Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, pareikštą bendraatsakoviams Z. A. V. ir V. S. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. S. V.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – Z. A. V.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 6 433,14 Eur (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. S. V. 2019 m. gruodžio 27 d. apie 11 val., Tauragėje ties Vytauto ir Bažnyčių g. sankryža, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai E. B. ir ją partrenkė. Šie V. S. V. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiajai E. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairio šlaunikaulio ir kairio žastikaulio lūžimų. Dėl šių aplinkybių Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020 m. liepos 1 d. priimtu nuosprendžiu pripažino V. S. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir tenkino iš dalies civilinį ieškinį priteisiant nukentėjusiajai 308,14 Eur turtinei žalai ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš ieškovo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. atlygino priteistą žalą, viso 6 308,14 Eur nukentėjusiosios palikimą priėmusiam R. B.. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, 2020 m. gruodžio 9 d. (Pretenzijos Nr. S-17428-20-(4.11.) ir S-17427-(4.11.)) ir 2021 m. sausio 11 d. (Pakartotinės pretenzijos Nr. S-560-21-(4.11.) ir S-559-21-(4.11.)) pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl Biuro išmokėtos 6 308,14 Eur sumos grąžinimo, tačiau atsakovai įpareigojimo neįvykdė. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimą reiškia atsakovui V. S. V., kaip atsakingam už eismo įvykį asmeniui, o atsakovui Z. A. V. – kaip transporto priemonės savininkui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Iš pateiktos VĮ „Regitra“ informacijos apie transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėto eismo įvykio metu šios transporto priemonės savininku buvo atsakovas Z. A. V.. Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad dėl šios transporto priemonės 2020 m. vasario 11 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri 2020 m. vasario 15 d. įregistruota VĮ „Regitra“, nurodant, kad Z. A. V. pardavė minėtą automobilį V. S. V. (b. l. 57–64).

Bendraatsakoviai paaiškino, kad transporto priemonės perdavimo metu – 2019 m. gruodžio pradžioje – ji buvo apdrausta, tačiau iš teismo nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. eismo įvykio metu, transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šias išvadas patvirtina AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (bendraatsakovių teigimu minėtą transporto priemonę apdraudusi draudimo bendrovė) pateikti duomenys, jog 2019 m. gruodžio 27 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančio draudimo šioje bendrovėje (b. l. 55). Tapačios aplinkybės konstatuotinos ir Tauragės apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo. Be to, pats V. S. V. atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. pradėdamas disponuoti automobiliu, gavo su juo ir visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir draudimo sutartį, kuri galioja iki 2019 m. gruodžio 17 d. (b. l. 7–8). Į bylą yra pateikta transporto priemonės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, tačiau ji sudaryta tik 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po eismo įvykio (b. l. 35).

Dėl atsakovo V. S. V. civilinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Biuras (TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 3 dalį, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonę „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. S. V. Minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo V. S. V. vairuojamo automobilio kaltės. Eismo įvykio metu atsakovas pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai E. B. ir ją partrenkė. Šie V. S. V. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiajai E. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairio šlaunikaulio ir kairio žastikaulio lūžimų. Dėl tokių V. S. V. veiksmų, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020 m. liepos 1 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Minėto eismo įvykio metu buvo padaryta žala, kuriai atlyginti buvo išmokėta 6 308,14 Eur draudiminė išmoka, todėl ieškovas įgijo regreso teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos bylos kontekste žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai), todėl Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro, eismo įvykio metu padarytos žalos trečiajam asmeniui, pagrįstai išmokėta suma. Atsakovas savo prievolės sumokėti žalą neįvykdė, todėl išdėstytų aplinkybių visuma įgalina teismą spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Taip pat teismas pasisako dėl atsakovo V. S. V. argumentų, kad šiuo civiliniu procesu pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose atsakovo V. S. V. atžvilgiu, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 30 MGL (BBND), t. y. 1 500 Eur bauda. Baudžiamojoje byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į valstybės saugomą objektą – transporto eismo saugumą, kuriais atsakovas nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Dėl tokios nusikalstamos veikos, siekiant nubausti ir paveikti V. S. V., valstybė jį nubaudė 1 500 Eur bauda, kurią jis įpareigotas ir sumokėti valstybei, kurios interesus pažeidė. Tuo tarpu nagrinėjama byla yra iškelta civilinio proceso tvarka dėl minėto eismo įvykio, kurio metu V. S. V. neteisėti veiksmai padarė turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai bei šios žalos atlyginimo. Kaip nurodyta anksčiau, byloje konstatuotas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetas, o turtinės ir neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai nustatytas Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, su kuriuo teismas sutinka ir nekartoja minėtų teismų išvardytų argumentų. Nesutikdamas su tokia baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų išvada, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), tačiau, teismo vertinimu, jo pateikiami argumentai tam nėra pakankami – iš esmės atsakovas apsiriboja tuo, kad išreiškia nesutikimą su minėtų teismų procesiniais sprendimais ir reiškiamu patikslintu ieškiniu, tačiau faktinių aplinkybių, paneigiančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ir jas patvirtinančių įrodymų bei teisinių argumentų nepateikia.

Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo V. S. V. argumentus, susijusius su tariamu non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principo pažeidimu. Baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys, kurios nekonkuruoja tarpusavyje, t. y. ta aplinkybė, kad asmuo yra nuteistas ir jam paskirta baudžiamoji sankcija, šiuo atveju bauda, kuri mokėtina valstybei, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti nusikaltimu ir nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui, ar nagrinėjamoje byloje šią žalą atlyginusiam Biurui regreso tvarka.

Dėl atsakovo Z. A. V. civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o 3 dalyje nurodoma, kad savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kaip matyti iš anksčiau minėtų įstatymo reikalavimų, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo (šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys), kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovo Z. A. V., kaip automobilio savininko eismo įvykio padarymo metu, civilinei atsakomybei nustatyti reikšmės turi atsakovų nurodytos automobilio perleidimo aplinkybės. Abu atsakovai nuosekliai nurodė, kad iki eismo įvykio padarymo likus 2 savaitėms, įvyko minėto automobilio ir būtinų dokumentų (techninio paso, techninės apžiūros akto, draudimo sutarties) faktinis perdavimas V. S. V.. Kadangi perdavimo metu buvo jau naktis ir nedirbo VĮ „Regitra“, atsakovai nusprendė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti persiunčiant ją paštu, t. y. vienas atsakovas užpildo jam aktualius duomenis ir tuomet persiunčia tą patį padaryti kitam. Tokiu būdu automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 11 d.

Įvertinus šias atsakovų nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti, jog eismo įvykio padarymo metu automobilio savininku nebuvo Z. A. V. CK 1.75 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra išdėstyta, jog motorinės transporto priemonės prikimo-pardavimo sandoris reikalauja rašytinės formos. Kadangi ši pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. vasario 11 d., todėl teismas laiko, kad eismo įvykio padarymo metu, t. y. 2019 gruodžio 27 d., transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo Z. A. V.

Be to, byloje nėra ir įrodymų, kad Z. A. V. perdavęs transporto priemonę naudotis V. S. V., su juo susitarė, kad būtent jis sudarys naują transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Z. A. V. ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai, atsakovo atsakomybė už ieškovui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą jam priklausančią transporto priemonę apdrausti, jos neapdraudė transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įrodo jo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neveikimu. Aptariamo eismo įvykio metu trečiasis asmuo patyrė žalą, įvertintą 6 308,14 Eur suma. Ieškovo pareiga išmokėti trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą kilo dėl to, jog atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju draudimu. To nepaneigia ir atsakovo Z. A. V. nurodyta aplinkybė, kad jis pranešė V. S. V. apie besibaigiančią privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, nukentėjusiajam dėl eismo įvykio padarytą žalą turės atlyginti pats Z. A. V., kadangi rašytinė automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau apie jos būtinumą atsakovai žinojo ir jos reikšmę suprato, atsižvelgiant į tolesnius jų veiksmus – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ir jos įregistravimas VĮ „Regitra“. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas sprendžia, kad atsakovas Z. A. V. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl laikomas taipogi atsakingu už padarytą žalą.

Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Pažymėtina ir tai, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju Biurui padarytos žalos atžvilgiu abiejų atsakovų – automobilį eismo įvykio metu vairavusio asmens ir automobilio savininko, neapdraudusio šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos, ir nors abu atsakovai veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus, tikėtina, nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudęs transporto priemonę ar nepažeidęs kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebūtų kilusi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti 6 433,14 Eur sumą, kurią iš aptartos bylos medžiagos 6 308,14 Eur sudaro trečiajam asmeniui sumokėtas žalos atlyginimas, o likusi 125 Eur dydžio suma – nukentėjusiajai iš ieškovo priteistos ir išmokėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atmetus ieškovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio.

Kasacinio teismo nutartyse yra suformuota bendra procesinio pobūdžio taisyklė, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne žala, priteistina civiline tvarka. Prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą ieškovas turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Teismas sprendžia atmesti ieškovo prašymą priteisti patirtas baudžiamajame procese 125 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, kadangi šis reikalavimas yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, atsirado dėl paties ieškovo veiksmų – nepagrįstai pateikto apeliacinio skundo, kuris buvo atmestas, o ne dėl atsakovų veiksmų/neveikimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas įvertinęs, kad šiuo teismo sprendimu nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo patikslintą ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia solidariai iš atsakovų 6 308,14 Eur nuostolių atlyginimą ieškovo naudai.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2021 m. gegužės 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 145 Eur žyminį mokestį. Todėl tenkinant ieškinį iš dalies – 98 proc. (ieškovo reikalavimai – 6 433,14 Eur, priteista suma – 6 308,14 Eur), ieškovo naudai priteisiama 142,10 Eur (145 Eur x 98 proc.) bylinėjimosi išlaidų, kurios padalinamos tarp atsakovų ir iš kiekvieno lygiomis dalimis priteisiama 71,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus proporcingai 98 proc., byloje susidariusios 10,78 Eur (10,82 Eur x 98 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis po 5,39 Eur valstybei priteistinos iš bendraatsakovių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis), kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų Z. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 308,14 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus keturiolika centų) nuostolių atlyginimo, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291.

Priteisti iš atsakovų Z. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 71,05 Eur (septyniasdešimt vieną eurą penkis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291.

Priteisti iš atsakovų, Z. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,39 Eur (penkis eurus trisdešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5660).

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.