- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1532-603/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- J. N., Jadvygos Novickos, Z. M.
- Atsakovas
- E. M., P. P. M., S. M.
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė, Indrė Panavaitė, Vitalij Vaičiūnas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei, vertėjaujant Oksanai Jakšto, dalyvaujant ieškovei J. N., ieškovų atstovui advokatui Vitalij Vaičiūnui, atsakovei E. M., atsakovų E. M. ir S. M. atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei, atsakovo P. P. M. atstovei advokatei Indrei Panavaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. M. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Jadvygos Novickos ir Z. M. ieškinį atsakovams E. M., S. M. ir P. P. M. dėl turto atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. N. ir Z. M. ieškiniu atsakovams E. M., S. M. ir P. P. M. prašė teismo atidalinti ieškovei J. N. priklausančias 66/120 dalių, ieškovui Z. M. priklausančias 17/120 dalių ir P. P. M. 1/12 dalį pastato – gyvenamojo namo, Nr. 7994-0042-5012, turinčio 28,77 kv.m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės E. M. J. N. 11 814,58 Lt, Z. M. 3043,15 Lt ir P. P. M. 1790,09 Lt, iš S. M. J. N. 20 082,46 Lt, Z. M. 5172,75 Lt ir P. P. M. 3042,80 Lt; atsakovams priteisti jiems priklausančias dalis natūra E. M. priteisiant 45/120 dalis, S. M. 75/120 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv.m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 28,77 kv.m. bendro ploto, ir kiemo statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu gyvenamojo namo plotas padidėjo iki 57,13 kv. m., tačiau jis padidėjo po savavališkai atliktos rekonstrukcijos. Kadangi pagal CK 4.103 str. 1 d. savavališkai pastatyta gyvenamojo namo dalimi naudotis ir disponuoti ja negalima, dalintina gyvenamojo namo dalį sudaro iki rekonstrukcijos buvęs 28,77 kv. m. plotas. E. M. priklauso 1/12, S. M. 17/120, Z. M. 17/120, J. N. 66/120 ir P. P. M. 1/12 dalys ginčo turto. Paaiškino, kad esant tokiam dideliam skaičiui bendrasavininkių, turto valdymas yra komplikuotas ir nepatogus, nes negalima turto tinkamai remontuoti, apdrausti, sudaryti nuomos sutartį ir pan. Nurodė, kad atsakovai ieškovams neatskleidžia savo ketinimų dėl turto, su ieškovais nebendrauja, ieškovai neturi rakto nuo gyvenamojo namo, atsakovai nei jų, nei jų atstovų į gyvenamąjį namą į neįleidžia. Nurodė, kad siūlė atsakovams išpirkti jiems priklausančias turto dalis, tačiau iš atsakovų sulaukė agresyvios reakcijos. Nurodė, kad per Vilniaus m. 37-ąją notarų kontorą atsakovams buvo persiųsta pareiškimas, kuriuo ieškovė J. N. siūlė tuometiniam bendrasavininkui J. M., kurio dalį šiuo metu paveldėjo atsakovė E. M. ir atsakovui P. P. M. išpirkti jos turto dalį už 25 000,00 Lt, tačiau šis pasiūlymas liko be atsako. Paaiškino, kad šiuo metu jie yra neįleidžiami į gyvenamąjį namą ir naudotis turtu negali, atsakovai motyvuoja savo elgesį tuo, kad jie gyvena šiame gyvenamajame name, todėl ieškovai su šiuo turtu nieko bendro neturi. Kadangi gyvenamojo namo dėl jo nedidelio ploto natūra padalinti tarp 5 bendrasavininkų neįmanoma, be to, bendrasavininkai tarpusavyje nesutaria, santykiai tarp jų yra įtempti, todėl tikslingiausia būtų atidalinti jiems priklausančias dalis priteisiant iš atsakovų kompensacijas proporcingai jų turimai turto daliai.
Atsakovas P. P. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti jam priklausančią 10/120 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv. m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės E. M. 1788 Lt piniginę kompensaciją, o iš S. M. – 3040 Lt piniginę kompensaciją, priteisiant iš jo atsakovei E. M. 37/1200 dalis, o atsakovui S. M. 63/1200 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv. m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo pat savo dalies turto įsigijimo 1988 m., turtu nesinaudojo ir šiuo metu juo nesinaudoja ir neketina to daryti ateityje. Šiame name nėra ir nebuvo jokių jo asmeninių daiktų, kadangi jis su savo šeima nuolatos gyvena ir gyveno (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad šio gyvenamojo namo ir jo priklausinių neremontavo, nesprendė dėl jų rekonstrukcijos. Nurodė, kad sprendžiant dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su kitais bendraturčiais būdo, atsižvelgiant į tai, jog visi bendraturčiai bet kuriuo atveju faktiškai negalėtų naudotis turtu dėl jo pobūdžio (senos statybos nedidelio ploto gyvenamasis namas su priklausiniais, didelio bendraturčių, kurie turi sukūrę savo šeimas, skaičiaus, tarp jų susiklosčiusių tarpusavio santykių, nebūtų teisinga ir protinga atidalyti jam priklausančią turto dalį priteisint ją natūra.
Atsakovai E. M. ir S. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. jie sutiko su ieškovų reikalavimu dėl turto atidalijimo, tačiau nesutinka, jog atidalijama turi būti ieškovams ir atsakovui P. P. M. priteisint pinigines kompensacijas proporcingai jų turimai turto daliai. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ieškovams J. N. priklauso 66/120 dalys arba 15,82 kv. m. ploto, Z. M. – 17/120 dalių arba 4,08 kv. m. ploto, abiem 19,90 kv. m. ploto, o atsakovams P. P. M. ir E. M. po 10/120 dalių arba po 2,40 kv. m. ploto, S. M. 17/120 dalių arba 4,08 kv. m. ploto. Nurodė, kad gyvenamojo namo plotas 28,77 kv. m., kurį sudaro kambarys 1-3, 9,60 kv. m. ploto, kambarys 1-2, 12,51 kv. m. ploto, katilinė 1-5, 3,34 kv. m. ploto, ir koridorius, 3,32 kv. m. ploto. Nurodė, kad ieškovei J. N. galėtų būti priteistas natūra kambarys 1-2, 12,51 kv. m. ploto, Z. M. – kambarys 1-3, 9,60 kv. m. ploto, o kadangi jam priklauso mažesnė dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dalį šios patalpos, padarius pertvarą skirti ieškovei J. N., tokiu būdu ieškovams atitektų 22,11 kv. m. plotas, kuris netgi nežymiai viršytų jų dalis bendrojoje nuosavybėje atitinkantį plotą. E. M. dalis, kuri sudaro 2,40 kv. m. plotą, negali būti atskirta natūra, nepadarius neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti visiškai: atidalinta ieškovei J. N. priklausančios 66/120 dalių, ieškovui Z. M. priklausančios 17/120 dalių ir P. P. M. 1/12 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv.m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės E. M. piniginę kompensaciją J. N. 11814,58 Lt, Z. M. 3043,15 Lt ir P. P. M. 1790,09 Lt, iš S. M. piniginę kompensaciją J. N. 20 082,46 Lt, Z. M. 5172,75 Lt ir P. P. M. 3042,80 Lt. Atsakovei E. M. priteista natūra 45/120 dalis, o atsakovui S. M. 75/120 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv. m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, t. y. ieškovai prašo atidalinti jiems priklausančias turto dalis priteisinat kompensaciją pinigais iš atsakovų E. M. ir S. M., atsakovai E. M. ir S. M. su tokiu ieškovų siūlomu atidalijimo būdu nesutiko ir prašė priteisti ieškovams atitinkamas gyvenamojo namo patalpas, o atsakovui P. P. M. – kompensaciją, atsakovas P. P. M. prašė atidalinti jam priklausančią turto dalį priteisiant kompensaciją iš atsakovų E. M. ir S. M.. Teismas pažymėjo, jog ieškovai bei atsakovas P. P. M. prašo, o atsakovai E. M. ir S. M. siūlo atsakovui P. P. M. atidalinti jam priklausančią turto dalį priteisiant piniginę kompensaciją. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovui P. P. M. priklausančios turto dalies atidalijimo nėra. Teismas konstatavo, kad šalys siūlo du 2 atidalijimo variantus, iš kurių vienas yra atidalijimas išmokant piniginę kompensaciją, o kitas – turto padalijimas tarp 4 bendrasavininkų (ieškovų bei atsakovų E. M. ir S. M.) natūra.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto atidalijimo būdo, iš pradžių sprendė klausimą dėl šalims priklausančio gyvenamojo namo atidalijimo natūra galimumo. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgė į tai, jog yra 5 bendraturčiai, kuriems priklauso aukščiau nurodytos gyvenamojo namo dalys. Taip pat atsižvelgė į tai, jog dalintinas gyvenamasis namas labai mažo ploto, t. y. yra tik 28,77 kv. m. ploto, ir ieškovams J. N. priklauso 15,82 kv. m. ploto, Z. M. – 4,08 kv. m. ploto, atsakovams P. P. M. ir E. M. po 2,40 kv. m. ploto, S. M. - 4,08 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes padarė išvadą, kad atidalijus šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis natūra, tokiu būdu kaip prašė atsakovai E. M. ir S. M., bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia tik atsakovui P. P. M., o likusiems 4 bendrasavininkams priklausančias dalis atidalijus natūra, jos negalės būti savarankišku daiktu; nepasibaigtų šalių bendroji dalinė nuosavybė; atidalijus gyvenamojo namo dalis natūra, atskiromis šalims priklausančiomis dalimis naudotis būtų praktiškai neįmanoma. Taigi, teismas konstatavo, jog atidalijimas natūra šiuo atveju yra neįmanomas. Kadangi turto tarp šalių natūra atidalinti neįmanoma, teismas sprendė klausimą dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais.
Pagal Ekspertizės išvadą Nr. NT-10-10 dalintino turto vertė yra nustatyta 58 000,00 Lt. Atsakovai E. M. ir S. M. su tokia nustatyta dalintino turto verte nesutiko, nurodė, kad dalintino turto vertė yra daugiausia 25 000,00 Lt, kad gyvenamąjį namą remontavo ir pagerino jie, jis yra senas, 1940 m. statybos, iš nekokybiškų medžiagų. Teismas spręsdamas dėl šalims priklausančio turto vertės, atsižvelgė į tai, jog dalintino turto vertę nustatė ekspertas atsižvelgdamas į VĮ „Registrų centras“ medžiagą, nekilnojamojo turto, analogiško vertinamajam turtui, pirkimo – pardavimo sandorius, viešai skelbiamą informaciją spaudos leidiniuose ir periodinių leidinių prieduose, internetinėse prieigose bei kitą informaciją. Teismas kritiškai vertino atsakovų E. M. ir S. M. nurodytas aplinkybes dėl jų lėšomis atlikto gyvenamojo namo pagerinimo, nes jie nepateikė jokių šias jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, pati atsakovė E. M. pripažino, kad labai sunku būtų nustatyti kiek lėšų skyrė seno gyvenamojo namo pagerinimui, o kiek jų buvo panaudota statant priestatus, kurie yra savavališka statyba. Atsakovė E. M. prašo remtis 2010-01-26 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta gyvenamojo namo nurodyta vidutine rinkos vertės ir laikyti, kad gyvenamojo namo vertė yra 25 000,00 Lt. Teismas pažymėjo, kad vidutinė rinkos vertė nustatyta taikant masinio vertinimo vidutinės rinkos vertės nustatymo būdą. Masinis turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę (1999-05-25 Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 2 str. 10 p., aktuali 2003-05-01 redakcija). Taigi, vertinant turtą minėtu būdu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o nustatomos verčių ribos, todėl teismas konstatuoja, kad turto vertintojo R. K. atliktas turto vertinimas atliktas taikant lyginamosios vertės metodą, kurio esmė, remiantis 1999-05-25 Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 7 str. 1 p., aktuali 2003-05-01 redakcija, yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus, tiksliau atspindi gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę, todėl teismas nustatydamas išmokėtinos kompensacijos dydį remiasi būtent jo nustatyta gyvenamojo namo verte, kuri yra 58 000,00 Lt. Teismas spręsdamas klausimą, ar bendraturčiai gali sumokėti iš jų priteistiną kompensaciją, atkreipė dėmesį į tai, jog gyvenamasis namas natūra negali būti padalintas, o šalys dėl jo valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo bendru sutarimu nesutaria. Taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovai E. M. ir S. M. kitos gyvenamosios vietos neturi, prie gyvenamojo namo yra atsakovės E. M. savavališkai pastatyti priestatai, o bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas tarp šalių kitu būdu, pvz. bendro daikto pardavimas, jų interesus atitinka dar mažiau, nes pardavus gyvenamąjį namą ir padalinus pinigus proporcingai šalių turimoms dalims, jie gautų atitinkami 4833,33 Lt ir 8261,67 Lt, o už tokią sumą kitos gyvenamosios patalpos įsigyti praktiškai būtų neįmanoma.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei J. N. priklausančios 66/120 dalys, ieškovui Z. M. priklausančios 17/120 dalių ir P. P. M. priklausantį 1/12 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv. m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teismas atidalino priteisiant iš atsakovės E. M. J. N. 11 814,58 Lt piniginę kompensaciją, Z. M. 3043,15 Lt piniginę kompensaciją ir P. P. M. 1790,09 Lt piniginę kompensaciją, iš S. M. priteisinant J. N. 20 082,46 Lt piniginę kompensaciją, Z. M. 5172,75 Lt piniginę kompensaciją ir P. P. M. 3042,80 Lt piniginę kompensaciją; atsakovams E. M. ir S. M. priteisiant jiems priklausančias dalis natūra – E. M. priteisiant 45/120 dalis, S. M. 75/120 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv. m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašė teismo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą ir atsižvelgiant į nekilnojamojo turto eksperto išvadą dėl turto rinkos vertės, priteisti ieškovams ir atsakovui P. P. M. mažesnes kompensacijas, priteistų kompensacijų dydį sumažinant patirtų namo remontui išlaidų suma – 3964,70 Lt. Nurodė, kad spręsdamas kompensacijos dydžio klausimus, teismas vadovavosi UAB ,,DYO“ atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, t. y. šios bendrovės nustatyta gyvenamojo namo rinkos verte – 58 000 Lt. Su šiuo įvertinimu nesutiko ir prašė teismo paskirti pakartotinę ekspertizę pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui – ekspertui, įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat nurodė, kad ginčo namas yra senos statybos, pastatytas iš prastų, nenaujų medžiagų, jo sienos – vieni puvėkai, tik apkalti medžio plaušo plokštėmis. Teismas taip pat neatsižvelgė į apeliantų patirtas išlaidas ir nesumažino išmokėtinų kompensacijų dydžio. Neprieštarauja dėl piniginių kompensacijų išmokėjimo ieškovams ir atsakovui P. P. M., jei kompensacijos nebūtų tokios didelės.
Atsiliepimas
Ieškovė J. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB ,,DYO“ atliktas ginčo turto vertinimas yra neteisingas. Atsakovai neprieštaravo, jog ekspertizė būtų atlikta UAB ,,DYO“ ir argumentas apie paskirto eksperto neatitikimą įstatymo reikalavimams atsirado tik apeliaciniame skunde. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apie tai net nebuvo užsiminta.
Atsakovas P. P. M. atsiliepimu nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad turto vertintojo R. K. specialios žinios turto vertinimo srityje nekelia abejonių, teismui buvo pateiktas R. K. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Nr. A000042 bei UAB ,,DYO“ įmonės kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000018, iš kurio matyti, jog šiai įmonei suteikta teisė verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Pirmos instancijos teismas visai pagrįstai netenkino atsakovų E. M. ir S. M. prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, nes atsakovai nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti UAB ,,DYO“ atliktos ekspertizės pagrįstumu, nekėlė klausimo dėl ekspertizės akto nepilnumo ar neaiškumo, neprašė eksperto apklausti teismo posėdyje, todėl nebuvo jokių pagrindų papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje sprendžiamas atlyginimo už paveldėto atidalijamo turto dydžio nustatymo klausimas. Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad teismo paskirto eksperto R. K. atlikta ekspertizė, kuria vadovavosi teismas, nustatydamas atlyginimo bendraturčiams dydį, yra atlikta parenkant netinkamai lyginamuosius objektus, todėl yra nustatyta per didelė ginčo turto rinkos vertė. Apeliantai teismo posėdžio metu pateikė turto vertintojos I. K. atliktą ginčo turto vertinimo ataskaitą (b. l. 48, 2 t.), kurioje vertinamo 28,77 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros, kiemo aikštelės) turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2012-04-03 rinkos vertė yra nustatyta 24 000 Lt (ataskaitos 18 lapas). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendraturčiams priteistino atlyginimo už atidalintinas turto dalis dydį, vadovavosi minėtos ekspertizės metu nustatyta rinkos verte - 58 000 Lt (ataskaitos 15 lapas).
Kolegija pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Pagrindiniai aspektai, kuriais argumentuoja apeliantai, siekdami paneigti atliktos ekspertizės išvadas, siejami su netinkamai parinktais palyginamaisiais sandoriais, gi, ieškovai ir atsakovas P. P. M. remiasi aplinkybe, jog turto vertintoja I. K. savo vertinime nepateikė atsakymo, kokia būtų ginčo objekto vertė, atsižvelgiant į turto savininko teisę išsipirkti (privatizuoti) prie namo esantį žemės sklypą.
Kaip matyti iš ekspertizės akto pateiktų palyginamųjų objektų, pardavimo kaina yra susieta ne tik su namo plotu, bet ir su žemės sklypo plotu (atitinkamai – 14, 6, 13 ir 18 arų) (ataskaitos 13 lapas), ir šia pardavimo kaina turto vertintojas nustatė ginčo turto 1 kv. m. kainą 2000 Lt (ataskaitos 14 lapas). Turto vertintojos I. K. pateikti vertinimui palyginamieji objektai yra parinkti be įgijamo žemės sklypo (ataskaitos 16 lapas), kas sudaro kolegijai teisinį pagrindą teigti, jog šioje vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo turto (gyvenamojo namo ir kiemo statinių) vertė, vadovaujantis lyginamaisiais objektais, prie kurių nėra žemės sklypo, t. y. visi lyginamieji objektai pagal savo teisinį statusą yra analogiški vertinimo objektui. Sutiktina su ieškovių ir atsakovo P. P. M. argumentu, kad gyvenamojo namo, kurio savininkas turi teisėtus lūkesčius privatizuoti šalia namo esantį žemės sklypą, kaina, tikėtina, yra didesnė už objekto, kur nėra tokios galimybės, tačiau nagrinėjamu atveju, nustatant teisingą atlyginimą už atidalijamą turtą, jis turi būti įvertintas pagal faktinę situaciją. Kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog bendraturčiai yra pateikę prašymus dėl privatizavimo bei kad yra suformuotas prie ginčo turto žemės sklypas ir galiausiai sumokėta kaina už perkamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, kokia yra ginčo turto vertė, nustatant palyginamuoju metodu, lyginamaisiais objektais pasirinkus gyvenamąsias patalpas nesant žemės sklypo, vertintina kaip parodantys realią rinkos vertę ir kartu pagrindžiantys teisingo atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad turto vertintojos I. K. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog skaičiavimams atrinkti trys panašiausi vertinamam objektui pirkimo pardavimo sandoriai, kurių duomenys apie parduotus objektus, pagal rinkos vertę formuojančias charakteristikas - vietą, paskirtį, komunikacijas, plotą ir kt. faktorius bei pagal už juos sumokėtą kainą atitinka nagrinėjamos teritorijos nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą. Atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, paneigiančių, turto vertintojos I. K. vertinamo turto vertės nustatymo nepagrįstumą. Be to, tiriant sandorį, įvykusį Rykantuose, laikytina, kad ši apylinkė yra panaši pagal savo bendrą lokalizacinį patrauklumą ir palyginamaisiais sandoriais įtraukus kuo daugiau objektų, nors ir šiuo atveju nesančių pačiame Lentvaryje, tačiau esančiu panašioje pagal savo lokalizacinį patrauklumą teritorijoje, tuo nustatinėjama ginčo objekto reali rinkos kaina turėtų būti realesnė ir objektyvesnė. Kita vertus, iš atlikto tyrimo akto matyti, jog turto vertintoja be kitų pataisos koeficientų, taikė vietovės pataisos koeficientą, todėl argumentas dėl netinkamai parinktų lyginamųjų objektų atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra teisinis pagrindas vadovautis turto vertintojos I. K. atlikta ginčo turto vertinimo ataskaita dėl 24 000 Lt ginčo turto rinkos vertės nustatymo bei pakeisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiant iš apeliantų priteistinų kompensacijų dydį: iš atsakovės E. M. priteisiant piniginę kompensaciją J. N. 4967,16 Lt, Ž. M. 1279,42 Lt ir P. P. M. 752,60 Lt, iš atsakovo S. M. priteisiant piniginę kompensaciją J. N. 8232,84 Lt, Z. M. 2120,58 Lt ir P. P. M. 1247,40 Lt.
Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstas atsakovų E. M. ir S. M. nurodytas aplinkybes dėl jų lėšomis atlikto gyvenamojo namo pagerinimo, nes nebuvo pateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kolegija pažymi, kad apeliantai šiuo atveju nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais šioje dalyje sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl nurodytos teismo sprendimo dalies atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovų E. M. ir S. M. lygiomis dalimis J. N. priteistinos 400 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovo pagalba (b. l. 28, 2 t.), taip pat iš atsakovų E. M. ir S. M. lygiomis dalimis P. P. M. priteistinos 400 Lt išlaidos, susijusios su atstovo pagalba (b. l. 29 – 30, 2 t.) (CPK 93 str. 2 d.). Pagal CPK 80 str.1, 4 d. iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinas 119 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.
nutaria:
Atsakovų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti iš dalies Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą dėl kompensacijų priteisimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Atidalinti ieškovei J. N. priklausančias 66/120 dalių, ieškovei Ž. M. priklausančias 17/120 dalių ir P. P. M. 1/12 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 28,77 kv.m. bendro ploto, ir kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės E. M. piniginę kompensaciją J. N. 4967,16 Lt, Ž. M. 1279,42 Lt ir P. P. M. 752,60 Lt, iš atsakovo S. M. piniginę kompensaciją J. N. 8232,84 Lt, Z. M. 2120,58 Lt ir P. P. M. 1247,40 Lt“.
Likusioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovų E. M. ir S. M. priteisti J. N. lygiomis dalimis 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Iš atsakovų E. M. ir S. M. priteisti P. P. M. lygiomis dalimis 400 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Iš atsakovų E. M. ir S. M. lygiomis dalimis priteisti valstybės naudai 119 Lt žyminį mokestį.