Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2022-04-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-500-1156/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-06Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
A20.-500-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00062-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Byla Nr. A20.-500-1156/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00062-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7; 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei H. M., jos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjui Abbas Dayekh,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės H. M. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsienietės apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietė savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą, jos tapatybė nustatyta pagal jos pačios pasakojimą. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos Sąjungos šalių narių išorinių sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, užsienietei itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jos judėjimo laisvės. Šioje situacijoje galėtų būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

Atsiliepimas

2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Pabrėžiama, kad užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, siekiančiais nustatyti jos asmenybę. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietė gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas ją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Prieglobsčio prašymo byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, nes užsienietė apskundė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 27 d. sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio, skundas neišnagrinėtas. Užsienietės prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę negali būti tenkinamas, nes alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuomet, kai asmens tapatybė nustatyta, o nagrinėjamu atveju tai nėra padaryta.

3. Užsienietė, jos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Užsienietė paaiškino, kad ji jau ilgą laiko tarpą gyvena tarsi kalėjime, nori laisvės. Posėdžio metu parodė savo mobiliajame telefone esančias nuotraukas, kurias gavo neseniai prieš posėdį, kuriose užfiksuotas jos tėvas vilkintis karišką uniformą. Užsienietės teigimu, jos tėvas priklauso teroristinei organizacijai, ji išvyko iš kilmės šalies, nes bėgo nuo tėvo. Jos atstovas papildomai pabrėžė, kad užsienietė nėra atsakinga už tai, kad valstybės institucijos taip ilgai nagrinėja jos prieglobsčio prašymą.

4. Migracijos departamento atstovas prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinę, kad buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra prieglobsčio prašytojų prigimtinė teisė, jų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi atitikti galiojančius teisės aktus. Užsienietė nėra įkalinta, ji apgyvendinta Įstatymo pagrindu, nėra įrodymų, kad jos gyvenimo sąlygos būtų nežmogiškos, pažeistų teisės aktų reikalavimus ar jos teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

7. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 24 d. užsienietė, prisistačiusi (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete H. M., gimusia (duomenys neskelbtini) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos, ji su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 27 d. užsienietė buvo užregistruota Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje, tą pačią dieną užsienietė pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsienietei prieglobsčio. Nesutikdama su priimtu sprendimu užsienietė padavė skundą, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, daroma išvada, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

8. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti H. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Taip pat nusprendė ją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymint, kad užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar kito kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nes nepateikė konkrečių grėsmės įrodymų, kalbėjo abstrakčiai, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsienietės atstovo teigimu, su priimtu sprendimu užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 18 d., tokie duomenys jam buvo perduoti prašant parengti šį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime nėra įrašų apie tai, kada užsienietė supažindinta su priimtu sprendimu, kad Migracijos departamento atstovas negalėjo nurodyti, kada užsienietė buvo supažindinta su skundžiamu sprendimu, todėl vadovaujamasi advokato paaiškinimais. Įvertinus tai, kad su Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 18 d., o skundas teisme gautas 2022 m. kovo 4 d., daroma išvada, kad skundas paduotas nepažeidžiant Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalyje numatyto termino.

9. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi 6 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju abi šios datos sutampa, t. y. 2021 m. liepos 27 d.

11. Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, kadangi sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. sausio 27 d., galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo dar nebuvo priimtas.

12. Migracijos departamento vertinimu, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo nepateikė ir vėliau kompetentingoms institucijoms. Migracijos departamento atstovai tvirtina, kad užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, apklausų metu kalbėjo abstrakčiai, tokiu būdu siekdama vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, tačiau byloje nėra duomenų, kad užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Priešingai iš kartu su atsiliepimu pateiktos apklausos santraukos matyti, kad ji neatsisakė dalyvauti Migracijos departamento organizuotoje apklausoje, atsakė į jai užduotus klausimus, nurodė savo vardą, pavardę bei kitus asmenį identifikuojančius duomenis, taip pat nurodė turinti mobiliajame telefone savo paso nuotrauką, taip pat paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietė nebendradarbiauja, o klausimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 25 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 34 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022, 25 punktas), todėl konstatuojama, jog užsienietės pasakojimo pagrįstumas tol, kol nėra baigta jos prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietė gali pabėgti ar pasislėpti, Migracijos departamentas nei skundžiamame sprendime, nei teismo posėdyje nenurodė, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju užsienietės laisvė judėti suvaržyta nepagrįstai, todėl toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 30 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 35 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad ginčijama Migracijos departamento sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinamas skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl laikino apgyvendinimo sąlygų.

13. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 37 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 27 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 33 punktas). Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama (kaip yra nagrinėjamu atveju), taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės H. M. skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės H. M. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė