- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- A6.-387-239/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Nukentėjusysis
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant nukentėjusiosios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „Autobalta“ direktoriumi, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „Autobalta“ (toliau – bendrovė), įmonės kodas 304168354, vadovas V. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017-05-31 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 17866,98 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: V. M. vadovaujama UAB „Autobalta“, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui ir turėdama galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-05-31, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeisdamas kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė O. A. prašo teismą pripažinti V. M. padariusiu Lietuvos Respublikos ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą, paskiriant jam baudą, o taip pat prašo priteisti 178566,98 Eur nuostolių atlyginimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, kas patvirtinama AB Lietuvos paštas teismo šaukimo grąžinamoji dalis (b. l. 66); iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Tai, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodo šie pagrindiniai duomenys ir įrodymai:
sutinkamai su VMI 2017-07-13 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-4765), 2017-06-19 pradėtas operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2017-07-13. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka 2017-06-12 sudarė 16964,86 Eur. Pagal pateiktas Bendrovės kasos dokumentų kopijas likutis kasoje 2017-02-01 buvo 94710,51 Eur. Per tikrinamą laikotarpį kasoje užpajamuota 12635,80 Eur, išlaiduota iš kasos 101610,64 Eur, iš jų: išmokėtas darbo užmokestis 13763,32 Eur, išmokėta atskaitingiems asmenims 87847,32 Eur (b. l. 47-48). Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.
Pagal bankų sąskaitų išrašų kopijas, bankuose laikotarpio pradžioje 2017-02-01 lėšų likutis buvo 120,22 Eur, o pabaigoje 2017-05-31 buvo 146,47 Eur. Tikrinamuoju laikotarpiu įplaukos sudarė 10088,27 Eur, o išlaidos sudarė 10062,02 Eur, iš jų: nurašyta pagal VMI prie FM išieškojimo dokumentus 8262,32, nurašyta pagal VSDFV išieškojimo dokumentus 1626,40 Eur, bankų PLAIS mokesčiai 173,30 Eur. (b. l. 24-27, 28-34, 35).
Trims bendrovės atskaitingiems asmenims (V. M., R. Z. ir I. A.) Bendrovė 2017-02-01 buvo skolinga 1917,20 Eur. Tikrinamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos atskaitingi asmenys gavo 87847,32 Eur, jų išlaidos sudarė 76024,25 Eur, iš jų: antstoliui V. M. - 41,37 Eur, VSDFV - 2000,00 Eur, atsiskaitymui už prekes ir paslaugas iš viso 73982,88 Eur, iš jų: UAB „Eservisas.eu“ - 8096,21 Eur, AB „Vilniaus Sigma“ - 4100,00 Eur, UAB „AD Baltic“ - 8355,94 Eur, UAB „Inter Cars Lietuva“ - 4113,98 Eur, UAB „Vilniaus Eoltas“ -2180,19 Eur. Taip pat tikrinamojo laikotarpio pabaigoje pas atskaitingus asmenis (pas I. A. - 9,13 Eur, pas V. M. - 9896,74 Eur) buvo 9905,87 Eur piniginių lėšų likutis (b. l. 12-23, 36-39).
Nurodyti duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas V. M. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Per tikrinamąjį laikotarpį Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais 3 kartus didesne suma (76024,25 Eur) nei buvo mokestinė nepriemoka (17866,98 Eur). Dėl tokių bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovė kasoje disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis. Iš pateiktų kasos knygų išrašų bei atskaitingo asmens avansinių apyskaitų matyti, kad periodo pradžioje kasos likutis buvo 94710,51 Eur, pajamos sudarė 12635,80 Eur, išlaidos sudarė 101610,64 Eur, iš jų: išmokėtas darbo užmokestis 13763,32 Eur, išmokėta atskaitingiems asmenims 87847,32 Eur, kurie atsiskaitė su tiekėjais už prekes ir paslaugas iš viso už 76024,25 Eur bei turėjo 9905,87 Eur piniginių lėšų likutį. Iš bankų sąskaitų išrašų kopijų matyti, kad bankuose laikotarpio pradžioje 2017-02-01 lėšų likutis buvo 120,22 Eur, o pabaigoje 2017-05-31 buvo 146,47 Eur, įplaukos sudarė 10088,27 Eur, išlaidos sudarė 10062,02 Eur, iš jų: nurašyta pagal VMI prie FM išieškojimo dokumentus 8262,32, nurašyta pagal VSDFV išieškojimo dokumentus 1626,40 Eur, bankų PLAIS mokesčiai 173,30 Eur. Iš viso tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kitiems kreditoriams, neįskaitant valstybinių institucijų, laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-05-31 Bendrovė sumokėjo 76024,25 Eur. Kaip jau aukščiau minėta, Bendrovės skola valstybės biudžetui 2017-05-31 sudarė 17872,46 Eur (mokestinė nepriemoka su delspinigiais).
Remiantis CK 6.930¹ straipsniu kasos pajamų suma 17866,98 Eur, kurią sudaro Gyventojų pajamų mokestis 424,00 Eur ir Pridėtinės vertės mokestis 17442,98 Eur pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas iki 2017-05-31, turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi 2017-09-12, Bendrovė VMI prie FM yra skolinga 25633,51 Eur (mokestinė nepriemoka - 24772,54 Eur, delspinigiai - 860,97 Eur). Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad Bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti didelę dalį nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios mokestinės nepriemokos.
Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog UAB „Autobalta“ vadovas V. M. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas V. M., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, V. M. padarė administracinį nusižengimą.
Minėta, jog pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko, nenurodydamas neatvykimo priežasčių, todėl, teismo vertinimu, pažeidėjas vengia atvykti į teismą. Iš to darytina ir išvada, jog pažeidėjas neneigia savo kaltės dėl nusižengimo, kadangi bet kuris apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, nesutikdamas su jam inkriminuojamu nusižengimu, atvykęs į teismo posėdį pateiktų nesutikimo priežastis bei motyvus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad V. M. padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. V. M. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skiriama minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Vertinant VMI reikalavimo priteisti iš V. M. B. nesumokėtą 17866,98 Eur mokestinę nepriemoką, kurią mokesčių administratorius įvardija kaip patirtus nuostolius, yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai.
Teismų praktikoje, sistemiškai aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11, 19 punktų nuostatas, pažymėta, kad mokestinės nepriemokos nelaikytinos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, santykius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo priverstine tvarka reglamentuoja atitinkami mokesčių įstatymai, o ne ANK nuostatos, todėl administracinio nusižengimo byloje mokestinės nepriemokos negali būti priteisiamos ir toks pareikštas reikalavimas paliktinas nenagrinėtu (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, VMI reikalavimas priteisti iš V. M. 17866,98 Eur nuostolių atlyginimą paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur baudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl 17866,98 Eur nuostolių priteisimo iš V. M. palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti, kad V. M. baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.