Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-317-862/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
2-317-862/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
If P
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. Č.
Advokatai
Jurgita Mikalauskienė
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2., 73.2.5.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 27 d.,Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Jurgitai Bražėnaitei, dalyvaujant ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per IF P&C insurance AS filialą, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Kaminskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per IF P&C Insurance AS filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretysis asmuo A. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareikšti pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo (jei teismas spręs, kad terminas praleistas), priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 26300 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-11-07 UAB „If draudimas“ ir UAB „Sampo banko lizingas“ sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas yra UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas. 2007-06-09 įvyko eismo įvykis, kurio metu atbuline eiga važiuojantis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Ieškovas 2007-06-11 kreipėsi į Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybą dėl informacijos apie eismo įvykį. Policija 2007-08-22 informavo ieškovą, jog vyksta tyrimas, 2007-09-27 ieškovui buvo pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad pasišalinusi transporto priemonė nežinoma. Pakartotinai į policiją ieškovas kreipėsi raštu 2008-07-18, 2009-05-07, tačiau atsakymų negavo. Elektroniniu paštu ieškovas į policiją dėl pažymos apie įvykį pateikimo kreipėsi 2009-05-07, 2009-06-11, 2009-06-17, 2009-08-15, 2009-08-25. Pakartotinai 2009-09-04 elektroniniu laišku buvo kreiptas dėl pažymos, į kurį atsakydama policija 2009-09-07 elektroniniu laišku pateikė pažymą apie 2007-06-09 eismo įvykį. Pažymoje buvo nurodyti pasišalinusio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys bei įvykio aplinkybės. Ieškovas eismo įvykio metu padarytą automobiliui Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalą įvertino 26500 Lt ir, išskaitęs franšizę, 2007-06-28 išmokėjo UAB „Sampo banko lizingas“ 26300 Lt draudimo išmoką. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi regreso teisę į atsakingą už žalą asmenį, o automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta atsakovo, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. 2009-09-10 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija. Atsakovas 2009-10-15 raštu atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad pretenzija pareikšta praleidus nustatytą terminą, t.y., praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo žalos atsiradimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovo pozicija, jog ieškovui apie kalto asmens nenustatymą buvo žinoma nuo 2008-06-09, t.y administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo dienos, nepagrįsta, nes ieškovas iš policijos pažymą gavo tik 2009-09-07. Paaiškino, kad ieškovas atsakovui negalėjo siųsti pretenzijos be policijos pažymos, nes tokios pretenzijos atsakovas nebūtų tenkinęs. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 punkte nustatytas vienerių metų terminas turi būti aiškinamas plečiamai ir skaičiuojamas nuo visų reikšmingų aplinkybių apie eismo įvykį, reikalingų pretenzijai pateikti, gavimo dienos. Todėl, pagal ieškovą, terminas pretenzijai pareikšti, šiuo atveju, turi būti skaičiuojamas nuo 2009-09-07, t.y., dienos, kada ieškovas gavo policijos pažymą. Tuo atveju, jeigu teismas manytų kitaip, prašė atnaujinti praleistą terminą. Pažymėjo, kad ieškovas vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti praleido ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad nebuvo nustatytas įvykio kaltininkas bei dėl to, kad informacija buvo gauta pavėluotai, iš policijos buvo gauti klaidinantys atsakymai. Atkreipė dėmesį į tai, kad draudimo bendrovių subrogacinių reikalavimų teikimo praktikoje yra nusistovėjusi tvarka, kad subrogacinės pretenzijos nėra teikiamos negavus policijos pažymos apie nustatytą eismo įvykio kaltininką. Tai patvirtina tarp atsakovo ir ieškovo sudarytos sutarties dėl tarpusavio subrogcinių reikalavimų tenkinimo 3.1. punktas. Nurodė, kad ieškinio senaties eiga turi būti skaičiuojama ne nuo išmokos išmokėjimo datos, o dienos, kai ieškovas sužinojo apie teisės pažeidimą, t.y. nuo 2009-10-23, kai buvo gautas atsisakymas tenkinti pretenzijoje nurodytą reikalavimą.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas subrogacijos pagrindu. Šiuo atveju pasikeitė prievolės šalys. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo draudėjo teises ir pareigas toje pačioje jau egzistuojančioje prievolėje, todėl reikalavimo teisę turėjo įgyvendinti vadovaudamasis taisyklėmis, kurios reglamentuoja draudėjo ir atsakingo už žalą asmens santykius, t.y subrogacinį reikalavimą pareiškęs asmuo neįgijo daugiau teisių nei būtų turėjęs žalą patyręs asmuo. Todėl žalos atsiradimo diena yra eismo įvykio diena. Subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs ieškovas yra saistomas tų pačių terminų pretenzijai dėl žalos pareikšti, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš eismo įvykio. Pagal TPVCAPDĮ (2004-05-01 redakcija) 16 straipsnio 4 dalį draudikas (atsakovas) moka išmoką, jeigu pretenzija pareikšta per 1 metus nuo žalos atsiradimo dienos. Pažymėjo, jog ieškovas pripažįsta šį terminą praleidęs, norma yra aiški, todėl nesutiko su ieškovo pozicija, kad šis įstatymo terminas turi būti aiškinamas plečiamai. Atkreipia dėmesį, kad tiek 2007-06-28, išmokėjęs išmoką, tiek gavęs pažymą iš policijos 2009-09-07, ieškovas turėjo tiek pat informacijos apie eismo įvykį. Be to, ieškovas turėjo galimybę vadovautis žalą patyrusio asmens pateikta informacija. Reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. CK 127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl ieškovas praleido ir ieškinio senaties terminą, pasibaigusį 2010-06-28. Subrogacijos atveju, pasikeitus prievolės šalims ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad prievolės asmenų pasikeitimas nekeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateikta susirašinėjimo su policija medžiaga, neleidžia daryti išvados, kad ieškovas nėra atsakingas dėl pavėluotos informacijos iš policijos gavimo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateiktos sutarties, sudarytos su atsakovu dėl subrogacinių reikalavimų tenkinimo, 2.2. punkte numatyti 4 būtini požymiai, kuomet ši sutartis taikoma. Ieškovas pareiškė reikalavimą sumai, kuri viršija 3000 Lt sumą, todėl reikalavimai pretenzijai nustatyti ieškovo pateiktoje sutartyje šio ginčo atveju nėra taikomi. Kitų įrodymų, jog ieškovas pretenzijoje negalėjo remtis automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens pateikta informacija, nėra pateikta.

Tretysis asmuo A. Č. nurodė, kad apie byloje nagrinėjamas faktines aplinkybes nieko paaiškinti negali, nes 2009-06-09 eismo įvykyje nedalyvavo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-06-09 Naugarduko g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atbuline eiga važiuojantis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino (b.l.29). Automobilis Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo (b.l.30, 31). Ieškovas apie eismo įvykį informuotas 2007-06-11 (b.l. 29). Policijai apie eismo įvykį pranešta 2007-06-09 13:02 val. (ATPB NR. 3-15000/861). 2007-06-27 nustatytas draudimo išmokos dydis – 26300 Lt (b.l.22). Ieškovas 2007-06-28 sumokėjo draudėjui 25744 Lt draudimo išmoką (b.l. 38). Ieškovas 2007-06-11 kreipėsi į Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybą dėl informacijos apie eismo įvykį (b.l.39.), prašydamas pateikti nustatytos formos pažymą. Ieškovas 2009-09-08 pretenzija kreipėsi į atsakovą (b.l. 52), prašydamas pervesti ieškovui 26300 Lt išmoką (b.l. 52). Atsakovas 2009-10-15 raštu Nr. 1009759, ieškovo gautu 2009-10-23, atsisakė atlyginti 26300 Lt žalą, nes pretenzija pareikšta praėjus daugiau nei vienerių metų terminui nuo žalos atsiradimo (b.l. 53).

Tarp šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau ginčas tarp šalių kilęs dėl įstatymo nustatytų terminų skaičiavimo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl ieškovas, 2007-06-28 išmokėjęs pagal draudimo sutartį draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui „Sampo banko lizingas“, perėmė šio asmens teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Byloje nustatyta, kad žala buvo padaryta 2007-06-09 Naugarduko g., Vilniuje, įvykus eismo įvykiui, kurio metu atbuline eiga važiuojantis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino (b.l.29). Automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, todėl subrogacijos pagrindu ieškinys pareikštas automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui - atsakovui.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl pareikštam subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Todėl ieškovo (draudiko), kuriam perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, padėtis yra tokia pati, kokia būtų nukentėjusio asmens, jeigu šis nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Draudikas įgytą teisę turi įgyvendinti pagal tas taisykles, pagal kurias savo teisę būtų įgyvendinęs nukentėjęs asmuo, jeigu jis nebūtų sudaręs draudimo sutarties.

Minėta, kad subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, todėl ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo (draudėjas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo argumentai, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo momento, kada ieškovas sužinojo apie teisės pažeidimą, t.y. nuo 2009-10-23, gavus atsakovo atsisakymą tenkinti pretenzijoje nurodytą reikalavimą, nėra pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio senaties termino eigą skaičiuojant taip, kaip ją skaičiuoja ieškovas, ieškovas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, įgytų daugiau teisių, negu jų būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (draudėjas). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti eigos pradžios momentu yra 2007-06-09, t.y. eismo įvykio diena. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2010-06-09.

Ieškovas ieškinyje prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 punkte nustatytą vienerių metų terminą, kadangi ne dėl jo kaltės, galimai, buvo praleistas šis terminas. Prašymą grindžia aplinkybe, kad tik 2009-09-07 iš Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos gavo reikalingą pažymą pretenzijai atsakovui pateikti. Pavėluotą būtinos informacijos gavimo faktą, dėl kurio pretenzija atsakovui buvo pareikšta 2009-09-08, ieškovas grindžia Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2007-08-22 pažyma, kuria ieškovas informuotas, jog vyksta tyrimas (b.l. 40). Šakių raj. PK 2007-09-27 pažyma, kurioje nurodyta, kad pasišalinusi transporto priemonė nežinoma (b.l.42). Ieškovo 2008-07-18 raštu adresuotu Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybai dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo (b.l.39.), 2009 metų gegužės – rugsėjo mėnesių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga (b.l. 44-51). Ieškovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas jau 2007-06-11 žinojo apie eismo įvykį, kurio metu draudėjo turtui buvo padaryta žala. Žalos dydis buvo nustatytas 2007-06-27. Ieškovui 2007-06-11 buvo žinomas automobilis, kurio valdytojas padarė žalą. Iš Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad šioje pažymoje nėra pateikta informacijos, kuri ieškovui nebuvo žinoma nuo 2007-06-11.

Ieškovo pateiktas susirašinėjimas su policija nuo 2007-06-11 iki 2009-09-07 (b.l. 39-51), neleidžia daryti išvados, jog ieškovo veiksmai, siekiant gauti visą eismo įvykio aplinkybėms nustatyti reikalingą informaciją, buvo operatyvūs ir nuoseklūs. Pirmasis paklausimas Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybai parengtas 2007-06-11. Į šį paklausimą 2007-08-22 gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad vyksta tyrimas. 2007-10-05 UAB „IF draudimas“ pateikta 2007-09-27 pažyma. Sekantis paklausimas Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybai padarytas 2008-07-18, t.y praėjus beveik metams po to kai buvo nurodyta, jog vyksta tyrimas. Šiame paklausime yra atžyma, iš kurios galima daryti išvadą, kad pakartotinai Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnyba buvo užklausta praėjus dar beveik vieneriems metas, t.y 2009-05-07. Be to, ieškovo paklausimuose Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybai informaciją buvo prašoma pateikti adresu Žalgirio g., 88 Vilniuje. Iš byloje esančios elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2009 metais informaciją buvo prašoma teikti kitu - Kauno filialo adresui. Be to, iš pateiktų žinučių turinio negalima daryti išvados, kad pažyma iš Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos laikotarpiu nuo 2008-07 iki 2009-06 nebuvo gauta.

Iš byloje esančio pašto voko matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį 2010-10-05 (b.l. 54). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti teisės pareikšti ieškinį atsakovui laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-06-09, kuomet ieškovui jau buvo žinoma, kad atsakovas atsisako tenkinti pretenziją.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui kaip pelno siekiančiai draudimo srityje besispecializuojančiai įmonei turėjo būti žinoma, kad subrogaciniam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas yra treji metai, kad draudikui įstojus į prievolę pasikeičia prievolės šalis ir prievolė tęsiasi, t.y., pasikeitus prievolės šaliai ieškinio eiga subrogaciniam reikalavimui pareikšti nepradedama skaičiuoti iš naujo, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad senaties termino eiga buvo nutraukta (CK 1.130 str.) bei į tai, kad ieškovui yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo standartai, ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, darytina išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senatį.

Be to ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, atsakovas ginasi ieškinio senaties termino praleidimu, todėl esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas negali būti atnaujintas, o pareikštas ieškinys atmetamas.

Pripažinus, kad ieškinys atmestas dėl to, kad ieškovas ieškinį pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui, nebelieka teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą pretenzijai atsakovui pateikti.

Nagrinėjant bylą patirta 47,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo IF P&C Insurance AS, r. k. 10100168, atstovaujamo IF P&C Insurance AS filialas, į. k. 302279548, valstybės naudai 47,90 Lt (keturiasdešimt septynis litus ir devyniasdešimt centų) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikrasTeisėja Rasita Kurakienė