Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui G. B., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. B. 2016-06-23 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-07-15 bei 2017-02-01, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA, Agentūra) prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-31 sprendimą Nr. BR6-953302; 2) panaikinti NMA 2016-08-05 sprendimą Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 3) įpareigoti išmokėti pareiškėjui visą priklausančią paramą (b. 1. 1–2, 18–19, 66–67).

Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-31 sprendimą Nr. BR6-953302 nutrauktina, kitoje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenims nustatyta, kad 2015-05-20 pareiškėjas pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 15-1006019898 (b. 1. 28–34).

2016-05-31 NMA priėmė sprendimą Nr. BR6-953302, kuriuo neskyrė pareiškėjui išmokos už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius (b. 1. 44–47).

Agentūra 2016-08-08 raštu Nr. BR6-9339, atsakydama į pareiškėjo 2016-07-14 prašymą, atsiuntė pareiškėjui 2016-08-05 sprendimą Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ bei nurodė, kad 2016-05-31 sprendimo dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų išrašas Nr. BR6-953302 yra laikomas negaliojančiu nuo šio naujo sprendimo priėmimo dienos (b. 1. 41–42).

Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016-05-31 sprendimo Nr. BR6-953302

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11).

Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2016-05-31 sprendimu Nr. BR6-953302 neskyrė pareiškėjui išmokos už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius. NMA 2016-08-08 raštu Nr. BR6-9339, atsakydama į pareiškėjo 2016-07-14 prašymą, atsiuntė pareiškėjui kitą, t. y. 2016-08-05 sprendimą Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, bei nurodė, kad 2016-05-31 sprendimo dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų išrašas Nr. BR6-953302 yra laikomas negaliojančiu nuo šio naujo sprendimo priėmimo dienos. Taigi susidariusi situacija lemia, kad pareiškėjas ginčija NMA 2016-05-31 sprendimą Nr. BR6-953302, kurį pati NMA panaikino priimdama kitą, t. y. 2016-08-05 sprendimą Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Teismo vertinimu, netgi tenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti NMA 2016-05-31 sprendimą Nr. BR6-953302, toks teismo sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų ir negalėtų būti vykdomas, nes ginčijamas NMA 2016-05-31 sprendimas Nr. BR6-953302 jau yra panaikintas, taigi pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Kadangi ginčijamas NMA 2016-05-31 sprendimas Nr. BR6-953302 yra panaikintas, ginčo šioje apimtyje nebėra. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla Nr. I-675-281/2017 dalyje dėl reikalavimo panaikinti NMA 2016-05-31 sprendimą Nr. BR6-953302 nutrauktina.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016-08-05 sprendimo Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“

Pareiškėjas nesutinka su NMA 2016-08-05 sprendimu Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ jam paskirta sankcija teigdamas, kad pareiškėjo sodas objektyviai negali duoti reikalaujamo derliaus, nes sodiniai yra per jauni. Nurodo, kad lazdynams paraiškoje pažymėti nėra numatyta atskiro kodo, todėl lazdynai žymimi prie punkto „kiti sodai“. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad neskyrė pareiškėjui paramos už išvardintus laukus, nes pareiškėjas šiuos laukus įvardino kaip laukus, kuriuose yra ypatingai mažas derlius. Dėl tokio žymėjimo NMA paramos už šiuos laukus neišmokėjo. Pareiškėjui sankcija galėtų būti netaikoma tik tada, jei pažeidimus pareiškėjas būtų įvykdęs dėl išimtinių aplinkybių. EKO taisyklių reikalavimų nesilaikymas nėra priskiriamas prie force majeure aplinkybių.

Ginčijamu sprendimu pritaikyta sankcija grindžiama dvejais pareiškėjo padarytais pažeidimais: pirma, pareiškėjas deklaravo 18,11 ha plotą daugiamečių ganyklų arba pievų penkių metų ir daugiau, tačiau neturėjo sutartinių gyvulių, kaip nurodyta EKO taisyklių 23 punkte, antra, pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaravo 2,93 ha plotą kitų sodų ir daugiamečių uogynų, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaravo 2,20 ha plotą ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaravo 4,85 ha plotą, tačiau išmoka už šiuos plotus nebuvo skirta, vadovaujantis EKO taisyklių 54.5 papunkčiu, nustatančiu, kad jeigu plotas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Taigi teismas, vertindamas ginčijamo 2016-08-05 sprendimo teisėtumą, analizuos ar dėl nurodytų pažeidimų buvo pagrindas mažinti pareiškėjui skiriamą paramos dydį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-20 įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 23 p. nustato, kad paramos gavėjams, įgyvendinantiems priemonę, parama už daugiametes žoles (tinkami augalai šiai pasėlių grupei nurodyti šių taisyklių 2 priede) mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (toliau – ir SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. Kitose teritorijose mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG. Skaičiuojant SG imami sertifikavimo įstaigos išduotame nutarimo dėl ekologinės gamybos išraše nurodyti tų metų, už kuriuos skaičiuojama parama, duomenys apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus. Įsipareigojimų laikotarpiu, nustatant ploto priskyrimą prie mažiau palankių ūkininkauti teritorijų, imami 2015 m. duomenys. Paramos gavėjams, įgyvendinantiems priemonę, parama už daugiametes žoles mokama tik laikantiems gyvulius, nurodytus šių taisyklių 1 priede, išskyrus kiaules ir paukščius.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 76.7 p. nustato, kad sutartinių gyvulių perskaičiavimo funkciją atlieka Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC). Sutartinių gyvulių skaičiavimo duomenys turi būti perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki einamųjų metų rugsėjo 10 d. Esant poreikiui pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros atskiru raštu nurodytus terminus ir programas, atlieka sutartinių gyvulių perskaičiavimą ir teikia NMA informaciją apie pasikeitusius sutartinių gyvulių vienetus.

Atsakovo teigimu, ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2014-09-01 iki 2015-08-31) pareiškėjas neturėjo sutartinių gyvulių. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad jis nurodytu laikotarpiu gyvulių neturėjo, tačiau teigia, kad toks reikalavimas nepagrįstas. Teismo vertinimu, pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam SG mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose arba kitose teritorijose mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr.834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG. Vadinasi, pareiškėjo deklaruotas daugiamečių ganyklų arba pievų 5 metų ir daugiau plotas neatitiko tinkamumo paramai gauti kriterijų, įtvirtintų nurodytose EKO taisyklių nuostatose. Pastebėtina, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis. Taigi skundžiamu sprendimu NMA pagrįstai ir teisėtai nustatė pirmąjį pažeidimą ir neskyrė pareiškėjui paramos dėl to, jog deklaruotuose pievose jis neaugino gyvulių.

Aptariant antrąjį pažeidimą aktualus EKO taisyklų 54.5 papunktis, kuris nustato, kad jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, <...>, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama. Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė NMA nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, pildydamas paraišką, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 4,85 ha plote, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 2,20 ha plote, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 2,93 ha plote pažymėjo „KTS“ naudmeną. KTS naudmena, vadovaujantis Administravimo taisyklių II priede pateiktu klasifikatoriumi reiškia „kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“. VšĮ „Ekoagros“ sertifikuodama KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2 ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, kuriuose deklaruoti KTS, juos įvardijo kaip laukus, kuriuose „ypatingai mažas derlius“. Atsižvelgiant į tai, atsakovas einamaisiais metais paramos už šiuos laukus neskyrė.

Administravimo taisyklių 40 str. nustatyta, kad pareiškėjas savo paraiškoje privalo deklaruoti klasifikatoriuje nurodytus augalus. Jei klasifikatoriuje nėra nurodyta pareiškėjo deklaruotinų augalų, pareiškėjas privalo deklaruoti juos kodu KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“ arba DAK „Kitos daržovės“ arba DUK „Kitos daržovės“ (uždarajame grunte) arba KTS „Kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“ nurodydamas, augalą, kai jo lauko plotas yra 1 ha arba daugiau. Taigi pareiškėjas nurodytame klasifikatoriuje neradęs lazdynų naudmenų kodo, naudmenų kodą pažymėjo kaip „KTS“ (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai). Dėl šio naudmenų kodo pažymėjimo, pareiškėjo augalai buvo vertinami ne kaip pirmamečiai ar antramečiai augalai iš kurių nereikalaujama derliaus, tačiau kaip derlių duodantys sodo augalai. Dėl tokio vertinimo pareiškėjui buvo paskirta sankcija.

Teismas pažymi, kad tiek iš byloje esančios medžiagos, tiek iš teismo posėdžio metu išdėstytos atsakovo pozicijos matyti, kad atsakovas žinojo, jog pareiškėjo nurodytuose plotuose yra užsodinti lazdynai, kurie šiuo metu derliaus neduoda, nes yra per jauni. Tačiau dėl pareiškėjo paraiškoje padarytos klaidos, naudmenų kodą pažymint kaip KTS („kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“), o ne kaip PSU („pirmamečiai ir antramečiai sodai ir uogynai“) pareiškėjui buvo taikyta sankcija. Teismo vertinimu, vadovaujantis turinio prieš formą principu, daroma išvada, kad pareiškėjui sankcija skirta nepagrįstai. Vien dėl formalios žymėjimo klaidos pritaikyta sankcija, turint informacijos apie pareiškėjo nurodytuose plotuose realiai augančius augalus, skirta neproporcingai. Pažymėtina, kad teismas nenustatė aplinkybių, jog toks formalus pažeidimas buvo daromas siekiant gauti naudos ar kitaip paveikti paramos gavimo procedūrą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Nagrinėjamos bylos atveju, NMA, turėdama informaciją, kad pareiškėjo nurodomuose plotuose auga pirmamečiai ir antramečiai augalai, tačiau nepaisant to, priimdama sprendimą taikyti sankciją dėl netinkamo formalaus naudmenų pažymėjimo, veikė neproporcingai. Vien formali klaida pildant paraišką nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui sankciją ir tokiu būdu skirti jam mažesnę paramos sumą. Pažymėtina, kad NMA skirdama sankciją neįvertino aplinkybės, kad faktiškai pareiškėjo valdomose žemėse auga pirmamečiai ir antramečiai lazdynai, kurie realiai jokio derliaus dar negali duoti. Todėl susidaro situacija, kad sankcija pareiškėjui buvo skirta už tai, jog pareiškėjo naudmenys nedavė derliaus, nors realiai atsakovas pats sutinka, kad lazdynai yra per jauni ir reikalaujamo derliaus negalėjo duoti. Taigi daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką paramai gauti, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-08-05 sprendimas Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalyje, kuria pareiškėjui pritaikyta 4 993,52 Eur sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą naikintinas, o atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojama išmokėti pareiškėjui 4 993,52 paramos sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 d., 104 str. 2 d., 152 str. 2d., 88 str. 1 d. 2 p., 132-133 str., teismas

nusprendė:

administracinę bylą Nr. I-675-281/2017 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-31 sprendimą Nr. BR6-953302 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-08-05 sprendimo Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 4 993,52 Eur sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl 4 993,52 Eur paramos sumos išmokėjimo pareiškėjui.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-08-05 sprendimo Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria neskirta pareiškėjui parama dėl to, kad deklaruotuose pievose neaugino sutartinių gyvulių, palikti nepakeistą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.