- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-766/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dorvinda“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų aprūpinimas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėsa ir partneriai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dorvinda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-708-258/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėsa ir partneriai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų aprūpinimas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Dorvinda“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vėsa ir partneriai“ kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančia buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir komercinių patalpų, pažymėtų plane P13, P14 nuo 64-1 iki 64-6, kurių bendras plotas 97,15 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2091, sudarytą tarp UAB „Statybų aprūpinimas“ ir UAB „Dorvinda“; pripažinti negaliojančia buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 752/1543 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3-1359, sudarytą tarp UAB „Statybų aprūpinimas“ ir UAB „Dorvinda“; taikyti restituciją natūra, įpareigojant UAB „Dorvinda“ grąžinti UAB „Statybų aprūpinimas“ butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), komercines patalpas, pažymėtas plane P13, P14 nuo 64-1 iki 64-6, kurių bendras plotas 97,15 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 752/1543 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų UAB „Statybų aprūpinimas“ ir UAB „Dorvinda“ lygiomis dalimis ieškovo UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, advokato pagalbos išlaidas, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Dorvinda“ nuosavybes teise priklausančius butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir komercines patalpas, pažymėtas plane P13, P14 nuo 64-1 iki 64-6, kurių bendras plotas 97,15 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 752/1543 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui UAB ,,Dorvinda“ nuosavybes teise priklausančius: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir komercines patalpas, pažymėtas plane P13, P14 nuo 64-1 iki 64-6, kurių bendras plotas 97,15 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 752/1543 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes aukščiau minėtas turtas, yra ginčijamų reikalavimų objektas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju restitucijos taikymas gali būti apsunkintas arba neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Dorvinda“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Todėl teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę yra nepagrįsta.
2. Teismas, negavęs jokių įrodymų apie realią grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įvykdymas pasunkės, t. y. nesant jokių CPK 144, 148 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, turėjo pranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą, tačiau to nepadarė.
3. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas galėjo uždrausti atsakovui UAB ,,Dorvinda“ sudaryti sandorius dėl nutartyje nurodyto turto perleidimo tretiesiems asmenims. Esant šioms laikinosioms atsakovas UAB ,,Dorvinda“ negalėtų perleisti nekilnojamojo turto, t. y. teismo sprendimas nepasunkėtų. Tuo tarpu pačios laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų tokios žalos UAB ,,Dorvinda“, kaip nekilnojamojo turto areštas. Įrašas turto areštų registre ir nekilnojamojo turto registre apie areštuotą nekilnojamąjį turtą kenkia UAB ,,Dorvinda“ ūkinei – komercinei veiklai. Todėl teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės parinktos pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
4. UAB ,,Vėsa ir partneriai“ ieškinyje nurodytai skolai užtikrinti jau yra areštavusi UAB ,,Statybų aprūpinimas“ nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 244 000 Lt. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi teismas papildomai areštavo UAB ,,Dorvinda“ nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 207 941 Lt. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir vertindamas, ar nebus pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai turėjo galimybę pasidomėti, ar ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas kito turto areštu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vėsa ir partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimai pripažinti atsakovų sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis. Tokiu ieškiniu ieškovas siekia apginti savo, kaip UAB ,,Statybų aprūpinimas“ kreditoriaus, teises bei sugrąžinti skolininkui turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Tokiu būdu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei ginčijamomis sutartimis perleisto nekilnojamojo turto neareštavus, atsakovas UAB ,,Dorvinda“ šį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o tai žymiai apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais atsakovas UAB „Statybų aprūpinimas“ perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą atsakovui UAB „Dorvinda“ bei taikyti restituciją. Taigi neareštavus ginčo turto, pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo galėtų būti neįvykdomi, jeigu turtą įgijęs naujas savininkas jį perleistų kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, galėjo uždrausti atsakovui UAB ,,Dorvinda“ sudaryti sandorius dėl nutartyje nurodyto turto perleidimo tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nekilnojamasis turtas gali būti įkeistas, išnuomotas ar kitaip suvaržytos teisės į jį ir be nuosavybės teisės perleidimo. Šiais atvejais galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taip pat būtų apsunkintas (pavyzdžiui, CK 4.9 str., 6.494 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo atsakovui UAB ,,Dorvinda“ nuosavybes teise priklausantį ginčijamą nekilnojamąjį turtą.
Laikinosios apsaugos priemonės yra konkrečioje byloje taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje UAB ,,Vėsa ir partneriai“ ieškinyje nurodytai skolai užtikrinti jau yra areštuota UAB ,,Statybų aprūpinimas“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, nėra pagrindas išvadai, kad minėtu areštu yra užtikrintas šioje byloje galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo atsakovo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra atmestini. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą. Be to, atsakovas UAB ,,Dorvinda“ atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad galėjo pareikšti visus savo argumentus, susijusius su ieškovo pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi, bei pateikti įrodymus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.