Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 1-6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 184 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad nuomos teise valdo žemės sklypą (unikalus Nr. 1901-0119-0014), esantį Technikos g. 7A, Kaune (toliau – ir Žemės sklypas). Per šį Žemės sklypą eina geležinkelio privažiuojamas kelias – inžinerinis statinys (unikalus Nr. 1999-8016-6014) (toliau – ir Geležinkelis). Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre yra registruota trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Serfas“ vardu, neturint teisinio ir faktinio pagrindo. Sudarant žemės nuomos sutartį nebuvo aptarta, kad nuomojamame Žemės sklype tretiesiems asmenims priklauso statiniai, įrenginiai, nebuvo nurodytos jų naudojimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas išregistruoti UAB „Serfas“ nuosavybės teises į Geležinkelį. Paaiškino, jog daiktinės teisės į Geležinkelį UAB „Serfas“ vardu buvo įregistruotos remiantis 1998 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pardavėjo akcinės bendrovė (toliau – ir AB) „Dara“ ir pirkėjo UAB „Serfas“ bei 2002 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Tvirtino, jog 1998 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp AB „Dara“ ir UAB „Serfas“, nėra pagrindas registruoti nuosavybės teises, nes pats pardavėjas AB „Dara“ neturėjo daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. AB „Dara“ vardu Geležinkelis nebuvo registruotas. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo suformuotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma. UAB „Serfas“ neįregistravo savo nuosavybės teisės į Geležinkelį per tris mėnesius, kaip to reikalavo tuo metu galioję teisės aktai. Neturėdamas teisėto pagrindo įregistruoti nuosavybės teises, UAB „Serfas“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pripažino galiojančia 1998 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ ir po šio sprendimo UAB „Serfas“ įregistravo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, jog pareiškėjo prašymu buvo atnaujintas procesas minėtoje Kauno miesto apylinkės teismo byloje. Atnaujintas bylos nagrinėjimas baigėsi 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuria civilinė byla buvo nutraukta. Priėmus minėtą teismo nutartį, neteko galios anksčiau byloje priimtas 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, kurio pagrindu buvo įregistruotos UAB „Serfas“ nuosavybės teisės į Geležinkelį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 3 dalis). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir išregistravo UAB „Serfas“ nuosavybės teisę į Geležinkelį, tačiau šį sprendimą, išnagrinėjusi UAB ,,Serfas“ skundą, panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 184. Komisija nurodė, jog remiasi tik 2002 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir laiko jį galiojančiu. Komisijos priimtame Sprendime nėra argumentų dėl 1998 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo. Jame nurodoma, jog registratorius neturi teisės vertinti dokumentų turinio. Kauno miesto apylinkės teismui priėmus 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį ir joje nepasisakius dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, registratorius neturėjo teisės išregistruoti UAB ,,Serfas“ nuosavybės teisių į Geležinkelį. Pareiškėjas nurodo, jog registratorius nėra atleistas nuo pareigos žinoti įstatymą, o įstatymo nuostatų žinojimas ir jų taikymas nėra dokumentų turinio aiškinimas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo argumentu, kad norint išregistruoti nuosavybės teises į daiktą, prieš tai turi būti išregistruojami su tuo daiktu susiję juridiniai faktai. Be to, pabrėžė, kad UAB „Serfas“ neskundė ir neprašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo, o prašė tik ištaisyti netikslius ir klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl laikytina, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išėjo už UAB „Serfas“ skundo ribų.