- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-1271-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janovičienė Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- S. V., N. V.
Teisėja I. G.-Kalytienė Proc. sprendimo kategorijos: 30.9.2;
2011 m. sausio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei N. V.
atsakovui S. V.
atsakovo atstovui adv. D. B.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ir atsakovo N. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovės N. V. ieškinys atmestas, o atsakovo S. V. priešieškinys dėl turto atidalinimo iš bedrosios dalinės nuosavybės patenkinas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. V. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė atidalinti N. V. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai natūra atsakovui S. V. priklausančias 920/1380 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje; priteisti iš N. V. S. V. naudai 44160 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, piniginė kompensacija išmokama S. V. per septynias dienas po to, kai jis išsiregistruos iš minimo buto ir pakeis savo deklaruotą gyvenamąją vietą šiame bute į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, o taip pat išsikraustys iš šio buto su visais jam priklausančiais daiktais ir įteiks N. V. raktus nuo buto; panaikinti teisinę registraciją į 920/1380 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, registruotas S. V. vardu; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008-08-14 VĮ „Registrų centras“ ieškovė įregistravo nuosavybės teises į 382/1380 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje. Šiame bute nuolat gyvena jos buvęs sutuoktinis S. V., jos sūnus N. V. šiame bute negyvena, tačiau jam nuosavybės teise priklauso dalis buto ir ieškovei priteisus S. V. buto dalį, jos sūnus N. V. šiame bute gyventų kartu su ja. Kadangi butas yra vieno kambario, ieškovė bute su buvusiu sutuoktiniu gyventi negali, o buto atidalinti taip, kad jame galėtų gyventi visi asmenys nėra galimybės, todėl sutiko, kad iš ieškovės, S. V. būtų priteista kompensacija už jam tenkančią buto dalį.
Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė atidalinti ieškovę N. V. ir kitą atsakovą N. V. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš jų atsakovo S. V. naudai natūra N. V. tenkančią 382/1380 dalį bei kito atsakovo N. V. tenkančią 78/1380 dalį vieno kambario buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, o ieškovės N. V. ir kito atsakovo N. V. naudai iš atsakovo S. V. priteisti už šias dalis ieškovei N. V. 19 099,20 Lt, kitam atsakovui N. V. 3 898,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją; priteisti atsakovo S. V. naudai iš ieškovės N. V. už bendruosius komunalinius patarnavimus per 2007-2009 m. 1 748,99 Lt sumą.
Nurodė, kad nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, jų nepilnamečio sūnaus N. V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu (atsakovu) S. V., o iš ieškovės nepilnamečio sūnaus naudai priteistas išlaikymas turtu - 78/1380 dalys buto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje. Ieškovė ginčo bute negyvena nuo 2007 metų pradžios, o N. V. nuo 2009 metų rudens. Nei ieškovė nei N. V. neprisideda prie buto išlaikymo, todėl sąskaitas apmoka tik atsakovas. Atsakovas 2007-2009 metų laikotarpiu už šildymą, bendrą namo elektrą ir kitas paslaugas sumokėjo 6318,63 Lt sumą, todėl atsižvelgiant į ieškovės buto dalį prašė iš ieškovės priteisti 1748,99 Lt sumą už sumokėtus komunalinius mokesčius. Atsakovas S. V. sutiko, kad ginčo buto vertė 69 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas N. V. atsileipimu į priešieškinį su atsakovo priešieškinio argumentais nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad ginčo butas labiau reikalingas N. V. ir N. V., nes jie planuoja gyventi kartu. N. V. baigęs mokslus vidurinėje mokykloje ketina studijuoti Vilniuje, tuo tarpu atsakovas S. V. planuoja išvažiuoti į užsienį. N. V. rūpinasi tik motina, ieškovė, tuo tarpu atsakovas S. V. išlaikymo, paramos jam neteikia. Gyvenant kartu atsakovas į butą vesdavosi kitas moteris tuo rodydamas blogą pavyzdį sūnui, todėl jis nuo 2009 m. vasaros pabaigos gyvena kartu su ieškove N. V. Grigiškėse, nuomojamame, jo seseriai O. I. priklausančiame bute. Atsakovo N. V. teigimu, jam reikalingas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas iš dalies. Iš bendrosios dalinės nuosavybės – vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. V. atidalinta priklausanti 382/1380 dalis bei atsakovui N. V. priklausanti 78/1380 dalis, priteisiant šias dalis atsakovui S. V. ir iš atsakovo S. V. ieškovei N. V. ir N. V. už šias dalis priteistos piniginės kompensacijos: ieškovei N. V. – 19100 Lt, atsakovui N. V. – 3900 Lt; Atsakovo S. V. reikalavimas priteisti iš ieškovės N. V. 1748,99 Lt už bendruosius komunalinius patarnavimus per 2007-2009 m. atmestas; Atsakovui S. V. iš ieškovės N. V. priteista 2639,80 Lt bylinėjimosi išlaidų;Valstybės naudai iš ieškovės N. V. priteistos 59,01 Lt, o iš atsakovo S. V. 4,44 Lt., išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei N. V. ir atsakovui S. V. iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. Lt 497044060000271980 grąžinta po 1,50 Lt.
Teismas pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 10 d., Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo sprendimu nutraukus S. V. ir N. V. santuoką, ieškovė ir du atsakovai yra 34,12 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, bendraturčiai. Buto vertė 69 000 Lt. Teismo vertinimu, atsižvelgus į buto dydį, jame esančių kambarių skaičių, neįmanoma jo atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju šalims gali būti priteista kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).
Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena savo dukters O. I., kuri yra išvykusi į užsienį, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, už kurio nuomą moka nuompinigius bei apmoka komunalines paslaugas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovė pripažino galinti atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją, teismas konstatavo, jog ieškovė turi gyvenamąją vietą, turi galimybes naudotis artimiesiems giminaičiams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o taip pat ir nuomoti gyvenamąjį būstą, todėl turėdama galimybę sumokėti kompensaciją ji turi galimybes įsigyti kitą tokį butą. Teismas nustatęs, kad atsakovas S. V. gyvena bute, kuriame jam nuosavybės teise priklauso didžiausia buto dalis, bute atliko remontą, ieškovei ir atsakovui N. V. nepateikus įrodymų apie atsakovo S. V. ketinimą išvykti į užsienį bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neturi darbo, teismas padarė išvadą, kad net priteisus kompensaciją atsakovo galimybės įsigyti kitą tokų butą būtų žymiai mažesnės, todėl konstatavo, kad tapęs buto savininku S. V. turės galimybes pasiskolinti kompensacijai reikalingą pinigų sumą. Teismas nustatęs, kad atsakovui N. V. nuosavybės teise priklauso 78/1380 dalys ginčo buto, jis mokosi neturi pajamų ir galimybių įsigyti kitą būstą teismas padarė išvadą, jog jis negali išmokėti kompensacijos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog vaikas sulaukęs pilnametystės nutartė apsigyventi su motina, negali turėti esminės reikšmės ieškovei siekiant natūra gauti dalijamą turtą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kiekvieno iš bendraturčių poreikį dalijamam butui, jų galimybes įsigyti kitą tokį daiktą bei išmokėti kompensacijas kitiems atidalijamiems bendraturčiams, sprendė, kad visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje paliekamas atsakovui S. V., iš atsakovo S. V. ieškovei N. V. priteisiant 19100 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui N. V. 3900 Lt piniginę kompensaciją, apskaičiuotą atsižvelgus į bendraturčiams N. V. ir N. V. nuosavybės teise priklausančio buto dalį: pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, yra padalintas į 1380 dalis, vienos dalies vertė – 50 Lt (69 000 Lt : 1380 d. = 50 Lt), todėl už N. V. priklausančias 382 buto dalis apskaičiuota 19100 Lt (382 x 50 Lt = 19100 Lt) piniginė kompensacija, o už N. V. priklausančias 78 dalis – 3900 Lt (78 x 50 Lt = 3900 Lt) piniginė kompensacija. Teismas įvertinęs atsakovo S. V. reikalavimą priteisti iš ieškovės 1748,99 Lt sumą už bendruosius komunalinius patarnavimus per 2007-2009 m, konstatavo, kad pateikta atsiskaitymo knygelė yra baigta, paskutinis joje nurodytas atsiskaitymas yra už 2009 m. rugpjūčio mėnesį, kiti atsiskaitymai žymėti ne kiekvieną mėnesį, tarp pažymėtų mokėjimų yra nemaži laiko tarpai, todėl atsižvelgęs į tai, kad atsakovas negalėjo teismui paaiškinti kuo remdamasis ir kokia tvarka apskaičiavo pateiktoje Pažymoje nurodytas išlaidas, sprendė, kad reikalavimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais ir reikalavimą atmetė. Teismas sprendė, kad patenkinus 93 procentus priešieškinio reikalavimų atsakovui priteistinos 2639,80 Lt jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė N. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl turto atidalinimo (CPK 329 str., 330 str.). Teismas padarydamas išvadą, jog atsakovas S. V. būdamas bedarbiu ir gavęs kompensaciją negalės įsigyti kito buto, neįvertino, kad ieškovė ir jos sūnus yra tokie pat buto bendrasavininkai ir už gautą kompensaciją vargu ar galės įsigyti kitą butą, todėl teismas turėjo pagrindą remtis Civilinio kodekso 1.5 straipsniu ir bylą spręsti vadovaujantis socialinio teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgti kelių asmenų interesai nagrinėtoje byloje bus apginti. Tuo tarpu teismas apgynė vieno suaugusio asmens interesus, paneigdamas kitų dviejų asmenų, iš kurių vienas nepilnametis, interesus. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas turėjo spręsti kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti butą, todėl įvertinęs bylos aplinkybes turėjo pagrindą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teismas netinkamai įvertino atsakovo S. V. galimybes gauti būsto paskolą, nes jis yra bedarbis. Tuo tarpu ieškovė turi darbą, nuolatines pajamas, turi piniginių lėšų iš kurių gali sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią buto dalį. Teismas neįvertino, kad atsakovas prieš skyrybas keletą metų dirbo Prancūzijoje, o grįžęs ir norėdamas išsituokti perviliojo į savo pusę sūnų, todėl teismui nustačius, vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, jam teko didesnė buto dalis. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą be gyvenamosios vietos paliko atsakovo sūnų N. V.. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovė šiuo metu gyvena dukters bute, nes butas pirktas už paskolą ir ieškovė moka už jį nuompinigius. Be to, bute ji gyvens iki 2010 metų vasaros, o po to turės ieškotis kito buto. Teismo išvada, jog ieškovė turi pinigų kito buto įsigijimui nepagrįsta, nes ieškovė gali išmokėti kompensaciją atsakovui, tačiau įsigyti kito būsto nepajėgi.
Atsiliepimas
Atsakovas N. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti skunde keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas N. V. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinti ieškovės ieškinį.
Nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė turi gyvenamąją vietą bei galimybes naudotis dukros butu, taip pat turi galimybes būstą nuomotis. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dukros butas yra nuomojamas laikinai ir dukra butą ketina parduoti, todėl ginčo butas ieškovei reikalingas ne mažiau kaip ir atsakovui. Teismas neįvertino, kad atsakovas darbingas žmogus, turi paklausią statybininko specialybę ir ketina važiuoti dirbti į užsienį. Be to, N. V. sukako 18 metų, todėl pareigos jį prižiūrėti atsakovas neturi.Teismas neįvertino aplinkybės, kad N. V. negalės gyventi su atsakovu viename bute, nes tėvas į ginčo butą parsiveda moteris su vaikais, kurie bute gyvena. Be to, teismo išvada, apie atsakovo galimybę sumokėti kompensacija pagrįsta tik paties atsakovo žodžiais.
Atsiliepimas
Ieškovė N. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo N. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai sudarė geresnes sąlygas vienam asmeniui atidalinant turtą, o į ieškovės ir jos sūnaus interesus neatsižvelgė, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą. Be to, bendrarturčio siekiančio turto atidalinimo tik savo naudai veiksmai gali būti pripažinti piktnaudžiavimu teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).
Atsakovas S. V. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovė pati buvo buto padalinimo iniciatorė, ir negalėjo nesuprasti, kad butui esant mažam kuri nors šalis turės gauti kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.), todėl jos argumentas, kad teismas priimdamas sprendimą apgynė tik vieno asmens interesus nepagrįstas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, bei pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimus priteisdamas atsakovo naudai butą, o ieškovės ir sūnaus naudai piniginę kompensaciją. Atsakovas N. V. apeliaciniame skunde rėmėsi aplinkybe, jog teismo išvada, kad ieškovė turi gyvenamąją vietą neteisinga. Su tokia išvada sutikti negalima, nes ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu gyveno jos dukters bute, ji turi darbą, nuolatines pajamas ir gali atsakovui išmokėti 46 000 Lt kompensaciją, todėl net ir negalėdama gyventi dukters bute, ieškovė gavusi kompensaciją iš atsakovo galės išsinuomoti ar įsigyti kitą butą. Atsakovas turi galimybes pasiskolinti pinigų kompensacijai ir ta galimybe pasinaudos, todėl teismas tinkamai įvertino atsakovo galimybę pasiskolinti pinigų. Nepagrįstas N. V. argumentas, jog atsakovas į ginčo butą kviečiasi moteris su vaikais, todėl jis negali bute gyventi, nes ieškovui ėmus gyventi ginčo bute susiklostytų tokia pati situacija.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Ieškovės N. V. apeliaciniame skunde keliamas netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, o atsakovo N. V. apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
Dėl galimybės nagrinėti bylą apeliacine tvarka neatidedant teismo posėdžio pagal ieškovės prašymą.
Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantiems byloje asmenims – piktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ši civilinė byla pirmos instancijos teisme pradėta nagrinėti 2008 m. spalio 6 d., sprendimas byloje priimtas 2010 m. kovo 9 d. Ginčo šalys procesinius dokumentus yra gavę, apie apeliacinių skundų su civilinę byla išsiuntimą apeliacinės instancijos teismui bei apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme datos nustatymą ginčo šalims pranešta tinkamai. Apeliantai pirmos instancijos teisme buvo atstovaujami advokatų, kurie padėjo jiems suformuluoti jų poziciją dėl skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo ir ją išdėstyti apeliaciniuose skunduose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo šalims neteikiant prašymų papildyti bylą naujais įrodymais, ieškovės argumentą, kad ji tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, išvakarėse sudarė atstovavimo sutartį ir dėl to būtina atidėti bylos nagrinėjimą teisėjų kolegija vertina, kaip proceso vilkinimą, kuris teisiškai niekuo nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Analogiškais argumentais atmestinas ir atsakovo apelianto N. V. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sampratos ir teismų praktikos.
Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai kilęs ginčas tarp bendraturčių išsprendžiamas teismo kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o teismas privalo tokį reikalavimą išspręsti.
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio prasme atidalinimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio daikto pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus nuosavybės teisę, reiškia, kad atidalinamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 80) liudija, kad 34,12 m² bendro ploto, 17,36 m² gyvenamojo ploto buto Vilniaus savivaldybėje, Grigiškių miestelyje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso sekančiai: ieškovei N. V. – 382/1380 dalys, o atsakovui N. V. – 78/1380 dalys ir atsakovui S. V. – 920/1380 dalys buto.
Pagal buto bendrąjį ir gyvenamąjį plotą akivaizdu, kad ginčo butas nedalus, todėl atidalinti jį natūra neįmanoma.
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalinamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Lietuvos Aukščiausisis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti valią dėl bendro daikto naudojimosi ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme, optimaliam atidalinimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotusi skiekdami maksimaliai patenkinti tik savo interesus, igoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.75 straipsnių nuostatų, jeigu atidalinimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, kokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
Ieškovė N. V. ir atsakovas S. V. butą, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę pasidalino sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas patvirtino 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu (b.l. 4).
Atsakovas S. V. gyvena ginčo bute, jį prižiūri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius.
Ieškovės pirminis ieškinio reikalavimas bei patikslinti reikalavimai, jos apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise.
Bylos medžiaga įrodo (CPK 177 str., 178 str.), kad atsakovas N. V., kuris yra pilnametis ir pirmos instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, savo poziciją visais klausimais, tame tarpe ir dėl buto galutinės vertės derino su ieškove ir jai pritarė. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovė iš esmės atstovauja sūnų N. V., neturėdama jo įgaliojimų atstovauti, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas pažeidė ne tik ieškovės bet ir atsakovo N. V. teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas apie atidalinimo būdą priteisiant bendraturčiams kompensaciją už jiems priklausančią naudoti daikto dalį, tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad ginčo buto vertę nustatė pačios šalys, kuri iš esmės viršija vidutinę rinkos vertę, ką patvirtina 2010 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 218).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, materialinės teisės normas reguliuojančias ginčo materialinį - teisinį santykį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino kiekvienos ginčo šalies interesus (CPK 183 str., 185 str., 265 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o apeliaciniai skundai atmestini.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu iš atsakovo N. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistinos 480,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš ieškovės N. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistinos 9,95 Lt išlaidos, o iš atsakovo N. V. a.k. (duomenys neskelbtini), 2,80 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijosa teisme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės N. V. ir atsakovo N. V. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš atsakovo N. V. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 480,00 Lt išlaidas susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
Priteisti iš ieškovės N. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,95 Lt išlaidų, o iš atsakovo N. V. a.k. (duomenys neskelbtini), 2,80 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.