- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-62-1846-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03800-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarimu E. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį skirta 300 Lt bauda už tai, kad 2010 m. liepos 14 d., apie 11 val. 35 min., iš parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdoje, jis vagystės būdu įvykdė smulkų svetimo turto, t. y. prekių už 2,78 Lt pagrobimą. Teismas sprendė, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita bylos medžiaga.
II.
Apeliaciniame skunde E. B. nurodo nesutinkantis sumokėti skirtos baudos. Paaiškina, kad beatostogaudamas prie pajūrio buvo užpultus, sumuštas ir apiplėštas. Teigia, kad pinigų iš banko sąskaitos pasiimti negalėjo, nes pasas taip pat buvo pavogtas. Nurodo, kad nuėjęs į parduotuvę, ragavo riešutų ir džiovintų mandarinų. Mano, kad neteisinga, jog esant prezentaciniam paragavimui, gali valgyti ir gerti kiek nori, o jei paragauji prekių, tai laikytina vagyste.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto atrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas atsižvelgus į visus bylos įrodymus, todėl teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 50 straipsnyje inter alia numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apelianto E. B. kaltė dėl to, jog 2010 m. liepos 14 d., apie 11 val. 35 min., parduotuvėje „Maxima“ jis suvalgė riešutų, kurių vertė 2,78 Lt, ir praeidamas pro kasą už juos nesumokėjo, įrodyta neabejotinai. Padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip smulkus svetimo turto pagrobimas vagystės būtu. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), pareiškimas (b. l. 4), 2010 m. liepos 14 d. poėmio aktas (b. l. 5), parduotuvės apsaugos darbuotojo paaiškinimas (b. l. 6) bei paties E. B. paaiškinimas, kuriame jis su pažeidimo sutiko (b. l. 7), patvirtina, kad apeliantas nurodytu laiku parduotuvėje „Maxima“ pasiėmė ir suvalgė pardavimui skirtų riešutų, taip padarydamas ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip matyti iš E. B. apeliacinio skundo, jis suprato, jog riešutai buvo skirti ne prezentacijai, o pardavimui, todėl pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte nėra.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.