- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-68-462-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- A. O.
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-68-462/2010
Teisėja Gražina Gudžiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.2.2.; 2.9. (S)
2010 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendžio, kuriuo K. A. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., išteisintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-01-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius O. K. ir R. K. nusikaltimo sudėties. Nutarime yra parašytas toks sakinys: „A. O. yra psichiškai neįgalus, dažnai rašo skundus, kad iš jo vagiami daiktai“.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-11-09 nuosprendžiu K. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. išteisino, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. A. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. A. priimdamas nutarimą tyčia rašyti, jog „A. O. yra psichiškai nesveikas“, negalėjo. K. A. taip rašydamas rodė viršenybę prieš jį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. A. O. skunde tvirtina, kad jei jo motina ir sakė, jog jis serga psichine liga, tačiau tyrėjas nutarime tai rašyti negalėjo.
Atsikirsdamas į nukentėjusiojo A. O. apeliacinį skundą nusikalstamos veikos padarymu išteisintas K. A. prašo jo netenkinti. Nurodo, kad su A. O. ir jo šeimos nariais niekada jokių asmeninių santykių nepalaikė, bendravo tik tiek, kiek tai buvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, asmeniškai jo įžeisti neturėjo tikslo ir nusikalstamos veikos nepadarė, nes vykdė tarnybines pareigas. K. A. teigia, kad A. O., siekdamas jį apkaltinti nusikalstama veika, taip kerštauja už tai, jog 2009-02-12 buvo sulaikytas darantis administracinį teisės pažeidimą.
Teismo posėdyje nukentėjusysis A. O. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis K. A. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas ir teisingai K. A. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., nes padarė motyvuotas išvadas, kad 2009-01-21 nutarime nurodyti teiginiai yra teisingi, todėl tokių teiginių paskleidimas baudžiamąja prasme nėra įžeidimas.
Apelianto teigimu, išteisintasis K. A. 2009-01-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad „A. O. yra psichiškai neįgalus“, įžeidė jį, todėl K. A. veika atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos – įžeidimo – požymius.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. atsako asmuo, kuris neviešai, veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino kitą žmogų. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendriems žmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjo K. A. 2009-01-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo motyvuotos sąmoningo ketinimo užgauliai pažeminti A. O.. Taigi išteisintojo veikoje nėra ir subjektyviųjų tiesioginės tyčios įžeisti A. O. požymių. Esant šioms aplinkybėms K. A. pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pirmosios instancijos teismas išteisindamas K. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad išteisintasis 2009-01-21 nutarime parašydamas sakinį „A. O. yra psichiškai neįgalus, dažnai rašo skundus, kad iš jo vagiami daiktai“ rėmėsi baudžiamosios bylos medžiagoje surinktais duomenimis: liudytojos J. O. parodymais bei Tauragės PSPC psichikos sveikatos centro gauta pažyma. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs apylinkės teismas teisingai aiškino įžeidimo sampratą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. taikymo aspektu.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.