Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1258-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
A18.-1258-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00135-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
E. J.
Kategorijos
  • 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-1258-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00135-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 12.30.1; 19.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,jo įstatyminei atstovei advokatei V. B.,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir – Vilniaus RAAD) Ukmergės rajono agentūros atstovui P. R.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 291 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnyje nusižengimo padarymą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2018 m. birželio 3 d., apie 10 val. 00 min., kartu su L. J. žvejojo (duomenys neskelbtini), paprašius pateikti žvejyboje reikalingus dokumentus, E. J. iš karto pradėjo įžūliai bendrauti ir pateikė mėgėjų žvejybos leidimą, kuris nesuteikia teisės žvejoti (duomenys neskelbtini). Paaiškinus, jog yra padarytas administracinis nusižengimas, E. J. ir toliau elgėsi įžūliai, keikėsi, grasino smurtu ir įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo pažemindamas valstybės tarnautojų, atliekančių savo pareigas, garbę ir orumą.

Teisme E. J. parodė, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų prisipažįsta, dėl jų gailisi. E. J. parodė, kad žvejybos leidimą jam nupirko kitas asmuo, jis buvo įsitikinęs, kad jo leidimas yra tinkamas. E. J. visuomet žvejoja turėdamas leidimą, niekada nėra pažeidęs reikalavimo turėti leidimą. Šiuo metu yra įsigijęs galiojantį leidimą. Birželio 3 d. E. J. atvyko pasveikinti tėvo su tėvo diena, todėl nusprendė papramogauti žvejodami. Vienas tėvas nežvejoja dėl sveikatos būklės. E. J. teismui parodė, kad finansiškai turi padėti vaikams, kurie šiuo metu yra studentai. Žmona yra pedagogė, dirbanti kitoje vietovėje, turi važinėti į darbą. Šeima gyvena trijų kambarių bute, mokesčiai yra dideli, atlikta namo renovacija, todėl šeimos pajamos dažiąja dalimi skiriamos mokesčių mokėjimui. Teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad jo veiksmuose nebuvo tyčia, jis įsigijo leidimą, tačiau nesuprato, kad jis nėra tinkamas žvejoti (duomenys neskelbtini). Dėl šio nesusipratimo jis susinervino, dėl ko ir kilo konfliktas su inspektoriais.

E. J. įstatyminė atstovė advokatė V. B. prašė teismo atsižvelgti į tai, kad E. J. prisipažįsta dėl administracinio nusižengimo, numatyt ANK 507 straipsnyje, todėl jam turėtų būti skirta kuo švelnesnė administracinė nuobauda. Nagrinėjamoje situacijoje galima įžvelgti ir provokuojančius pareigūnų veiksmus. Būtina atkreipti dėmesį, jog internetu pirkti leidimą yra sudėtinga, ne kiekvienam suprantami sistemos veikimo principai. Leidimo formuluotė yra neaiški, paprastam žmogui nelabai suprantami. E. J. veiksmuose dėl ANK 291 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo nėra tyčios, jis tiesiog sąžiningai klydo dėl leidimo žvejoti Veprių ežere. Prašoma teismo įvertinti tą aplinkybę, kad E. J. turtinė padėtis yra sudėtinga, šeimos gaunamos pajamos yra nedidelės, mokesčiai už būstą yra dideli. Teismo prašoma skirti, kuo švelnesnes administracines nuobaudas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas parodė, kad vykdydami patikrinimą, paprašė asmenų, buvusių valtyje, pateikti leidimus žvejybai. E. J., išlipęs į krantą, elgėsi įžūliai. Patikrinus leidimus, nustatyta, kad E. J. pateiktas leidimas yra netinkamas žvejoti (duomenys neskelbtini), kadangi pastarasis yra išnuomotas, o leidimas tinkamas tik žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose. Po šio fakto nustatymo, E. J. dar labiau įsiaudrino, po ko iš tėvams priklausančių namų, atnešė kitą leidimą, kuris jau buvo pasibaigęs. E. J. veiksmai buvo agresyvūs, neprognozuojami, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Aplinkybių, jog E. J. naudojo draudžiamus žvejybos įrankius, nenustatyta. E. J. veiksmai pripažintini pažeminantys inspektorių garbę ir orumą, kadangi jie buvo išvadinti „psichais“.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo specialisto Ž. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d., 7 val. 00 min., dirbant pagal Vilniaus RAAD direktoriaus patvirtintą suminės darbo laiko apskaitos grafiką, buvo pradėtas gyvosios gamtos apsaugos reidas. Apie 09 val. 30 min., nuvykus prie (duomenys neskelbtini), pastebėta ežere plaukiojanti valtis, kurioje buvo du vyrai. Palaukus, kol minėti vyrai grįš į krantą, paprašyta jų pateikti leidimus mėgėjų žvejybai. Valtyje buvę ir žvejoję vyrai iš karto pradėjo elgtis įžūliai, įžeidinėti, grasinti, pateikė negaliojančius leidimus mėgėjų žvejybai, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 3).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiųjų specialistų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 09 val. 30 min., vykdant gyvosios gamtos apsaugos reidą, (duomenys neskelbtini) pastebėta plaukiojanti valtis, kurioje buvo du vyrai. Palaukus, kol minėti vyrai grįš į krantą, Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai prisistatė ir paprašė pateikti leidimus mėgėjų žvejybai. Į krantą išlipęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo L. J., iš karto pradėjo įžūliai kalbėti. Kitas vyras, kaip vėliau paaiškėjo E. J., pakeltu tonu liepė Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnui eiti į kitą pakrantės vietą, o pats nuirklavo palei ežero krantą. Išlipęs į krantą E. J. pateikė mėgėjų žvejybos leidimą, kuris yra skirtas žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti kaip žvejybos plotą, t. y. neišnuomotose vandens telkiniuose. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas (duomenys neskelbtini), ši organizacija yra vandens telkinio naudotojas, todėl privalu turėti šios organizacijos leidimą. E. J. pateikus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis yra negaliojantis, kadangi yra pasibaigęs galiojimo terminas, o kitas leidimas, atspausdintas iš „Alis“ sistemos, kaip jau minėta, yra netinkamas žvejoti (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visai šalia J. namų, ežero pakrantėje yra pastatytas informacinis stendas, kuriame yra nurodytos anksčiau paminėtos aplinkybės ir vietos, kur galima įsigyti leidimus mėgėjų žvejybai. Kai buvo paaiškinta, kad E. J. leidimas yra netinkamas, E. J. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, o jo paprašius elgtis ramiau, jis dar labiau susierzino. Kai E. J., vis besikeikdamas nunešė į namus daiktus, paimtus iš valties, jo tėvas, t. y. L. J., taip pat pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir įžeidinėti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnus (b. l. 4, 5).

Iš Žvejo mėgėjo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. J. yra įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t. y. neorganizuojama limituotra žvejyba, laikantis mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Leidimas galioja nuo 2018 m. gegužės 27 d. 04 val. 00 min. iki 2019 m. gegužės 27 d. 04 val. 00 min. (b. l. 6).

Iš leidimo žvejoti nustatyta, kad E. J. buvo suteiktas leidimas žvejoti (duomenys neskelbtini) nuomojamuose vandens telkiniuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Minėtas leidimas galiojo iki 2018 m. gegužės 8 d. (b. l. 7).

E. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 291 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (b. l. 1-2).

ANK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 eurų iki 60 eurų. E. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau ir – Taiosyklės) 11.2 punkte numatytą draudimą žvejoti su draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros įgaliotas atstovas pripažino, kad E. J. veiksmuose neužfiksuotas minėtas draudimas, be to, nurodė, kad E. J. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nurodant, kad jis pažeidė minėtų taisyklių 11.2 punktą, buvo padaryta klaida. Atsižvelgdamas į byloje esančią ir teismo posėdžio metu ištirtą medžiagą, teismas patikslina, jog E. J. žvejodamas (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas tam tinkamo leidimo pažeidė Taisyklių 11.1 punktą. Šis netikslumas nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą bylą grąžinti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūrai naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir kt.). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi, tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turi ištaisyti pats teismas. Teismo vertinimu, 2018 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismui nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti minėtu protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 punkte įtvirtinta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, ir Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai. Pagal minėtų taisyklių 17.1 punktą asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo žvejodami turėti ir pareikalavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pateikti mėgėjų žvejybos leidimą (elektroninio mėgėjų žvejybos leidimo numerį), suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad E. J. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnams pateikė žvejo mėgėjo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesuteikia teisės žvejoti (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 507 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 eurų iki 300 eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnus keikė, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ką patvirtina kartu su administracinio nusižengimo medžiaga pateikta ir video medžiaga, darytina iš vada, kad E. J. veika kvalifikuota teisingai pagal ANK 507 straipsnį.

E. J. kaltę padarius ANK 291 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnyje įtvirtintus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2); tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4, 5); žvejo mėgėjo bilietas (b. l. 6), leidimas žvejoti (b. l. 7), video medžiaga (b. l. 7); kita bylos medžiaga.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (dėl veikos, numatytos ANK 291 straipsnio 1 dalyje nėra tyčios, ANK 507 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas tyčia), asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, jog E. J. anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu E. J. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, E. J. teisme parodė, kad ANK 507 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė, kadangi buvo įsitikinęs, kad jo leidimas yra galiojantis, todėl manė, kad Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros inspektoriai nepagrįstai jį apkaltino.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. J. už ANK 291 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą skirtina nuobauda – įspėjimas, už ANK 507 straipsnyje padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų sankcijoje numatytą dydį (ANK 34 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. J. pateiktus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, galimybę sumokėti paskirtą baudą (b. l. 12, 14, 15), skirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti E. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Pripažinti E. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) eurų baudą.

ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu E. J. paskirti subendrintą 50 (penkiasdešimt) eurų baudą.

Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpyje, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 10,00 (dešimt) eurų sumą.

Išaiškinti pažeidėjui E. J., kad bauda turi būti sumokėta nustatytomis dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18084605932 ir įmokos kodą – 1001.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė