais apie buvusį atsakovo ketinimą neteismine tvarka įregistruoti tėvystę, t. y. tėvystės pripažinimą, patvirtintą ir telefoninio pokalbio metu jau prasidėjus teisminiam procesui. Tokie įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės sūnaus E. tėvas yra atsakovas A. V., ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Nors tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, tačiau tėvystės nustatymas galimas ir kitais įrodymais, be to, tėvystės nustatymas galimas ne tik teismine tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes apie bendrą šalių gyvenimą vaiko pradėjimo metu, atsakovo elgesį, neginčijant ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių (neteikiant atsiliepimo, prašymo skirti ekspertizę), sprendžia, kad įrodymų visumai patikimai patvirtinant tėvystę, ekspertizė tėvystės nustatymui nėra būtina.

Nepilnamečio sūnaus E. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, kuri šiuo metu gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ieškovės buitis skurdi, tačiau ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, jais tinkamai rūpinasi, atsakovas nesiekia dalyvauti vaiko auklėjime, todėl sūnaus E. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Pripažinus atsakovą ieškovės sūnaus tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus ( CK 3.192 str.).

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro tik gaunama socialinė išmoka, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, išlaiko dar keturis nepilnamečius vaikus.

Atsakovas įrodymų apie turtinę padėtį, apie gaunamą uždarbį nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui E.

Ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Nors įrodymų, patvirtinančių turimas išlaidas, nepateikė, teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ieškovės nurodomas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo sumą, reikalingą kas mėnesį vaikui, atsižvelgiant į vaiko amžių, pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas vaikams dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui. Ieškovė viena rūpinasi ne tik E., bet ir kitų bendrų vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu, jų laisvalaikiu, ugdymu, užtikrina vaikų teisę į būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra. Abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, ieškovės nurodoma išlaikymo suma galėtų užtikrinti tik būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas.

Ieškovė, priteisus išlaikymą, skirtina priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis), kuri tik patvirtinama CK 3.138-3.140 straipsnių nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 straipsnio 3 dalis.

CK 3.200 straipsnyje reglamentuota, kad išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., už šį laikotarpį priteistinas ieškovės nurodyto dydžio įsiskolinimas (3 600 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama, ieškovė, siekdama išvengti ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos siūlo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovo teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nėra ribojama. Teismo vertinimu tokia siūloma tvarka nebus išspręstas ginčas, šalims aiškiai nesusitarus dėl bendravimo tvarkos ir praktinio įgyvendinimo, todėl teismas ją tikslina (CPK 376 straipsnis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tokių duomenų byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsakovo bendravimui su vaiku neprieštarauja, į faktą, kad atsakovas gyvena užsienyje, kad nėra ištirtos ieškovo gyvenimo sąlygos – nežinoma, ar vaikui būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ieškovo gyvenamojoje vietoje, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, patikslintina, nustatant, jog atsakovas, būdamas Lietuvoje, su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas sūnų nuo 12 val. iš vaiko buvimo vietos ir grąžindamas sūnų iki 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis). Pagal pateiktą pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 279,50 Eur, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, jog A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. R., gim. 2014 m. gruodžio 16 d., tėvas.

Nustatyti E. R., gim. 2014 m. gruodžio 16 d., gyvenamąją vietą su S. R..

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. R., gim. 2014 m. gruodžio 16 d., po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti S. R. sūnui E. R. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš A. V. 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą S. R..

Nustatyti A. V. bendravimo su sūnumi E. R. tvarką, pagal kurią A. V., būdamas Lietuvoje, bendrauja su E. R. kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val., paimdamas vaiką iš buvimo vietos ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą.

Priteisti iš A. V. 27 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) ir 279,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630). Įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT2473000101 12394300 AB „Swedbank“, Nr. LT78729000000013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74401005100132 4763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr. LT747400000008723870 „Danske Bank A/S, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.