Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-02-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-291-251/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
e2YT-291-251/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05872-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
K. M.
Suinteresuotas asmuo
J. M., VĮ Turto bankas
Advokatai
Donata Motiejūnė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-291-251/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05872-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo mamos R. M. asmenine nuosavybe buvo įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. M., po kurios mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė. Po mamos mirties sūnus K. M. rūpinosi namo, kiemo priežiūra, mokėjo mokesčius, taip pat naudojosi name buvusiais daiktais. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl R. M. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. priėmė mamos R. M. gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (el. b. 1-3 l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė prašė jį tenkinti visiškai pareiškime nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (20-22 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė, atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. M., gim. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (10-12 b. l.). Iš 2018-08-10 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės Silvos Jonaitienės liudijimo matyti, kad R. M. paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (15 b. l.). Po mamos mirties sūnus K. M. rūpinosi namo, kiemo priežiūra, mokėjo mokesčius, taip pat naudojosi name buvusiais daiktais. Po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas pradėjęs faktiškai jį valdyti. (4 b. l.). Iš pateiktų kvitų ir apmokėtų sąskaitų kopijų matyti, kad pareiškėjas mokėjo už paslaugas, teikiamas namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.).). Po motinos mirties tame name niekas negyvena. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y., jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius patvirtino rašytiniai įrodymai

Pareiškėjas nurodė, kad turi brolį J. M., kuris gyvena užsienyje apie 20 metų, mamos ir jos turto neprižiūrėjo ir į mamos turtą nepretenduoja. Broliai J. M. , Ž. M., taip pat R. M. sūnus P. K. yra mirę.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos R. M. mirties atsirado palikimas. Palikėja R. M. turi pirmos eilės įpėdinius– pareiškėją K. M. bei J. M. J. M. dėl po motinos mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir į palikimą nepretendavo. Pareiškėjas J. M. nurodė, kad brolis gyvena užsienyje, mamos ir jos turto neprižiūrėjo ir į mamos turtą nepretenduoja.

Pareiškėjas K. M. s, mirus motinai, pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė turtą , mokėjo privalomus mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas, Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri namą, moka už teikiamas paslaugas. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės motinos turtu iki šiol.

Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos R. M. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos R. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos vaikas K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos R. M. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gema Janušienė