Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant M. P.

išnagrinėjęs M. P.

gimusio (duomenys neskelbtini) ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini)

gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad jis 2015-12-28 apie 23.09 val. Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr, 5, vairuodamas automobilį Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į tvorą ir medį juos apgadindamas, po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė KET 9, 127, 219 p. reikalavimus, t.y. padarė teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad įvykio metu atostogavo ir buvo namuose (duomenys neskelbtini) Jis išgirdo smūgio garsą ir pro langą pamatė atsirėmusį į tvorą automobilį. Išėjęs į lauką pamatė M. P. bandantį atitraukti automobilį. Automobilis nevažiavo, nes sugedo. Buvo nežymiai sugadinta tvora dėl ko jis pretenzijų vairuotojui neturi. Jis M. P. parodė, kur galima būtų palikti automobilį. Naktį jis išgirdo šaudymo garsą ir, pažiūrėjęs pro langą, pamatė degantį automobilį, kuris anksčiau atsitrenkė į tvorą. Jis iškvietė gaisrininkus, kurie užgesino automobilį.

LR ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už ( ... ) pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 219 p. yra numatytos vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigos, įvykus eismo įvykiui. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal LR ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu ( nusižengimu ) laikomas priešingas teisei, kaltas ( tyčinis arba neatsargus ) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ( LR ATPK 284 str. 1 d. ). Kaip minėta, administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad buvo atsitrenkta į gyvenamojo namo tvorą ( pažymėta Nr. 5 ) ir sulaužytas medis ( pažymėta Nr. 4 ), automobilis stovi nuošaliau nuo kelio ( pažymėta Nr. 1 ). Iš 2015-12-28 transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. 0115000737664 matyti, kad po eismo įvykio pilnai sudegė transporto priemonė – Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neabejotinai nustatyta, kad automobilis Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą, esančią šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimų bei įvykio vietos schemos atkuriant įvykių eigą nustatyta, kad asmuo, vairavęs automobilį, atsitrenkęs į tvorą, suderinęs su tvoros savininku žalos atlyginimo klausimą, išvyko iš įvykio vietos ir nekvietė specialiųjų tarnybų, o automobilis dėl akiai nematomų pirminės apžiūros metu nepastebėtų gedimų užsidegė vėliau. Iš pasakyto darytina išvada, kad M. P. pasitraukė iš įvykio vietos nepažeisdamas kelių eismo taisyklių ir todėl jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Esant tokioms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 str. 2 d. padaromas ne tik tiesioginė tyčia, bet gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. Pagal LR ATPK 11 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Nustatyta, kad automobilis Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko slidžiu, 4 m pločio keliu, tvoros sugadinimai minimalūs, savininkas nereikalauja atlyginti žalos, savininkas nurodė, kad toje kelio vietoje automobiliai dažnai atsitrenkia į tvorą, M. P. nurodė, kad atsitrenkė į tvorą bandydamas išvengti didesnio susidūrimo su prieš jį važiuojančia transporto priemone, leistino greičio viršijimo fakto nenustatyta. Pagal KET 127 p. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 9 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų

padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nenustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia, ar M. P. galėjo numatyti kilsiančias žalingas pasekmes ir lengvabūdiškai jų tikėjosi išvengti ar dėl savo vairavimo stažo turėjo ir galėjo jas numatyti. Kaip jau minėta, V. Š. įvykio metu žala padaryta nebuvo, M. P. iš įvykio vietos nebėgo, tarėsi su V. Š. dėl galimos žalos atlyginimo ir išsprendus šį klausimą, išvažiavo. Esant tokioms aplinkybėms M. P. neturėjo kviesti policijos ir jam šiuo atveju neturėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Todėl byla pagal LRATPK 127 str. 2 d. taip pat nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.