Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant užsienietei, prisistačiusiai (duomenys neskelbtini) piliete S. Z. U., jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios S. Z. U. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusiai S. Z. U.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. VSAT Centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 15K-3228 (duomenys neskelbtini) pilietė S. Z. U. apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. spalio 22 d., nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Kadangi Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, ir nenustatyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, siekiant tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje yra būtina užtikrinti jos buvimą Lietuvos Respublikoje.

7. Centro teigimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietei netaikant judėjimo laisvės apribojimų ji gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos ir Šengeno valstybių narių migracinę kontrolę reguliuojančius įstatymus.

8. Prieglobsčio prašymą Užsienietė pateikė tik po dviejų mėnesių buvimo Lietuvos Respublikoje, tai įrodo, kad prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje nėra jos tikslas, laikytina, jog ji bando pasinaudoti galimybe gauti laisvo judėjimo teisę. Todėl yra reali tikimybė, jog ji gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę, bei nesudaryti kompetentingoms institucijos galimybės priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.

9. Užsienietė teismo posėdyje paaiškino, kad į Lietuvą pateko prieš du mėnesius iš Latvijos, norėdama patekti į Norvegiją, nori prieglobsčio Lietuvoje. Su teikimu sutinka.

II.

13. Sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, taigi Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies prasme.

14. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.

III.

18. Užsienietė akcentuoja, kad valstybės institucija, prašanti taikyti asmens laisvės ribojimo priemonę, privalo pagrįsti jos taikymo būtinybę.

19. Užsienietė remiasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/32/ES 16 punktu, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) 2019 m. Europos Sąjungos valstybių narių teismams skirta analize. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, jog prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl yra pagrindas taikyti tokią griežtą sulaikymo priemonę, yra nepagrįsti. Asmens laisvės suvaržymas galimas tik pirminiame etape ir negali pateisinti laisvės suvaržymo visą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpį.

20. Užsienietė nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Teismas nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 5 dalies 1–4 ir 12 punktus. Taigi, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas, turi būti nustatyta, jog yra ir šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Tačiau teismas nei vienos iš nurodytų aplinkybių savo sprendime nenurodė, o Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktai nėra taikomi kartu su Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu.

21. Užsienietė akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog ji nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, kad kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas jos atžvilgiu netaikytinas, nes turi būti nustatyta ne tik, kad asmuo neturi asmens dokumento, bet ir tai, jog jis nebendradarbiauja, o to šiuo atveju nenustatyta.

22. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra nustatyta nei viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytų sąlygų, Užsienietės atžvilgiu negali būti taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas pagrindas. Pirmosios instancijos teismui nepagrindus, kad Užsienietė gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu.

23. Užsienietė dėl nurodytų aplinkybių prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jai švelnesnę priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Centras akcentuoja, kad laikino apgyvendinimo vietoje Užsienietei yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jos poreikiams patenkinti, jos judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, ji apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleista už apgyvendinimo teritorijos ribų.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju teismas sprendė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be jokio asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis siekiant nustatyti jos asmens tapatybę. Centro nuomone, egzistuoja didelė tikimybė, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietė vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas, ji nepateikė prieglobsčio prašymo po neteisėto atvykimo, tai padarė tik praėjus dviem mėnesiams po sulaikymo. Centro vertinimu, Užsienietė nėra linkusi laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą, priimti ir įgyvendinti jos atžvilgiu sprendimą prieglobsčio byloje.

29. Nagrinėjamu atveju Užsienietės judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema ES valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

30. Centro vertinimu, Užsienietės atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi ji pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, neteisėtai kirsdama Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas, sulaikyta pateikė prieglobsčio prašymą. Pažymi, kad prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra jos kelionės tikslas. Atsižvelgdamas į tai, Centras vertina, kad siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti jos atžvilgiu sprendimo. Todėl sulaikymas šiuo atveju yra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – nustatyti Užsienietės tapatybę, priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Užsienietė nėra linkusi vykdyti savo, kaip Užsienietės pareigų ir tikėtina, kad ji bandys bėgti, slėptis ar kitaip trukdyti Migracijos departamentui priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje.

31. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas, naujų esminių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Tenkinti Užsienietės apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, įvertinęs aplinkybę, jog Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, sprendė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl Teikimą tenkino.

34. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę, be to, šiuo atveju nėra nustatyta nei viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytų sąlygų, todėl Užsienietės atžvilgiu negali būti taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl ji yra prieglobsčio prašytoja.

36. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

37. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, iš jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

38. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

39. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jai paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, neribojančią jos judėjimo laisvės, priemonę.

41. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, su kuriuo vyko 16 asmenų, neturinčių jokių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Viena iš užsieniečių prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete S. Z. U.. VSAT Užsieniečių registracijos centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. spalio 22 d. Taip pat nustatyta, kad Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 17 d. nusprendė nagrinėti Užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietės tapatybė nenustatyta, ji į Lietuvą atvyko neteisėtai, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai), pagrįstai taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, konstatavęs, kad tai yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą ir priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje.

43. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, kiti Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis ir kiti, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, dėl to Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios S. Z. U. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.