- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- II-3-559/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Nukentėjusysis
- N. V.
- Pažeidėjas
- N. Š.
- Advokatai
- Laima Razvickienė, Edvardas Bandariavičius
dalyvaujant pareiškėjai – asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, N. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,
Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS atstovams A. Š., L. M., nukentėjusiajai N. V., jos atstovei advokatei Laimai Razvickienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo patrauktos administracinėn atsakomybėn N. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. K. 2016 m. gruodžio 7 d. surašė N. Š. (toliau – pareiškėja) administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 61P-79732336-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalį ir 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 61N-79734137-16 paskyrė pareiškėjai administracinę nuobaudą - 120 Eur baudą, už tai kad ji, būdama bausta 2015-12-29 pagal ATPK 183 straipsnio dalį 20 Eur pinigine bauda ir 2016-01-14 pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį 145 Eur pinigine bauda, pakartotinai per vienerius merus įvykdė tos pačios rūšies pažeidimą, o būtent 2016 m. spalio 15 d. vakaro metu 20 val. 05 min. būdama savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, tuo trikdydama viešąją rimtį ir savo veiksmais įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo nutraukti pagal ATPK 183 str. 2 d. pradėtą teiseną dėl atliktų esminių pažeidimų ir teisiškai nesurinktų įrodymų visumos, būtinos patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Ji nurodo, jog 2016-10-20 gauti Kauno AVPK Jonavos r. PK tiek N. V., tiek N. K. pareiškimas ir prašymas yra rašytas vienoda rašysena. Tai reiškia, kad vienas ir tas pats asmuo surašė abu dokumentus. Tokios aplinkybės turėjo būti įvertintos organo (pareigūno), atlikusio ATP teiseną, ir išaiškintos faktinės aplinkybės, kas, kada ir kaip surašė 2 dokumentus, pasirašė skirtingais parašais ir skirtingais vardais, pavardėmis bei vienoda rašysena. Teigia, kad ATPK 284 str. nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Administracinėje byloje Nr. 61N-79734137-16 nėra nei vieno įrodymo (ATPK 256 straipsnis), kad policija būtų atvykusi į įvykio vietą ir užfiksavusi triukšmą taip, kad jis atitiktų ATPK 183 straipsnio materialią sudėtį ir pagal ATPK 256 straipsnio reikalavimus, kurie būtini pradėti ATP teiseną. Pareigūnas surašė ATP protokolą žinodamas, kad policija nebuvo kviesta 20:05 val. ir kad aplamai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių 2016-10-15 20:05 val. sukeltą triukšmą, kuris pažeistų ne tik ATPK 183 straipsnio, bet ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, ar Triukšmo prevencijos Jonavos rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių reikalavimus. Administracinėje byloje Nr. 61N-79734137-16 nėra nei vieno įrodymo (ATPK 256 straipsnis), kurie patvirtintų policijos iškvietimo faktą ir kad jie nustatytų triukšmą, bei kad kaltininkas būtų N. Š. taip kaip reikalaujama ATPK teisenoje ir vadovaujantis visais galiojančiais teisės aktais. ATP protokolu Nr. 61P-79732336-16 patvirtinama (grafoje pažeidimo faktą liudija), kad nėra nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų ATPK 183 straipsnio sudėtį, todėl visa bylos medžiaga surinkta ir įvertinta akivaizdžiai pažeidžiant ATPK 7 straipsnio, 256 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio reikalavimus. 2016-12-07 ATP protokole Nr. 61P-79732336-16 grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės (pavadinimas, numeris, patikros sertifikato Nr. prietaiso rodmenys, paklaida)“ visiškai nepažymėta, kokia sertifikuota įranga patvirtinami ir patikrinti surinkti įrodymai. Tai reiškia, kad techninės priemonės panaudotos neteisėtai, nenurodytas jų sertifikato, patikros numeris. Tuo įrodoma, kad įranga yra neteisėtai naudota ir negali būti naudojama kaip įrodymai. Organas (pareigūnas) 2016-10-28 ištyrė tris garso įrašus, kuriuos pateikė N. V.. Tačiau tarnybiniame pranešime visiškai nėra pažymėta, nei kokia sertifikuota įranga atliktas tyrimas, nei kokia sertifikuota įranga atliktas įrašas. Be to garso įrašo data visiškai neįrašyta 2016-10-28 tarnybiniame pranešime, o kitų būtinų ATPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimams atitinkančių įrodymų sampratai duomenų nėra. Įrašuose kalba ir kažkoks jaunuolis, o patrauktas atsakomybėn asmuo nėra jaunuolis. Byloje nėra eksperto, specialisto išvados, balso ekspertizės, kuria būtų galima vertinti, kas, kada ir kaip atliko veiksmus, kurie atitiktų materialiąją ATPK 183 straipsnio sudėtį. 2016-12-07 ATP protokole Nr. 61P-79732336-16 nėra jokių aplamai matavimų, tame tarpe ir decibelais, kurie atitiktų patraukimą asmens pagal ATPK 183 straipsnį, todėl 2016-12-07 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisėtai, pažeidžiant ATPK 7 straipsnio, 256 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio reikalavimus. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009, Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą, kadangi minėto asmens padarytas pažeidimas atitinka ATPK 183 straipsnio 2 dalies požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str., nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Todėl vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl mano, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP tyrėjas A. K., nagrinėdamas N. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, teisingai konstatavo, kad N. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 2 d.
Pareiškėja N. Š. teismo posėdyje parodė, kad ji skundą palaiko. Ji gyvena viena(duomenys neskelbtini), jos butas yra pirmame aukšte. 2016-10-15 nieko neįvyko, nebuvo jokio triukšmo, o N. V. iškvietė policiją, kad pas ją bute buvo triukšmas. Policija atvažiavo, pas ją į butą net neužėjo. Kad buvo atvažiavusi policija, ji sužinojo iš pareigūno. Pas ją jokio triukšmo, skandalo niekad nebūna, nes ji viena gyvena ir niekas pas ją neateina, kaimynai niekada negirdi pas ją jokio triukšmo. Jos buto numeris yra 2. Dešinėje pusėje šalia jos buto daugiau butų nėra. Jo buto lubos ribojasi su 6 – to buto grindimis, tai yra 6 – as butas yra virš jos buto. Jos kaimynai laiptų aikštelėje yra tik priešais, tai yra 1- as butas. Specialieji vidutiniai poreikiai jai buvo nustatyti dėl to, kad jos laužta koja, daryta operacija, jai nustatytas kaulų retėjimas ir aukšto kraujospūdžio. Ji gauna netekto darbingumo pensiją, jai nustatyta 35 procentai netekto darbingumo. Jos santykiai su kaimyne N. V. labai blogi nuo tada, kai pradėjo važinėti vaikai, anūkai, kurie labai laksto, į grindis tranko, nuo lovų šokinėja, kėdes vartalioja, triukšmauja. Santykiai pradėjo blogėti prieš 7 - 8 metus. Nuo tada jos susipyko, ji prašė gražiuoju N. V., kad neleistų griauti kėdžių, šūkauti, rėkauti, bet N. V. pasakė: „Mes ką norim, tą darom, mes vaikams viską leidžiam“. Ji pradėjo kviesti policiją gal prieš 3 - 4 metus. Nuo to santykiai su V. pablogėjo. Ji buvo bausta administracine tvarka už tą patį, kad triukšmauja ir už neteisėtus kvietimus.
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PPS atstovas A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad nuobauda N. Š. paskirta teisingai, buvo pažeidimas, buvo skundai. Policija buvo kviesta 2016 m. spalio 15 d. nakties metu 00.30 val., atvyko tik po valandos, todėl galėjo nieko tuo metu negirdėti, tuo metu galėjo triukšmo nebūti. Įvykis registruotas, kad kaimynė daužo į sieną, rėkia balsu nuo 20 val., neleidžia kaimynams ilsėtis ir buvo gautas toks pranešimas. Patruliai atvyko į vietą 1.27 val., nes tai C kategorijos įvykis, reagavimas 1 val. Kreipėsi du žmonės pareiškimu, kad vyksta triukšmas ir trukdoma ilsėtis, todėl buvo priimtas nutarimas nubausti. Įvykis buvo tiriamas pagal du gautus pareiškimus, buvo bendrauta su kaimynais, gyventojais to daugiabučio. Kadangi N. Š. gyvena apačioje, virš jos gyvena nukentėjusioji, o toliau kiti gyvena per pusę aukšto, tai sunkiai garsas persiduotų į aukštesnius aukštus. Tai yra mūrinis namas, todėl garso sklaida yra visai kita. Iš pateikto USB rakto informacija perkelta ir įrašyta į diską, USB atmintukas grąžintas. Tarnybiniame pranešime 2016-10-28 dienos užfiksuota, kad yra užfiksuoti trys įrašai „Namie“, „Namie2“ ir „Namie3“ ir jie aprašyti.
Nukentėjusioji N. V. teismo posėdyje parodė, kad 2003 metais nusipirko šį butą ir iki 2005 metų gyveno ramiai, niekas netrukdė. 2005 metais prasidėjo nesutarimas, kai jos dukra atvežė savo vaikutį, kuriam tuo metu buvo 1 m. 1 mėn., pažiūrėti, vaikas su žaisliuku ėjo per kilimą, ant kilimo krašto pastatė kojytę ir krito. Tada prasidėjo toks daužymas, kad ne tik vaikas, bet ir ji pati išsigando ir tai tęsėsi 5 metus. N. Š. visada kviesdavo policija, kai tik atvažiuodavo jos dukra su vaikais. Toks košmaras buvo 4 metus, jai N. Š. 29 kartus kvietė policiją. Kai iškvietė 29 – tą kartą policiją, ji kreipėsi į policiją ir prašė, kad daugiau nevažiuotų ir jos nekviestų, nes ji turi invalidumą. Buvo ponios N. Š. teismas ir jai už paskutinį 29 – tą iškvietimą skyrė 90 eurų baudą. Po to N. Š. išsikvietė televiziją, po kurios laidos ji pradėjo daužyti naktimis, barškinti į sieną. Kai tik ji išeina į laiptinę, būna vien N. Š. keiksmažodžiai. N. Š. ją yra iškoliojusi parduotuvėse „Norfa“, „Maxima“, „Iki“. 2016 m. spalio 15 d. jos duktė N. K. su savo sūnumi G. K. atvažiavo į kaimą, o apie 20 val. jie atvažiavo į namus, adresu(duomenys neskelbtini), apie 20 val. Jie nusirengė ir tada anūkas pasakė: „O, jau dainuoja“, nes N. Š. pati mėgėja padainuoti. Anūkas jai pasakė, kad siunčia keiksmažodžius. Jie buvo virtuvėje, tada N. Š. įjungė rusišką radiją. Pabuvę virtuvėje, jie nuėjo į svetainę., kur atsisėdo su dukra, o po to pradėjo ruoštis miegoti. N. Š. jau pradėjo dainuoti, pas juos salone vėl buvo girdėti keiksmažodžiai. Kol jie susiruošė miegoti, N. Š. pradėjo rėkti keiksmažodžiais. Ir tada anūkas apie 21 val. padarė viedoįrašus su garsu savo telefonu virtuvėje, kambaryje prie spintelės ir miegamajame. Jie jau ruošėsi miegoti, kai N. Š. dainavo be žodžių, bet tai jiems netrukdė. Tačiau N. Š. pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais: „Geriau tu trankyk savo galvą į sieną, duok ramybės“, nors jie jokio triukšmo nekėlė. Vaikas padarė tuos įrašus ir viskas girdisi, po to jos dukra perrašė į kortelę, jos parašė pareiškimą ir po kelių dienų išsiuntė duktė tuos pareiškimus policijos komisarui. Pareiškimą pagal jos žodžius parašė jos duktė, o ji tik pasirašė, nes ji baigusi mokyklą rusų kalba. Pareiškimas buvo paskutinė jos viltis, nes ji tiek metų vargsta tokiame košmare. Po kelių dienų A. K. ją iškvietė apklausai. A. K. USB laikmenoje pateiktą vaizdo ir garso įrašą perrašė į kompaktą ir jai atidavė kortelę, kuri atidavė ją dukrai. Vaizdo įrašą anūkas įrašė virtuvėje, kaip N. Š. keikiasi necenzūriniais žodžiais, po to kambaryje prie spintelės ir miegamajame girdėjosi keiksmažodžiai. Tą dieną, t. y. 2016 m. spalio 15 d. iki vakaro, iki pat policijos iškvietimo N. Š. dainavo, rėkė, leido muziką. Po to ji kažkaip nutilo, įjungė muziką miegamajame. Anūkas miegamajame gulėjo, jis pasakė, kad negali miegoti, kadangi zirzia muzika iš apačios. Kiek palaukus, ji paskambino į policiją, laukė valandą laiko, bet policija pas ją neatvyko. Praėjus 15 minučių nuo skambučio į policiją, muzika nutilo. Po kažkiek laiko vėl įsijungė zirzianti muzika miegamajame kambaryje, pagrojo, pagrojo, pasibeldė į sieną, po kiek laiko ta muzika nustojo groti. N. Š. taip pat daužo į vidinę sieną tarp kambario ir miegamojo, bet garsas sklinda į viršų.
Liudytoja N. K. teismo posėdyje parodė, kad N. Š. yra jos mamos N. V. kaimynė. 2016 m. spalio 15 d. vakare apie 20 val., tiksliai laiko neprisimena, ji grįžo iš kaimo su vaiku ir mama. Jiems įėjus į kambarį, po kelių minučių prasidėjo keiksmai. Gal visų keiksmų ir nepaminės, nes jų labai daug buvo: „rujojanti kalė“, „aborto liekana“, „debile“, „pideraste“ ir taip toliau. N. Š. toliau leido muziką. Jos vaikas niekaip negalėjo užmigti. Jos mama išsikvietė policiją, nes jie tikrai niekaip negalėjo užmigti. Ji nežino, ar policija buvo atvažiavus, ar ne. Muzika buvo nutilusi, o po kokio pusvalandžio ar truputėlį daugiau prasidėjo dainavimas, niūniavimas, barškinimas ar į grindis, ar į lubas ir tai tęsėsi iki pat ryto. Ryte parašė prašymą juodraštyje, po to jau išsiuntė į policijos komisariatą, pareiškimą pasirašė jos mama. 2016 m. spalio 15 d. vakare jos sūnus neilgai telefonu filmavo namuose, jos mamos bute. Esmė buvo užfiksuoti tuos N. Š. žodžius, kokie buvo keiksmažodžiai, kad būtų kažkoks įrodymas. Tai, kas labiausiai girdėjosi, jie viską ir paliko, nes norėjo kaip įrodymą pridėti, o kas blogai girdisi neįrašė. Ji mamai N. V. pateikė USB atmintuką, kuris vėliau buvo grąžintas. Ji mano, kad jos mamai buvo skirti šitie keiksmai, nes jau 13 metų kažkaip N. Š. labai priešiškai nusistačiusi. Ji nemano, kad N. Š. koliojo kažkokią kaimynę iš ketvirto aukšto ar penkto aukšto, nes tik jiems įėjus į butą, iš karto prasideda keiksmai.
Liudytoja I. J. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Šioje bendrovėje prieš 7 - 8 metus dirbo N. Š., kuri tarp 100 moterų elgėsi normaliai, niekada nepakeldavo balso, niekada nebūdavo keiksmažodžių. Kai ji dirbo, jai neteko girdėti kaimynų nusiskundimų dėl N. Š.. Ji matė, kai policininkas su moterimi policininke prie psichiatro kabineto vedė už rankos N. Š..
Liudytoja R. R. teismo posėdyje parodė, kad ji pažįsta N. Š. iš matymo, kažkada dirbo kartu. Ji gyvena tame pačiame name 12- tame bute trečiame bute, jos buto langai kitoje namo pusėje, todėl nelabai ką gali girdėti, jei ir vyksta kažkas. Ji nieko absoliučiai negali papasakoti apie įvykius, vykusius jų name 2016 m. spalio 15 d. Jai skambino kažkada kažkokia pareigūnė, kuri klausė, ar 6 – tame bute vyksta triukšmas, ar ji girdėjusi, kad vaikai lakstytų. Jos butas yra ne virš 6 – to buto, jos butas yra visai priešingoje pusėje ir dar keliais aukštais aukščiau. 2017 m. kovo 5 d. ji rašė raštą ponios N. Š. prašymu, nes ji ėjo pro butus ir rinko parašus, ar jie girdi triukšmą, kažką išskirtinio. Ji klausė, kodėl reikia tokio rašto, o N. Š. sakė, kad turi konfliktų su kaimyne iš viršaus, gyvenančia virš jos buto. N. Š. prašė apibūdinti ją kaip kaimynę. Pirmame bute gyvena jos draugė A. M., iš kurios ji girdėjo, kad ponia N. Š. garsiai dainuoja. 2016 metais, gal rudenį ar žiemą dienos metu ji pati girdėjo N. Š. dainavimą, jei tai galima pavadinti dainavimu, kuris nerišlus, kažkoks rusiškas dainavimas ir nieko malonaus nėra. Tas dainas girdėjo būdama 1 - ame bute. Būdama pas draugę A. M., ji kelis kartus yra girdėjusi N. Š. dainavimą. Kaimynė iš 1-o buto jai minėjo, kad ne vieną kartą girdi N. Š. dainavimą ryte anksti, dieną.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad jis nuo 2016 m. liepos mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su būsima žmona K. M.. N. Š. gyvena pirmame aukšte po dešine, tai jam atrodo 1 - ame bute, t. y. gyvena ne apačioje jo buto. N. Š. pas jį atėjo 2017 metais, ji pasisveikino, prisistatė ir paklausė, ar jie turi pretenzijų, pateikė tokį lapą pasirašyti, ar turi pretenzijų, ar ne. Kadangi jis pretenzijų neturėjo, tai tame lape ir pasirašė, jų pasimatymas tuo ir baigėsi. Bet po to kaimynė N. Š. atėjo dar kartą ir jis laisva forma parašė tą patį dalyką. Po jo butu ir virš jo buto gyvena jaunos šeimos. Kiek jis girdi ir ką girdi, tai vyksta dienos metu, o nakties metu jam netrukdo. Žmogaus dainavimą, kažkokios melodijos paniūniavimą jis yra girdėjęs maksimaliai iki 18 val., daugiausia tai būna nuo 8 val. iki 10 val. ryto, bet jis nežino, iš kur tai sklinda.
Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. Jis gal ir vyko į (duomenys neskelbtini) namą. Jam per kiekvieną budėjimą būna po 5 - 6 triukšmus. Jei po valandos buvo nuvykta, tai buvo C kategorijos įvykis, valandos bėgyje jie turi atvykti. Jis atvyksta į iškvietimą, prieina prie durų, jei būna tyla, ramu, tai ir viskas. Vadinasi, kad nepasitvirtino iškvietimas, jokio triukšmo nėra. Ne jo darbas yra nustatinėti, kad nebuvo triukšmo 0.31 val.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PPS tyrėjo pareigose. N. Š. ir N. V. jam yra pažįstamos tik dėl jo darbo, nes jos gyvena toje teritorijoje, kuri yra priskirta jam nusižengimams tirti, prevencijai toje teritorijoje. Jam yra žinoma apie 2016 m. spalio 15 d. įvykusį konfliktą Chemikų g. 126 – tame name tik tiek, kad jis gavo nagrinėti šią administracinę bylą ir buvo nagrinėjama ta pati byla. Jis iš laikmenos tarnybiniu kompiuteriu įrašą perkėlė į CD laikmeną ir USB grąžino N. V.. Kiek jis atsimena, USB laikmenos nebuvo pavadinimo, tokią laikmeną jis matė pirmą kartą. Ši laikmena buvo išskirtinės formos, kaip asmens tapatybės kortelės formos, kuri atsilenkia statosi į kompiuterio lizdą. USB laikmenoje buvo vaizdo įrašas, kuriame yra ir vaizdas, ir garsas. Kai jis rašė tarnybinį pranešimą, tai rašė tai, ką jis tuo metu girdėjo ir matė. Garso įraše buvo girdimi išsakyti žodžiai, išsireiškimai. Galima teigti, kad tai buvo ne šiaip kalbėjimas, o buvo išsakytos frazės, kad išgirsti, įžeisti, tai buvo ne tarpusavio kažkoks bendravimas, buvo žodžiai, jei gerai pamenu, „kalė“, „aborto liekana“. Žodžiai buvo išsakyti tikslu, kad girdėtų. Buvo bendrauta su namo gyventojais. Namas, kuriame vyksta konfliktas, yra mūrinis, garsas sklinda per perdengimą, labiausiai kenčia būtent pareiškėja, arčiau lauko durų yra virtuvė, po to yra sekantis kambarys tolygiai į priekį. Surinkus duomenis, surinkus parodymus, buvo apklausta ir pati pareiškėja N. V., įspėjus dėl melagingų parodymų. Jis pats vieną kartą tik negali nurodyti datos, buvo atvykęs darbo reikalais ir įėjęs į laiptinę girdėjo lyg vilkas kauktų iš N. Š. buto, todėl jis užėjo pas N. Š. ir paklausė, gal jai reikia pagalbos, kas jai yra, ko ji kaukia. N. Š. nieko neaiškino, ji pasakė, kad viskas tvarkoje, ji paaiškinti savo veiksmų ji negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ATPK 183 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
Patraukta administracinėn atsakomybėn N. Š. neigia 2016 m. spalio 15 d. vakarą nuo 20,05 val. kėlusi triukšmą ir nurodo, kad ji gyvena viena, todėl pas ją būna tylu. Nei vienas kaimynas neturi jai pretenzijų ir negirdėjo jos keliamo triukšmo.
Byloje apklaustos nukentėjusioji N. V. ir liudytoja N. K. nuosekliai nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d. vakare apie 20,05 val. iš N. Š. buto pradėjo girdėtis triukšmas, t. y. N. Š. rėkė įvairius įžeidžiančius žodžius N. V. atžvilgiu, vėliau garsiai įjungė muziką ir tada, kai šis triukšmas nesibaigė, skambino į policiją, kuri tą vakarą pas N. V. į butą nebuvo atėjusi. N. V. nurodė, kad N. Š. nuolat ją įžeidinėja ir garsiai įjungia muziką ir pati dainuoja, kai tik ji grįžta į namus ir dėl to ji yra jau ne kartą kreipusis į policiją. 2016 m. spalio 15 d. vakare sklindančius įžeidžiančius žodžius iš N. Š. buto įrašė telefonu N. K. sūnus. Šį įrašą USB laikmenoje ji pateikė policijai, o į USB laikmeną šį įrašą įrašė iš anūko telefono jos dukra N. K.. Liudytoja R. R. teismo posėdyje parodė, kad ji girdėjo iš N. Š. buto sklindantį dainavimą, kuris yra nemalonus, liudytojas A. K. taip pat patvirtino girdėjęs N. Š. kaukimą, sklindantį iš jos buto ir galvojo, kad N. Š. reikia pagalbos. Nors šie liudytojai negali nurodyti tikslios datas, kada tai buvo, bet šių liudytojų parodymai patvirtina, kad N. Š., būdama savo bute, kelia triukšmą, o N. V. ir N. K. pasakodamos apie ankstesnius N. Š. veiksmus jos neapkalba. Nukentėjusioji N. V. pateikė policijai vaizdo ir garso įrašą, kuris buvo apžiūrėtas tarnybiniu pranešimu, įrašytas į CD laikmeną, o šioje laikmenoje esantys vaizdo ir garso įrašai „Namie“, „Namie 2“, „Namie 3“ buvo peržiūrėti ir išklausti teismo posėdyje. A. K. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad įraše „Namie“ girdimas moters šūkavimas, šio įrašo 13 sekundėje girdimi žodžiai – debilų partija, abortų liekanos, 23 įrašo sekundėje – gydykitės psichai; įrašo „Namie 2“ 4 įrašo sekundėje girdisi – gydykitės psichai, 14 įrašo sekundėje – debilai, 23 įrašo sekundėje – pati tokia kalė, 28 įrašo sekundėje – šizofrenikai, 35 įrašo sekundėje - gydykis. Atidarius CD laikmeną, kurioje įrašyti vaizdo ir garso įrašai „Namie“, „Namie 2“, „Namie 3“ nustatyta, kad įrašo „Namie“ modifikavimo data 2016-10-18 21:54 val., „Namie 2“- 2016-10-18 21:55 val., „Namie 3“- 2016-10-18 21:54 val. Ši įrašo modifikavimo data patvirtina N. V. nurodyta aplinkybę, kad įrašas buvo perkeliamas iš telefono į USB laikmeną, o liudytoja N. K. nurodė, kad perkeliant iš įrašą iš telefono į USB laikmeną buvo perkelti tik tie įrašai, kuriuose aiškiai girdisi žodžiai. CD laikmenoje yra ir kitų garso įrašų, kuriuose įrašyti N. Š. rėkavimai, tačiau N. V. paaiškinimu, tai nėra susiję su 2015 m. spalio 15 d. vakaro įvykiais. Be to tiek nukentėjusioji N. V., tiek liudytoja N. K. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. nuo 20,05val. triukšmą kėlusi N. Š. buvo ne kartą ir nurimusi, jos galvojo, kad jau bus ramu. Nukentėjusios N. V. ir liudytojos N. K. parodymai teisme iš esmės neprieštarauja ir nesiskiria nuo jų paaiškinimų pažeidimo tyrimo ne teisme metu. Byloje esantis CD laikmenoje garso ir vaizdo įrašas yra ne vienintelis įrodymas šioje byloje, šis įrašas tik patvirtina N. V. ir N. K., kurios pačios girdėjo triukšmą, parodymus. Ataskaitų žiūrėkle (b. l. 72-73) nustatoma, kad 2016 m. spalio 16 d. 00,31 val. N. V. pranešė policijai kad kaimynė daužo į sieną kažką, rėkia balsu nuo 20 val., neleidžia kaimynams ilsėtis, o policija į įvykio vietą atvyko 2016-10-16 01,30 val. ir informacija nepasitvirtino. Šie duomenys nepaneigia nukentėjusiosios N. V. ir liudytojos N. K. parodymų, kur jos nurodė, kad triukšmas iš N. Š. buto būdavo ir aprimęs, be to policija į įvykio vietą atvyko tik po valandos ir su N. V. dėl jos pranešimo nesiaiškino. Tai, kad policija, atvykusi nuo pranešimo apie triukšmą po valandos laiko triukšmo laiptinėje negirdėjo, nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji N. V. kreipėsi į policiją pagalbos tuo metu, kai šis triukšmas buvo.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. V. ir N. K. parodymais. Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji N. V., liudytojai N. K., A. K., R. R. turėtų kokių nors priežasčių apkalbėti N. Š., apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu ar kitaip jai pakenkti, nurodydami neteisingas įvykio aplinkybes, nenustatė jokių kitų asmeninių nesutarimų, išskyrus nepasitenkinimą dėl keliamo triukšmo. Teismas N. Š. neprisipažinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
N. Š. skunde nurodytos aplinkybės, kad policija nesiaiškino, kodėl pareiškimai N. V. ir N. K. parašyti vienoda rašysena įtakos N. Š. padaryto pažeidimo tyrimui neturi, nes nukentėjusioji N. V. nurodė, kad pareiškimą parašė duktė N. K., nes ji baigusi rusų kalba mokyklą, o ji pasirašė, ji viską žino, ką parašė N. K.. Be to, tiek N. V., tiek N. K. abi betarpiškai girdėjo triukšmą ir dėl to rašė pareiškimus. N. V. nurodytos aplinkybės apie įvykį pareiškime atitinka ir jos nurodytas aplinkybes teismo posėdyje ir N. V. patvirtino, kad rašydama pareiškimą ji kreipėsi pagalbos nuo nesibaigiančio triukšmo.
N. Š. pateikti teismui jos kaimynų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 54, 54, 63 – 71) dėl to, kad N. Š. nekelia triukšmo ir yra rami kaimynė, nepatvirtina jokių 2016 m. spalio 15 d. įvykio aplinkybių, be to ir N. Š. pateikti liudijimai yra kaimynų, kurie gyvena butuose, kurie nesiriboja su N. Š. ir N. V. butais, pateiktame sąraše pasirašiusių namo gyventojų butai yra išsidėstę atokiau nuo N. Š. buto lokalizacijos, todėl tikėta, jog N. Š. bute keliamo triukšmo jie galėjo negirdėti.
N. Š. savo skunde nurodo, kad nenustatyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, ar Triukšmo prevencijos Jonavos rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių reikalavimus. Lietuvos Respublikoje Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kur numatyta, kad nakties metu (nuo 22 - 6 val.) leidžiamas skleisti ne didesnis kaip 35 decibelų garsas. Nors šio pažeidimo atveju garso, sklindančio iš N. Š. buto ir garso, girdimo N. V. bute, lygis nebuvo matuojamas, tačiau liudytojos N. K. ir nukentėjusiosios N. V. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad N. Š. sukeltas triukšmas 2016 m. spalio 15 d. nuo 20,05 val. iki 2016 spalio 16 0,31 val. trukdė viešąją rimtį ir trukdė kaimynei N. V., jos atvykusiai dukrai N. K. ir jos sūnui, dėl to ir buvo pranešta pareigūnams.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010).
Teismas laiko, kad policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai išsiaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ATPK 284 straipsnis).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus bei pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Skiriant nuobaudą pareiškėjai, tinkamai įvertinta padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjos asmenybė, administracinė nuobauda paskirta pažeidimą reglamentuojančio straipsnio sankcijos ribose, nurodyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30² straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Nagrinėjant patrauktos administracinėn atsakomybėn N. Š. skundą teisme dalyvavo nukentėjusiosios N. V. atstovė advokatė Laima Razvickienė. Nukentėjusioji N. V. pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 795139, jog ji advokatei sumokėjo 150 eurų už atstovavimą, patarimą, ir prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš N. Š..
ATPK nereglamentuoja advokato darbo apmokėjimo. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi šiuo atveju teismas, išnagrinėjo patrauktos administracinėn atsakomybėn N. Š. skundą, kuris netenkintinas, todėl teismas taiko ATPK 249 straipsnio 2 dalį ir BPK 106 straipsnio 2 dalį ir priteistina iš N. Š. 150 eurų N. V. jos turėtoms išlaidoms dėl advokato, kaip jos atstovo, dalyvavimo teisme, išlaidoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.
ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt eurų iki trijų šimtų eurų. Kaip matyti, ANK 488 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas savo požymiais visiškai atitinka ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tik ANK 488 straipsnio antroje dalyje numatyta griežtesnė sankcija, nei ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, nes numatytas didesnis baudos, kurią būtų galima skirti už šį pažeidimą, vidurkis. Esant šioms aplinkybėms, N. Š. veika pagal ANK neperkvalifikuojama, o jos skundas, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalimi, buvo nagrinėjamas pagal teiseną, įtvirtintą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 302² ir 302⁴ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi
nutaria
N. Š. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. 2016-12-07 nutarimu Nr. 61N-79734137-16 N. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 2 dalį paskirtą 120 eurų baudą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. Š. N. V. vieną šimtą penkiasdešimt eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.