Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-477-888/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-25
Bylos Nr.
1S-477-888/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40413-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Nuteistasis
V. Ž.
Advokatai
Viktoras Preikšas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-477-888/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40413-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Viktoro Preikšo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) takyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutariant netaikyti nuteistajam V. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu bausmė, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo nutartimi, V. Ž. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamą veiką perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 187 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir paskirta 15 parų arešto. Vadovaujantis BK 1 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, skirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta atliktą bausmė (jeigu kažkokią dalį bausmės jau atlikęs) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. rugpjūčio 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 18 (aštuoniolika) dienų.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) V. Ž. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, vykdo individualią veiklą, prilygintą darbinei veiklai, mokėsi apželdinimo profesijos, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose ir psichologų konsultacijose, vykdo individualų resocializacijos planą, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą, toliau vykdytų individualią veiklą, susijusią su ūkininkavimu, palaiko santykius su šeimos nariais, su artimaisiais susitinka trumpalaikių išvykų metu, jam nustatyta vidutinė, nuosekliai mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis rodo pastangas koreguoti savo gyvenimo būdą ir realizuoti save socialiai priimtinose veiklose, geba elgtis disciplinuotai ir išvengti rizikingų situacijų, matomos jo pastangos analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, geresni problemų sprendimo įgūdžiai.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartimi Komisijos Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistojo teigiamo pokyčio stabilumu abejonių kelia vertinimo metu jam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai bei didelis kiekis dinaminių kriminogeninių veiksnių. Be to, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nebuvo skatintas, o nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir prieš jam įvykdant nusikaltimus. Taip pat įvertintai ir tai, kad nuteistasis praeityje teistas septynis kartus, ankščiau jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau tai jo elgesiui įtakos nepadarė ir jis nusikalto pakartotinai. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti būdamas jauno amžiaus, dauguma jų planuotos ir pasižyminčios agresyviais veiksmais, kai kurie naudojant ir instrumentinę agresiją, taip pat asmens istorijoje fiksuoti ir impulsyvūs veiksmai, savitvardos praradimas, tačiau nuteistasis savyje neįžvelgia problemų. Nors kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau savo veiksmus yra linkęs pateisinti susiklosčiusia situacija, o padarinius minimalizuoja, teigdamas, jog nuo nusikaltimų darymo labiausiai nukentėjo jis pats ir jo artimieji. Be to, apylinkės teismas visų šių aplinkybių kontekste vertino ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, spręsdamas, kad ji vis dar yra pakankamai ženkli.

5. Nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas Viktoras Preikšas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti prokurorės skundą ir patvirtinti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. Ž..

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje pernelyg sureikšmino nuteistojo praeities aplinkybes – ankstesnius, išnykusius teistumus, tačiau nenurodė argumentų, paneigiančių nuteistojo pastangas siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Pagal išnykusius teistumus V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos buvo įvairaus pobūdžio bei sunkumo, kai kurios pakankamai atsitiktinės ir lengvabūdiškos, be to, teismas vertino ir prieš dvidešimt metų buvusias aplinkybes, jog V. Ž. norėdamas užsitikrinti materialinę gerovę bei turėdamas neigiamą nuostatą į darbą, nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti būdamas jauno amžiaus, tačiau akivaizdu, kad praėjus tokiam dideliam laiko tarpui jo asmenybė galėjo pasikeisti. Be to, paskutiniame nuosprendyje, nėra nurodyta, kad nuteistasis pasižymėjo agresyviu elgesiu, tuo tarpu turto sugadinimas buvo tik vagystės įvykdymo priemonė.

5.2. Nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodydamas, jog nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių nepagrindė, kokia veikla, skatinančia nusikalstamumą, nuteistasis užsiima, kuo pasireiškė rizikingas/pavojingas ar agresyvus/kontroliuojantis elgesys, juolab nėra pateikta jokių duomenų apie nuteistojo netinkamą elgesį bausmės atlikimo metu, o jo elgesys nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo įvertintas priimant teismo nuosprendį. Gynėjo įsitikinimu, teismas padaręs išvadą, kad nuteistasis turi skolų ir menkas jų atlyginimo galimybes nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, turimus įsiskolinimus nuteistasis dengia pagal susitarimus ir dengs juos po bausmės atlikimo. Teismas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepaneigė Komisijos išvados, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, savo elgesyje padarė akivaizdžią pažangą, dalyvavo resocializacijos programose, bei kad visa tai padėjo jam pasikeisti. Iš esmės skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta, ką dar turi padaryti nuteistasis, kad palengvintų savo teisinę padėtį.

5.3. Skunde teigiama ir tai, kad šiuo metu nuteistajam taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) numatytos lengvatos (bausmės atlikimas atvirto tipo sąlygomis, trumpalaikės išvykos į namus) neeliminuoja lygtinio paleidimo taikymo galimybės, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti tapatinamas su šiomis lengvatomis. Pasak skundo autoriaus, teismas spręsdamas, kad santykių su artimaisiais palaikymas ir pajamų gavimas iš individualios veiklos būnant laisvėje nėra veiksniai galintys sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu ir jo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė, tačiau tai tik prielaidos. Be to, pats nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl vargu ar yra pagrindas spręsti, jog turi būti nustatytos tam tikros ypatingos sąlygos lygtini paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo yra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.4. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad atliekant bausmę nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kuomet nuteistasis būtų piktnaudžiavęs psichiką veikiančiomis medžiagomis ar smurtinis elgesys bei iš esmės nėra jokių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis dar turėtų mažinti. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Teismas tik formaliai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir likusios neatliktos bausmės dydį, tačiau tai savaime negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju nuteistojo asmenybę teigiančiai charakterizuojančių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai ir jo elgesys gali būti koreguojamas laisvėje. Nuteistasis teismui pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) pažymą apie R. R. vardu registruoto ūkio, kuriame ūkininkauja ir pats nuteistasis, teikiamą paramą Globos namams, taip pat pažymėjimą apie (duomenys neskelbtini) baigtus kvalifikacijos tobulinimo kursus ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimą apie dalyvavimą mokymuose. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, beveik kiekvieną savaitgalį yra išleidžiamas į namus, jokių šios lengvatos pažeidimų nepadarė. Tai, anot nuteistojo gynėjo, patvirtina nuoseklų jo siekį elgtis nepriekaištingai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Viktoro Preikšo skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos Nutarimą ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. Ž. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą tenkinti prokurorės skundą ir pakeisti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju apylinkės teismas nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialiojo pagrindo taikyti V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Skunde nuteistojo gynėjas iš esmės teigia, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms ir jas įvertino formaliai, atsižvelgė tik į likusios neatliktos bausmes dalį bei nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo įvertintos visos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, susijusios ne tik su likusia neatlikta bausmės dalimi ir nusikaltimų sunkumu. Be to, analizuojant nuteistojo asmenybę bei atliekant jos vertinimą, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu ją apibūdinančias duomenimis. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka tik kiek daugiau nei vienerius metus, todėl eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis.

11. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, jog nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes V. Ž. bausmę šiuo metu atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka, siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimą darbo bei gyvenamąją vietą, šiuo metu taip pat vykdo individualią veiką, bausmės atlikimo metu mokėsi apželdintojo profesijos, palaiko ryšius su artimaisiais, geba elgtis disciplinuotai ir išvengti rizikingų situacijų, neužfiksuota piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejų, su įstaigos administracija bendrauja taktiškai ir mandagiai, dalyvavo psichologo konsultacijoje, išklausė Smurtinio elgesio prevencijos paskaitą, jam nustatyta vidutinė, nuosekliai mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje V. Ž. akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, dėl ko nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis tik pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu V. Ž. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nuteistojo gynėjas skunde neabejoja nuteistojo pataisos proceso pabaiga struktūrizuotoje aplinkoje ir tuo, kad jis jau galės tinkamai integruotis į visuomenę bei laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys pagal OASys metodiką buvo vertintas tris kartus ir nors paskutinįjį vertinimą nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji vis tik dar išlieka vidutinė. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo metu nuteistajam išlieka itin didelis statinių bei dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Sutiktina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių, susijusių su kriminaline istorija bei nusikalstamų veikų pobūdžiu nuteistasis jau negali pakeisti, tačiau išliekantis itin gausus skaičius, net trylika, dinaminių kriminogeninių veiksnių vis dar turi būti koreguojami ir jų šiuo metu negali atsverti tik du apsauginiai veiksniai.

13. Skunde akcentuojama tai, kad būdamas struktūrizuotoje aplinkoje V. Ž. nėra baustas drausmine tvarka, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nėra ir skatintas. Tai apygardos teismui suponuoja išvada, kad nuteistasis yra dar tik pilnos savo elgesio korekcijos struktūrizuotoje aplinkoje procese, išlieka neutralus ir prisitaikantis prie esamų sąlygų. Šią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte užfiksuotos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu, kaip antai įsitikinimas, kad dėl jo praeities problemų yra kalta šalies ekonominė situacija, tačiau nėra linkęs svarstyti, kaip jis pats yra susijęs su šių problemų atsiradimu. Nors pats nuteistasis teigia neturintis problemų, tačiau įvertinus jo praeityje vykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, matyti, kad susidariusias finansines problemas jis buvo likęs spręsti nusikalstant. Be to, Socialinio tyrimo išvados 4.10. punkte pažymėta, kad nuteistasis savo elgesį vertina nepakankamai kritiškai. Apygardos teismo įsitikinimu, nepaisant to, kad nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį, tačiau Socialinio tyrimo išvados mąstymo ir elgesio bei nuostatų punktuose nurodytos aplinkybės rodo, jog jis vis dar yra linkęs kaltę bei atsakomybę perkelti išorinėms aplinkybėms bei sąlygoms, nepakankamai įvertindamas savo indėlį bei nusikalstamų veikų padarymo priežastis. Pozityvus nuteistojo elgesio pokytis kol kas stebimas dar tik trumpą laiko tarpą, kuris nėra pakankamas konstatuoti, jog nuteistasis įgyvendino maksimalų savo elgesio pokytį teigiama linkme. Be kita ko, ne mažiau svarbu ir tai, kad nors nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau kaip jau minėta, yra linkęs dėl jo gyvenime susiklosčiusių aplinkybių priežasčių ieškoti aplinkoje, tačiau ne savyje, be to, jis stokoja ir empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra įsitikinęs, kad šioje teisinėje situacijoje labiausiai nukentėjo jis ir jo artimieji.

14. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, svarbu ir tai, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors nuteistasis dėl kilusių finansinių sunkumų būnant laisvėje buvo linkęs kaltinti aplinkinius veiksnius, tačiau matyti, kad nusikalstamas veikas, susijusias su turtiniais nusikaltimas, jis pradėjo vykdyti gerokai ankščiau. Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad ankstesni V. Ž. teistumai yra išnykę, tačiau aukštesnės instancijos teismo manymu, jie negali būti nuvertinami. Šiame kontekste ankstesni V. Ž. teistumai, nors ir išnykę, yra svarbūs tuo, kad patvirtina, jog siekdamas finansinės naudos, turtinio pobūdžio nusikaltimus (plėšimus, turto prievartavimą, vagystes) nuteistasis pradėjo vykdyti sulaukęs 19 metų, o ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutai nepadėjo nuteistajam pakeisti savo elgesio, nes jis buvo linkęs kartoti teisei priešingus veiksmus ir nusikalsti pakartotinai. Visgi, tai koreliuoja ir su nuteistajam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais – nuteistajam yra būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių. Be to, tai, kad nuteistasis su teisėsaugos institucijomis susiduria ne pirmą kartą, ir atlikęs bausmę toliau renkasi kartoti nusikaltimus, apygardos teismui leidžia spręsti apie egzistuojančią riziką, jog būdamas laisvėje jis toliau darys nusikalstamas veikas.

15. Skunde taip pat teigiama, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis turi skolų ir menkas jų atlyginimo galimybes, tuo tarpu turimus įsiskolinimus V. Ž. dengia savarankiškai pagal susitarimus su draudimo bendrovėmis bei tai ketina daryti ir po bausmės atlikimo. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, visų pirma pažymėtina, kad ne pats skundžiamą nutartį priėmęs teismas, o resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Socialinio tyrimo išvadoje kaip vieną iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatė skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų turėjimą bei menką jų apmokėjimo galimybę. Antra, nors iš Socialinio tyrimo išvados 4.4. punkto apie lėšų tvarkymą matyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra gauta vykdomųjų raštų, tačiau akcentuotina tai, kad nuteistojo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis asmenims iš tiesų buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri iki šiol dar nėra atlygina. Be to, šiuo atveju nėra kvestionuojama tai, kad nuteistasis deda pastangas savarankiškai atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau svarbu tai, kad V. Ž. praeityje turėdamas finansinių sunkumų rinkdavosi ne tik dėl jų kaltinti aplinką, tačiau ir daryti nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą turtą. Būtent ši aplinkybė ir didina riziką nuteistajam būnant laisvėje ir susidūrus su finansiniais sunkumais imtis teisei priešingų veiksmų.

16. Be to, nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, bendrininkai pasiskirstę vaidmenimis, jo vaidmuo buvo aktyvus. Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte nurodyta, kad dauguma V. Ž. įvykdytų nusikalstamų veikų buvo planuotos ir pasižyminčios agresyviais veiksmais, kai kur naudojant ir instrumentinę agresiją. Svarbu, ir tai, kad socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte atkreipiamas dėmesys, jog V. Ž. palaikė ryšius su asmenimis, pasižyminčiais kriminaliniu elgesiu, kas turėjo reikšmę besiformuojančiam V. Ž. nuostatoms ir gyvenimo stiliui, o paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė su savo vaikystės arba jaunystės draugais, su kai kuriais iš jų bendrauja ir šiuo metu. Dėl šių aplinkybių buvo nustatyti ir dar keletas dinaminių kriminogeninių veiksnių – dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Šios aplinkybės, be kita ko, suponuoja išvadą, kad nuteistasis gali lengviau pasiduoti kitų asmenų įtakai, kas taip pat didina riziką pakartotinai nusikalsti.

17. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 1 (vieneri) metai 18 (aštuoniolika) dienų. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

18. Be kita ko, šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teik iš Komisijos nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados, tiek iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jam yra leidžiamos trumpalaikės išvykos už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. Taigi, nuteistajam šiuo metu yra sudarytos pakankamos sąlygos tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Tik nuosekliai, nepertraukiamai ir ilgalaikiai paisant laisvės atėmimo vietų įstaigos režimo bei taisyklių ir savo elgesį toliau sistemingai kreipiant teigiama linkme, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, tamprūs ryšiai su artimaisiais, galimos gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje V. Ž. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį V. Ž. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Viktoro Preikšo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė