Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-02-06 · Administracinė byla Nr. A-143-132-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-06
Bylos Nr.
A-143-132-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Laksmėja“
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Advokatai
Aurimas Navikas
Kategorijos
  • 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 132/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Aurimui Navikui,atsakovo atstovui Gintarui Pakalniškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laksmėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laksmėja“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) skundu (b. l. 2 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2006 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S-53-(7-28/2006).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo pakeistas trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 5KM32/22 į sprendimą pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas teigė, jog vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi nesutinka su šiuo sprendimu, nes Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo teisės aktų nuostatas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 3 punktą, 153 straipsnio 3 ir 6 dalis, 154 straipsnio 3 ir 5 dalis. Atsakovas pažymėjo, kad Muitinės departamento 2006 m. sausio 27 d sprendimu Nr. 1A-4.14-28, kuris buvo priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A11-1796/2005, buvo sprendžiamas mokesčių mokėtojo skundo priėmimo klausimas. Šis sprendimas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi gali būti skundžiamas teismui, kurio kompetencijai priklauso vertinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai iš esmės nesprendžiami, pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Laksmėja“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Laksmėja“, apeliantas) minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. vasario 9 d. skundu. Atsakovo nuomone, Mokestinių ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą ir vertindama Muitinės departamento 2006 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-28 pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas. Atsakovas nurodė, kad kol centrinis mokesčių administratorius nėra išsprendęs skundo mokestiniame ginče priėmimo klausimo, mokestinis ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus negali būti laikomas kilusiu (Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 6 d.). Tokiu atveju netaikytinas ir Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų terminas sprendimui mokestiniame ginče priimti. Atsakovo nuomone, kadangi mokestinis ginčas tarp UAB „Laksmėja“ ir Muitinės departamento kol kas nėra kilęs, Mokestinių ginčų komisija neturėjo teisės iš esmės nagrinėti UAB „Laksmėja“ 2006 m. sausio 26 d. skundo vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punktu. Atsakovas pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalis taikytina mokesčių mokėtojui, o ne vietos mokesčių administratoriui, todėl Mokestinių ginčų komisija dokumentų vertimo naštą nepagrįstai perkėlė vietos mokesčių administratoriui. Atsakovas pabrėžė, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas neatitinka nei vienos iš Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 – 5 punktuose numatytų šios komisijos priimamų sprendimų rūšių. Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 5 dalis, kuria vadovaujantis priimtas sprendimas, nereglamentuoja skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje ir jos priimamų sprendimų rūšių. Atsakovo nuomone, išdėstyti argumentai yra pakankami panaikinti skundžiamą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į skundą (b. l. 24 – 25) prašė skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas dėl atsiliepimo surašymo ir atstovavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi atsakovas neturėjo teisės skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimo. Pažymėjo, jog Muitinės departamentas įstatymo nustatytais terminais nei buvo priėmęs sprendimą, nei kitaip išreiškęs savo nuomonę dėl mokestinio ginčo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1155-02/2006 iš esmės jau yra pasisakęs dėl Muitinės departamento skunde nurodytų argumentų, kurie yra beveik identiški išdėstytiems Muitinės departamento atsiliepime į skundą minėtoje byloje, todėl skundas yra atmestinas ir dėl tų priežasčių, kurios yra nurodytos paminėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 33 – 34) prašė skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti atsakovo skunde. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005 m. gruodžio 8 d. priėmus sprendimą, kuriame yra konstatuota, jog UAB „Laksmėja“ pateiktas skundas Muitinės departamentui neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. skundą padavęs asmuo neturėjo teisės tokį skundą paduoti, ir šiems skundo trūkumams pašalinti turėjo būti nustatytas terminas, pareiškėjas privalėjo ne tik pasyviai laukti, kol Muitinės departamentas priims sprendimą skundo trūkumams pašalinti, bet ir pats imtis priemonių skundo trūkumams pašalinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimu (b. l. 50 – 55) atsakovo skundą patenkino visiškai. Teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S-53-(7-28/2006). Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad daugiau nei per mėnesį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Muitinės departamento 2005 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 1A-18.5-280 ir Muitinės departamentas įpareigotas iš naujo spręsti pareiškėjo 2005 m. balandžio 14 d. skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2005 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 5KM32/22 priėmimo klausimą, įsiteisėjimo negavęs iš Muitinės departamento sprendimo dėl paminėto skundo pareiškėjas 2006 m. sausio 26 d. pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai dėl Kauno teritorinės muitinės 2005 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 5KM32/22 panaikinimo. Mokestinių ginčų komisija 2006 m. kovo 9 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Nr. S-53-(7-28/2006). Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalimis, padarė išvadą, kad Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų terminas sprendimui mokestiniame ginče priimti taikytinas tik išsprendus skundo priėmimo klausimą. Kol nėra išspręstas skundo mokestiniame ginče priėmimo klausimas, mokestinis ginčas negali būti laikomas kilusiu. Teismas pažymėjo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo Muitinės departamentui pateiktas skundas dėl Kauno teritorinės muitinės 2005 m. kovo 23 d. sprendimo neatitiko įstatymo reikalavimų, t. y. pareiškėjo vardu pateiktą skundą pasirašė neturintis tokios teisės advokatas Aurimas Navikas. Šiuo metu šis trūkumas nėra pašalintas, t. y. nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Kadangi nėra išspręstas skundo dėl mokestinio ginčo priėmimo klausimas, negali būti taikomas ir Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas sprendimui mokestiniame ginče priimti. Taigi Mokestinių ginčų komisijai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Muitinės departamentas nepriėmė per įstatymo nustatytą terminą sprendimo dėl mokestinio ginčo, t. y. prarado teisę nagrinėti šį mokestinį ginčą, ir pareiškėjo 2006 m. sausio 26 d. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2005 m. kovo 23 d. sprendimo nagrinėtini iš esmės (Mokesčių administravimo įstatymo 151 str. 3 p.). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad Mokestinių ginčų komisija neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo 2006 m. sausio 26 d. skundo dėl minėto Kauno teritorinės muitinės sprendimo, t. y. šiai komisijai viršijus savo kompetenciją, netenka prasmės kiti Mokestinių ginčų komisijos sprendime nurodyti motyvai dėl mokestinio ginčo, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai ilgai nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimo, t. y. delsė nustatyti pareiškėjui terminą skundo dėl mokestinio ginčo trūkumams pašalinti (šis sprendimas ir šiuo metu dar nėra įvykdytas). Tačiau atsakovo neveikimo negalima laikyti centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo nepriėmimu dėl mokestinio ginčo per Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punktą. Teismo nuomone, atsakovas galėjo pateikti teismui skundą dėl šio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasmę. Teismas pabrėžė, kad nėra saistomas to paties teismo kitos teisėjų kolegijos priimtų sprendimų. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str.). Pažymėjo, jog patenkinus atsakovo skundą, t. y. priėmus sprendimą ne pareiškėjo naudai, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 60 – 63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl atsiliepimo ir skundo surašymo bei atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo teiginys, kad atsakovas galėjo pateikti teismui skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasmę, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Muitinės departamentas, įstatymo nustatytais terminais nepriėmęs jokio sprendimo ir kitaip neišreiškęs savo nuomonės dėl mokestinio ginčo, apskritai jokio įstatymo ar kito teisės akto nuostatų neinterpretavo, nekalbant apie skirtingą tų nuostatų interpretavimą, todėl neturėjo teisės skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimo.

2. Mokesčių administravimo įstatymas nenustato termino, per kurį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 4 ir 5 dalių nustatyta tvarka turi išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl šio termino nustatymo klausimas spręstinas tiek vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, tiek sistemiškai aiškinant šio įstatymo IX skyriaus normas dėl terminų nustatymo. Būtent taip Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalį aiškino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1155-02/2006, su kuriuo jis sutinka. Centrinis mokesčių administratorius skundo priėmimo klausimą turi išspręsti per protingą įmanomai trumpiausią terminą, kuris negali viršyti Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nustatyto 30 dienų termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl mokestinio ginčo pagal priimtą nagrinėti skundą. Skundžiamame teismo sprendime pateiktas šios teisės normos aiškinimas paneigia įstatymų leidėjo tikslus, numatytus Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkte ir 152 straipsnio 2 dalyje. Mokestinių ginčų komisija, teisingai konstatavusi, kad atsakovas prarado teisę nagrinėti mokestinį ginčą, ginčą išsprendė pagal savo kompetenciją.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71 – 72) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo teisės aktų nuostatas (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 2 d.). Muitinės departamento pozicija dėl tam tikrų teisės aktų interpretavimo buvo išreikšta Mokestinių ginčų komisijoje mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.

2. Mokestinių ginčų komisija negalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punktu. Mokestinis ginčas nėra kilęs, nes neišspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Neišsprendus skundo priėmimo klausimo, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalis arba ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis.

3. Teismas tinkamai aiškino Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje numatytą 30 dienų terminą sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti. Ši teisės norma sietina su Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 6 dalimi. Kol centrinis mokesčių administratorius nėra išsprendęs skundo mokestiniame ginče priėmimo klausimo, mokestinis ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus negali būti laikomas kilusiu ir 30 dienų terminas sprendimui mokestiniame ginče priimti netaikytinas.

4. Tiek pareiškėjas, tiek Mokestinių ginčų komisija pažeidė ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumo principą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Šalies argumentai

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas galėjo pateikti teismui skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasmę.

2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje numatytas 30 dienų terminas sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti taikytinas tik išsprendus skundo priėmimo klausimą.

3. Pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimą, pats privalėjo imtis priemonių skundo trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

Aiškinant šią įstatymo nuostatą yra būtina pasisakyti dėl joje naudojamos sąvokos „įstatymo (kito teisės akto) interpretacija“. Pagal Lietuvių kalbos instituto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, žodis „interpretacija“ reiškia prasmės aiškinimą (žodyno IV leidimas, 215 psl.). Siejant tokią šio žodžio reikšmę su įstatymu (kitu teisės aktu) darytina išvada, kad nagrinėjamoji sąvoka (aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo metodu) reiškia įstatymo (kito teisės akto) prasmės aiškinimą. Kolegija pažymi, kad įstatymas (teisės aktas), pagal jo reikšmę ir paskirtį, yra tam tikrų elgesio taisyklių nustatymas. Tai reiškia, kad įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviai esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms turi elgtis taip, kaip tai nurodyta įstatyme. Taigi, aiškinant minėtą sąvoką teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad ji reiškia įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (nustatytų taisyklių) prasmės aiškinimą. Pateikti nurodytos sąvokos aiškinimo argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio. Kolegija taip pat pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje yra kalbama apie skirtingą įstatymo ar kito teisės akto nuostatų interpretavimą. Šioje normoje nėra detalizuojama, kokios (materialinės ar reglamentuojančios atitinkamą procedūrą) teisės normos skirtingas interpretavimas turimas omenyje, todėl, pagal jos konstrukciją, darytina išvada, jog tai gali būti tiek materialiosios teisės normos (nuostatos), tiek ir normos, reglamentuojančios atitinkamos procedūros vykdymo taisykles, skirtingas interpretavimas.

Nagrinėjamuoju atveju Mokestinių ginčų komisija ir atsakovas (centrinis mokesčių administratorius) skirtingai vertina ir interpretuoja bylos aplinkybes Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkto taikymo prasme. Pagal Mokestinių ginčų komisiją, bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo, ir tai yra (buvo) pagrindas Mokestinių ginčų komisijai priimti pareiškėjo skundą ir išnagrinėti jį iš esmės. O pagal atsakovo išreikštą poziciją, šioje situacijoje Mokestinių ginčų komisija neturėjo pagrindo taikyti šios Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkto nuostatos. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nurodytos institucijos skirtingai interpretuoja nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkto nuostatą. Tai leidžia atsakovui apskųsti minėtą (2006-03-09) Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui. Todėl šiuo klausimu pateikti apelianto argumentai kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkto taikymo

Kaip pažymėta aukščiau, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punktą, Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra numatytas situacijos išsprendimas, kai mokesčių mokėtojas buvo padavęs centriniam mokesčių administratoriui pastarojo kompetencijai priskirtą nagrinėti skundą, tačiau dėl šio skundo per Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus nebuvo priimtas nei vienas iš Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimas. Taigi šios teisės normos taikymui yra reikšmingi mokesčių mokėtojo skundo (kuris pagal Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. nagrinėtinas centrinio mokesčių administratoriaus) padavimo faktas ir aplinkybė, kad dėl šio skundo nebuvo priimtas nei vienas iš Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo vardu atsakovui buvo paduotas 2005 m. balandžio 14 d. skundas dėl Kauno teritorinės muitinės (trečiojo suinteresuoto asmens) 2005 m. kovo 23 d. sprendimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. A11-1796/2005) atsakovas buvo įpareigotas išspręsti šio skundo priėmimo klausimą iš naujo. Atsakovo 2006 m. sausio 27 d. sprendimas, kuriuo buvo nurodyti šio skundo trūkumai ir nustatytas terminas juos pašalinti, yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1155-02/2006), kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Iš pastarojo teismo sprendimo matyti, kad minėtas atsakovo (2006-01-27) sprendimas buvo panaikintas dėl termino jį priimti pažeidimo, todėl konstatuotina, jog dėl laiko faktoriaus šiuo teismo sprendimu iš esmės buvo panaikinta atsakovo teisė vėliau (t. y. po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo) priimti dar vieną sprendimą dėl skundo trūkumų šalinimo. Nurodytu teismo sprendimu, kuris buvo priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys (kaip ir šioje administracinėje byloje) asmenys, konstatuotas (nustatytas) minėto 2005 m. balandžio 14 d. skundo padavimo faktas, taip pat konstatuota, kad ikiteisminis šio skundo nagrinėjimas yra pasibaigęs Mokestinių ginčų komisijai priėmus šioje administracinėje byloje skundžiamą sprendimą. Pastarosios aplinkybės ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo prasme laikytinos nustatytomis ir šioje administracinėje byloje. Todėl atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkto taikymo, darytina išvada, kad šiuo atveju Mokestinių ginčų komisija teisingai išaiškino ir pritaikė šią įstatymo nuostatą ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo 2005 m. balandžio 14 d. skundą iš esmės.

Kolegija pažymi, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalį, Mokestinių ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Aiškinant šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu darytina išvada, kad visi joje nurodyti galimi Mokestinių ginčų komisijos sprendimai suponuojami situacijos, kai mokestinis ginčas buvo nagrinėjamas centrinio mokesčių administratoriaus. Tačiau, kaip pažymėta aukščiau, Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punkte yra numatyta situacija, kai Mokestinių ginčų komisija gali nagrinėti centrinio mokesčių administratoriaus neišnagrinėtą mokestinį ginčą. Todėl konstatuotina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje nėra numatytas (aptartas) pastarosios (Mokesčių administravimo įstatymo 151 str. 3 p. numatytos) situacijos galimas išsprendimas Mokestinių ginčų komisijoje, t. y. šiuo klausimu konstatuotina teisės spraga, kuri, kolegijos manymu, gali būti išspręsta suteikiant Mokestinių ginčų komisijai centrinio mokesčių administratoriaus teises, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje, tarp jų ir teisę pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnio 3 punktą.

Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui paduotame skunde atsakovas nenurodė jokių kitų argumentų dėl jo skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo nepagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas nauju sprendimu atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 p.).

Apelianto pateiktas apeliaciniame skunde prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyti išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo šiame sprendime nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. S-53-(7-28/2006) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius