- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- I-4270-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02810-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Rūta Miliuvienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Rūtai Miliuvienei ir Jolitai Rasiukevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu ir skundo patikslinimu (b. l. 1-14, 145-152) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2018-06-22 sprendimą Nr. 96-2484; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2018-08-08 raštą Nr. 2S-2551; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškina, kad yra nuteistas iki gyvos galvos. Laikotarpiu nuo 2001-12-10 iki 2018-05-01 kalint Lukiškių TI-K jam nebuvo leidžiama dalyvauti nuteistiesiems vykdomose socialinės reabilitacijos, socializacijos ir užimtumo programose, priemonėse. Visą minėtą laikotarpį kalėjo vienas, todėl prasmingos veiklos trūkumas sukėlė dvasinę ir moralinę skriaudą. Ne kartą dėl šios problemos kreipėsi į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą, tačiau jo prašymai ir skundai buvo ignoruojami. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2018-06-21 jam yra leidžiama dalyvauti kai kuriuose užimtumo programose. Pareiškėjas nurodo, kad jam labai retai buvo leista dalyvauti užimtumo programose.
Paaiškina, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K, kad ji pateiktų informaciją kokiose užimtumo programose dalyvavo. Lukiškių TI-K jo prašymo netenkino, motyvuodama, kad neturi laiko. Nesutinka su pateiktu atsakymu, mano kad Lukiškių TI-K privalėjo pateikti prašomą informaciją, todėl ginčijamą sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris atmetė jo skundą. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo biurokratiškai. Sprendime pateikta melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Nesutinka, kad dalyvavo Kalėjimų departamento rašte nurodytose užimtumo programose. Taip pat nenurodė iš kur gavo šią informaciją, dalyvavimo programose datų, ar dalyvavimas patvirtintas jo parašu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties, kadangi atsakovo pažeidimai yra tęstiniai, kartodavosi nuolat.
Pareiškėjas remiasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuostatomis ir teigia, kad Lukiškių TI-K į jas neatsižvelgė. Nurodo, kad dėl ilgalaikės vienatvės ir izoliacijos sukeltų kančių tapo įtarus, nepasitikintis savimi ir kitais asmenimis. Minėtos kalinimo sąlygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatas. Teigia, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, depresiją ir pan. Savo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinę žalą įvertina 30 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 41-44) paaiškino, vadovaujantis Lukiškių TI-K 2018 metų dokumentacijos planu Nr. 24-1427, patvirtintu 2018-02-12, Suimtųjų/nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalų saugojimo terminas - 2 metai. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija yra grindžiama asmenine nuteistojo motyvacija, vidiniu ryžtu ir noru keisti savo nusikalstamas nuostatas. Nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius apibūdina elgesys bausmės atlikimo metu, taikytų drausminio poveikio priemonių - nuobaudų pobūdis ir skaičius, skirti paskatinimai, rodoma iniciatyva dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonių taikyme ir pan. Pažymi, jog nuteistasis R. R. šiuo metu turi net 60 galiojančių nuobaudų, per savo bausmės atlikimo laikotarpį sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus. 2017-05-02 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-75 nustatyta, jog nuteistieji, kurie yra įtraukti į linkusių užpulti įskaitą ir iš gyvenamųjų kamerų išvedami tik uždėjus antrankius, išbraukiami iš grupinių užsiėmimų, į kuriuos jie yra įtraukti, sąrašų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1, nuo 2013-01-09 R. R. iš gyvenamosios kameros išvedamas tik uždėjus antrankius. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-68 reikalavimas dėl antrankių nenustatytas, tačiau nuteistasis R. R. buvo paliktas linkusių užpulti įskaitoje. Vienas iš prieš tai minėtų režimo reikalavimų (išvedimas iš kameros tik uždėjus antrankius) laikymasis, savaime suprantama, neleidžia taikyti socialinės reabilitacijos priemonių visa apimtimi ir šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K dirbančių darbuotojų, laikomų asmenų, besilankančių savanorių bei kitų žmonių saugumą. Tam tikrą negatyvų požiūrį į socialinės reabilitacijos priemonių taikymą nuteistasis R. R. deklaravo dar 2013-07-15, pateikdamas Lukiškių TI-K administracijai prašymą, kuriuo prašė išbraukti iš visų reabilitacinių programų ir grupinių susirinkimų sąrašų.
Pažymi, kad pareiškėjo skundžiamas Lukiškių TI-K raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. ir 15 str. nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundžiamo Lukiškių TI-K rašto turinį, daro išvadą, kad rašte pateikiamas pareiškėjo atitinkamame pareiškime (skunduose) nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčijamas Lukiškių TI-K raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 32-34) nurodė, kad vadovaudamasis teisės aktais ir jų nustatyta tvarka, atsakė į visas pareiškėjo skunduose minimas pretenzijas.
Remiantis LVAT praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Darytina išvada, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl Kalėjimų departamento neteisėtais pripažintų veiksmų. Pareiškėjo skunde nurodytas prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neturi būti tenkintinas ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neva patyrė žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento ir Lukiškių TI-K sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo teiktus skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2018-06-19 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją pateikti pažymą su informacija apie jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose nuo jo įkalinimo Lukiškių TI-K pradžios, t. y. nuo 2001-12-10, nurodant jų pavadinimus ir datas (b. l. 54).
Lukiškių TI-K 2018-06-21 raštu Nr. 29-1805 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (b. l. 53) atsakė į pareiškėjo 2018-06-19 pareiškimą. Atsakyme informavo, kad pareiškėjo prašoma informacija nėra sisteminama rinkmenoje, o rankiniu būdu atrenkant teisiškai nereikšmingus duomenis apie tikslų pareiškėjo dalyvavimą užimtume nuo 2001-12-10 užimtų neproporcingai daug darbo ir laiko sąnaudų. Išaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašoma informacija teikiama nebus.
Pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamentui 2018-07-05 skundą, kuriame nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija atsisako jam pateikti prašomą pažymą su informacija apie jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose nuo jo įkalinimo Lukiškių TI-K pradžios, t. y. nuo 2001-12-10, nurodant jų pavadinimus ir datas.
Kalėjimų departamentas 2018-08-08 rašte Nr. 2S-2551 konstatavo, kad pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2018-06-22 raštu Nr. 96-2484, kuriame pagrįstai nurodyta kodėl tokia pažyma jam išduota nebus. Pateiktas atsakymas yra išsamus, pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens). Nepateikdama pažymos su prašoma informacija Lukiškių TI-K administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Informavo, kad atlikdamas bausmę iki gyvos galvos Lukiškių TI-K pareiškėjas dalyvavo šiose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, integracijos į visuomenę programoje (vykdoma individualiai), nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse, Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos programoje (vykdoma individualiai), Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, kompiuterinio raštingumo programoje, Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programos priemonėse. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas 2018-08-02 skunde prašė išaiškinti kodėl Kalėjimų departamentas neinformavo jo raštu apie įstaigoje gautą ir priimtą jo 2018-07-05 skundą.
Kalėjimų departamentas 2018-08-08 rašte Nr. 2S-2551 pažymėjo, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 24 p. nustatyta, kad priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu ar elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu, išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus. Kadangi tokio pageidavimo savo 2018-07-05 skunde pareiškėjas nepareiškė, todėl minėta pažyma apie skundo gavimą Kalėjimų departamente jam pateikta nebuvo.
Pažymėtina, kad asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K 2018 metų dokumentacijos planu Nr. 24-1427, patvirtintu 2018-02-12, Suimtųjų/nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalų saugojimo terminas - 2 metai (b. l. 51-52).
Kaip nustatyta, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi išduoti pažymą, nurodančią kokiose programose dalyvavo nuo jo įkalinimo pradžios, t. y nuo 2001-12-10. Taigi, rengdama pažymą Lukiškių TI-K administracija turėtų specialiai atrinkti duomenis už pastaruosius septyniolika metų. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas, atsižvelgęs į tai, kad Suimtųjų/nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalų saugojimo terminas yra 2 metai, tai gi pareiškėjo pažymai parengti reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus, o tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjo prašomą informaciją.
Kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio, pareiškėjui buvo išaiškinta kokiais teisės aktais vadovaujantis prašoma informacija teikiama nebus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta išsamiai. Lukiškių TI-K motyvuotai atsakė į pareiškėjo keliamą klausimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą raštą.
Be to, teismo vertinimu, skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl net ir jį panaikinus, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl minėto Lukiškių TI-K rašto kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2018-07-05 ir 2018-08-02 skundais. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo formaliai, nesurinko duomenų, nesiėmė veiksmų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.
Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus turi vadovautis įstatymais, kurie, be kita ko, įpareigoja laikytis ir gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Įvertinus ginčijamą sprendimą, matyti, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl Lukiškių TI-K rašto nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami.
Nustatyta, kad Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento prašymu, pateikė dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis Kalėjimų departamentas parengė atsakymą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Kalėjimų departamentas ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo išdėstytos aplinkybės neatitiko nustatytų faktinių duomenų. Įvertinus sprendime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja CK, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Skunde pareiškėjas teigia, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose. Tačiau byloje pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo pretenzijas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nustatė, kad atlikdamas bausmę iki gyvos galvos Lukiškių TI-K pareiškėjas dalyvavo šiose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse: Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, integracijos į visuomenę programoje (vykdoma individualiai), nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse, Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos programoje (vykdoma individualiai), Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, kompiuterinio raštingumo programoje, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programos priemonėse (b. l. 39-40). Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-09-04 tarnybiniame pranešime ,,Dėl nuteistojo R. R.“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija yra grindžiama asmenine nuteistojo motyvacija, vidiniu ryžtu ir noru keisti savo nusikalstamas nuostatas. Nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius apibūdina elgesys bausmės atlikimo metu, taikytų drausminio poveikio priemonių - nuobaudų pobūdis ir skaičius, skirti paskatinimai, rodoma iniciatyva dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonių taikyme ir pan. Pažymėta, jog nuteistasis R. R. šiuo metu turi net 60 galiojančių nuobaudų, per savo bausmės atlikimo laikotarpį sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus. 2017-05-02 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-75 nustatyta, jog nuteistieji, kurie yra įtraukti į linkusių užpulti įskaitą ir iš gyvenamųjų kamerų išvedami tik uždėjus antrankius, išbraukiami iš grupinių užsiėmimų, į kuriuos jie yra įtraukti, sąrašų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1, nuo 2013-01-09 R. R. iš gyvenamosios kameros išvedamas tik uždėjus antrankius. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-68 reikalavimas dėl antrankių nenustatytas, tačiau nuteistasis R. R. buvo paliktas linkusių užpulti įskaitoje. Tam tikrą negatyvų požiūrį į socialinės reabilitacijos priemonių taikymą nuteistasis R. R. deklaravo dar 2013-07-15, pateikdamas Lukiškių TI-K administracijai prašymą, kuriuo prašė išbraukti iš visų reabilitacinių programų ir grupinių susirinkimų sąrašų. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymai ir pareiškėjo prašymas (b. l. 45, 46, 47, 48, 49, 50). Teismas sutinka su tarnybiniame pranešime nurodyta pozicija, kad vienas iš režimo reikalavimų (išvedimas iš kameros tik uždėjus antrankius) laikymasis, savaime suprantama, neleidžia taikyti socialinės reabilitacijos priemonių visa apimtimi ir šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K dirbančių darbuotojų, laikomų asmenų, besilankančių savanorių bei kitų žmonių saugumą. Konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padaręs išvadą, kad Lukiškių TI-K veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad nesant neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą 30 000 Eur neturtinę žalą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.