- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- ATP-634-487/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimo, kuriuo K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 129 str. 4000 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., K. S. paskiriant galutinę administracinę nuobaudą - 4 000 Lt baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 11 d., 20.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Mazda 323“ v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2013-01-19 nutarimo Nr. 1436 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. ir ATPK 123 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nutarimą.
Nurodo, jog jam inkriminuotų teisės pažeidimų jis nepadarė. Pažymi, jog priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, jis įvykio metu automobilio nevairavo, tuo metu jį pavežė kitas iš matymo pažįstamas asmuo – E. G.. Apeliantas neneigia, kad tuo metu E. G. vairuojamas automobilis įvažiavo į pusnį. Jie abu buvo priversti išlipti iš automobilio nusivalyti kelią. Atvykus policijos ekipažui, jis, pajutęs E. G. psichologinį spaudimą, prisiėmė kaltę vairavus automobilį, tačiau, apklausiant jį policijos automobilyje, pasakė tiesą – automobilis jam nepriklauso, jo nevairavo. Teigia, kad yra liudytojai, galintys patvirtinti, kas iš tiesų vairavo automobilį Mazda įvykio metu. Teigia, jog, važiuojant minėtu automobiliu, apeliantas sėdėjo keleivio vietoje, buvo išgėręs.
Pažymi, jog į teismo posėdį, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jis neatvyko, kadangi kaltas dėl įvykio nesijautė, manė, kad apklausiamas E. G. prisipažino, padaręs teisės pažeidimą.
Anot apelianto, apylinkės teismas nesiaiškino byloje esančių abejonių bei netikslumų, neapklausė liudytojų, kurių parodymai yra reikšmingi. Teigia, kad yra nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
K. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o priimdamas nutarimą, kuriuo K. S. buvo nubaustas pagal inkriminuotus straipsnius, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 1, 2) apeliantas atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes. Apeliaciniame skunde K. S. neigė 2013-04-11, 20.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį ,,Mazda 323“ v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t.y. padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. ir ATPK 123 str. 5 d.
Priešingai, nei tvirtinama skundžiamame nutarime, byloje nėra jokių duomenų, kad K. S. raštu pripažino kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų. Apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek teisės pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau skundžiamas nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas. Apylinkės teismas nutarime deklaratyviai tik išvardijo, kokie įrodymai patvirtina K. S. kaltę, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, taip pažeisdamas ATPK 286 str. reikalavimus. Teismo posėdyje neapklausti galimai eismo įvykį matę liudytojai, taip iš esmės nebuvo betarpiškai patikrinta apelianto teikiama įvykio versija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (ATPK 273 str.) ir jų nepakeičia. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja asmeniui teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010, N575-326/2012).
Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, nors ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku, ar į teismo posėdį buvo kviečiami liudytojai, dėl kokių priežasčių jie neatvyko ir pan.
Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar K. S. veiksmuose yra inkriminuotų teisės pažeidimų sudėtys, ar jų nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti K. S. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.