Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam į administracinę atsakomybę M. D., jo atstovui advokatui R. M., įgaliotam asmeniui-Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., išnagrinėjusi skundą dėl nutarimo skirti administracinę baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-19 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau-Institucijos) vyriausiosios specialistės J. C. nutarimu M. D. buvo nubaustas 289 Eur bauda už tai, kad pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 22, 23, 24.15, 56.4 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylos medžiagą, matyti, kad tiek surašant protokolą M. D., tiek jo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, buvo pažeisti administracinių bylų teisenos reikalavimai, nepakankamai išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės, priimtas nutarimas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl M. D..

Surašant protokolą M. D., jį surašiusi pareigūnė ir kitas asmuo-pareigūnas (liudytojas) J. J. konstatavo, kad M. D. atsisakė rašyti ir paaiškinimą, ir pasirašyti protokolą, nors pats M. D. nurodė, kad surašant šį dokumentą jis nedalyvavo. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra J. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), kuriuo ji praneša, jog M. D., surašant protokolą, rašyti paaiškinimą bei pasirašyti protokolą atsisakė ir kad tai paliudyti gali įvykį matęs J. J., tačiau šis tarnybinis pranešimas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes jame nėra jokios atžymos, kad jis registruotas įstaigos vidiniame tokių dokumentų registre. Nurodyme šį dokumentą prijungti prie bylos taip pat nepažymėta data, taigi neaišku, kada šis dokumentas buvo surašytas. Nesant privalomų šio dokumento rekvizitų, kyla klausimas, ar šiame dokumente fiksuotos žinios tikrai yra objektyvios ir atitinka tikrovę. Taigi tuo pačiu neatmestinas ir M. D. teiginys, kad jis nedalyvavo jam surašant protokolą.

Surašant protokolą, buvo surašytas žalos aplinkai paskaičiavimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kokią žalą M. D. padarė gamtai savo veiksmais, tačiau pačiame protokole šios žinios nėra įrašytos ir nenurodyta, kad šis aktas yra protokolo sudėtinė dalis. Siunčiant M. D. protokolo nuorašą (administracinės bylos lapas Nr. 47), aktas taip pat nebuvo pridėtas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. D. byla bus nagrinėjama 2015 m. balandžio 2 d. Lydraščiu (adm. b. l. 47) M. D. taip pat pranešta, kad tą dieną bus nagrinėjama jo byla. Iš siuntų paieškos pažymos (adm. b. l. 48) matyti, kad šie dokumentai M. D. įeikti 2015-03-25. 2015 m. balandžio 2 d. M. D., su atstovu advokatu atvykęs į jo bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą apklausti du liudytojus byloje, šie asmenys surašė paaiškinimus (adm. b. l. 58, 59). Byla buvo paskirta nagrinėti 2015m. gegužės 15 d., bylos nagrinėjimas dėl advokato užimtumo jo prašymu buvo paskirtas 2015 m. birželio 19 d. Nurodytą dieną M. D. atstovas raštu pranešė (adm. b. l. 64), kad M. D. negali atvykti į posėdį, nes gydosi, pateisinantys dokumentai bus pristatyti po gydymosi. Be to, prašyme nurodoma, kad M. D. pageidauja dalyvauti jo bylos nagrinėjime. Pareigūnė neatsižvelgė į advokato prašymą ir 2015 birželio 19 d. priima nutarimą, kuriuo pripažįsta M. D. kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2 d. Tokiais veiksmais buvo grubiai pažeista asmens teisė į teisingą jo bylos nagrinėjimą. Kadangi M. D. per savo atstovą pateikė prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime, išnagrinėjus bylą be jo, buvo pažeistos ATPK 272 str. numatytos traukiamo į administracinę atsakomybę asmens teisės susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus ir prašymus. Teisme apklausta pareigūnė J. C. nurodė, kad gavus advokato prašymą dėl M. D. ligos, nebuvo pateikti tą pateisinantys dokumentai, todėl ji pripažino M. D. nedalyvavimo priežastis nesvarbiomis ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Tačiau esant asmens pageidavimui dalyvauti jo bylos nagrinėjime, jo bylą nagrinėjantis pareigūnas turi pilnai išsiaiškinti visas nedalyvavimo priežastis, juolab kad nagrinėjamu atveju šio asmens atstovas nurodė ir nedalyvavimo priežastis-asmens ligą. Tai, kad M. D. bylos nagrinėjimo dieną tikrai sirgo, įrodo ir išduoto nedarbingumo pažymėjimo pažyma (b.l. 10). Iki bylos nagrinėjimo buvo surinkti papildomi įrodymai-paimti liudytojų J. M. ir J. M. paaiškinimai, J. J. ir J. M. paaiškinimai dėl šerno mėginių paėmimo M. D. namuose, E. D. paaiškinimas dėl mėginių saugojimo, Žuvinto biosferos pareigūno G. B. paaiškinimas dėl rasto šerno mėginių paėmimo. Su šiais duomenimis M. D. nesusipažino ir išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant, jis neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl šių duomenų, tuo pačiu, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pažymėtina, kad visi paaiškinimai nėra registruoti vidiniame įstaigos raštvedybos registre.

Priėmus M. D. atžvilgiu nutarimą jam nedalyvaujant, buvo padarytas ir kitas grubus proceso pažeidimas, pažeidęs asmens teisę į gynybą. M. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 85 str, 1 d., tačiau nutarimas priimtas pagal ATPK 85 str. 2 d. Pareigūnė nutarime nurodė, kodėl buvo perkvalifikuota M. D. veika iš ATPK 85 str. 1d. į 2 d, tačiau buvo pažeistos ATPK 284 str. nuostatos, leidžiančios bylą nagrinėjančiam pareigūnui pakeisti nuorodą į kodekso straipsnio dalį tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta. Sulyginus straipsnio dalių sankcijas, akivaizdu, kad pažeidimas, dėl kurio priimtas nutarimas M. D., yra sunkesnis, negu tas, dėl kurio jam buvo surašytas protokolas. Tokiu būdu M. D. negalėjo gintis dėl jam pareikšto sunkesnio kaltinimo, nes su tuo, kad jis bus baudžiamas pagal griežtesnį straipsnį, jis nebuvo supažindintas. M. D. negalėjo duoti paaiškinimų pagal naują kaltinimą. Tai yra akivaizdus asmens teisės į gynybą pažeidimas, dėl ko jo atžvilgiu priimtas nutarimas teisine prasme pripažintinas neteisėtu.

Nurodyti bylos nagrinėjimo pažeidimai yra svarbūs, tačiau M. D., kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, skundžia teismui nutarimą prašydamas panaikinti šį nutarimą dėl to, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo teisės pažeidimo.

M. D. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas kaltinant jį padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2d., t. y. tuo, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 22, 23, 24.15, 56.4 punktų reikalavimus, nes 2015-02-05 vykdydamas rnedžioklę Zailių k. apylinkėse prie Kaulyčios botaninio-zoologinio draustinio, medžioklės plotų vieneto Simnas teritorijoje, sumedžiojo šerną, tačiau medžioklės lape Nr. 50 apie tai nepažymėjo, be to, 2015-02-05 medžioklės metu sužeistą šerną persekiojo Žuvinto gamtiniame rezervate apie tai nepranešęs Žuvinto biosferos rezervato direkcijai.

Visose teisės šakose galioja nekaltumo prezumpcija ir šią prezumpciją turi paneigti inicijavusi bylą dėl pažeidimo institucija. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos departamentas turi surinkti, pateikti ir susisteminti M. D. kaltę pagrindžiančius įrodymus. M. D. neprisipažino vasario 5 d. medžiojęs Žuvinto rezervate. Jis teigia medžiojęs ne tą dieną. Vienas iš M. D. galimą kaltę pagrindžiančių įrodymų-pareigūnų atliktas 2015 m. vasario 20 d. patikrinimas M. D. namuose ir to patikrinimo rezultatus įforminantis aktas (adm. b. l. 19, 20). M. D. nurodė, kad pareigūnai, atvykę į jo sodybą, tik apsidarė, kokiu tikslu jie atvažiavo, jis nežino, jis nematė, kad pareigūnai būtų ėmę kažkokius mėginius ir juos dėję į maišelius. Iš 2015 m. vasario 20 d. patikrinimo akto matyti, kad tą dieną M. D. ūkiniuose pastatuose buvo rasta kraujo, įšalusio lede, ant kablio-šerno šerių ir ant grindų-sukrešėjusio kraujo, iš šių visų objektų paimti mėginiai tyrimams. Kaip matyti, buvo surašyti du šio akto egzemplioriai, nurodyta, kad patikrinime dalyvavo ir M. D., tačiau M. D. parašo aktuose nėra, tuo pagrįstas M. D. teiginys, kad jis patikrinime nedalyvavo, o tuo pačiu negalėjo pateikti ir pastabų surašytam aktui. Byloje yra du akto egzemplioriai, nėra atžymų, kad aktas buvo išsiųstas M. D., taigi akivaizdu, kad M. D. aktas nebuvo įteiktas. Nors liudytojai J. J. ir J. M. nurodė, kad M. D. atsisakė pasirašyti aktą, tačiau akto surašymo metu to niekur nefiksavo, nors pačiame akte yra prierašas, kad jei asmuo atsisako aktą pasirašyti, apie tai turi būti pažymima akte. Pažymėtina, kad akte nefiksuota, kiek buvo paimta mėginių, kaip mėginiai buvo supakuoti, ar jie buvo užplombuoti.

M. D. nurodė, kad nustatyto pažeidimo metu-2015m. vasario 5 d.-jis medžiojo Kalniškės miške, pildė medžioklės lapą, Žuvinto rezervato teritorijoje nebuvo. M. D. Kalniškės miške tą dieną buvo sutikęs liudytojas J. K., kuris M. D. sutikimo Kalniškėse datą atsiminė dėl to, kad tai buvo prieš jo asmeninę šventę-jubiliejų. M. D. prie Žuvinto „palių“ medžiojo 2015 m sausio 16 d., 2015 m. sausio 23 d., sausio 28 d. medžiotojų būrelio „Simnas“ teritorijoje, visų medžioklių metu buvo sumedžioti šernai, po visų medžioklių gyvūnų dorojimui buvo naudoti M. D. ūkiniame pastate buvę talpos, šias talpas 2015 m. vasario 20 d. atvykę pareigūnai apžiūrėjo. M. D. nurodytas medžioklių aplinkybes patvirtina medžioklės lapai, dezinfekcijos atlikimo registravimo žurnalų išrašai, maisto ir veterinarijos tarnybos tikrintų šernų žurnalo išrašas, teisme apklausto liudytojo J. M. parodymai.

Byloje nepašalinti prieštaravimai dėl 2015 m. vasario 17 d. fotolentelėje užfiksuotos informacijos. Čia fiksuota vieta Žuvinto rezervato teritorijoje, kur 2015m. vasario 17 d. paimtas sumedžioto šerno kraujo mėginys su sniegu. Liudytoja J. M. teisme nurodė, kad šiame dokumente suklysta nurodant datą, nes mėginiai buvo paimti 2015 m. vasario 6 d., t. y. tada, kai Žuvinto rezervato pareigūnai paėmė kontrolinį mėginį. Administracinėje byloje esančiame paaiškinime (b. l. 63) Žuvinto rezervato pareigūnas G. B. nurodė, kad būtent 2015 m. vasario 6 d. buvo paimti mėginiai galimos medžioklės vietoje-į krepšelį paimta kraujo, o į mėgintuvėlį-minkštųjų audinių likučių mėginiai. G. B. analogiškai nurodė ir teisme. Tačiau tokie parodymai dėl biologinių mėginių ėmimo datos paneigti. Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo akte (adm. b. l. 42) , surašytame 2015 m. vasario 6 d., Žuvinto rezervato pareigūnas aprašo, kad buvo aptikti pašauto šerno persekiojimo pėdsakai, prie akto pridėta schema (adm. b. l. 43). Žuvinto rezervato direkcija 2014-02 05 raštu (nors pažeidimas fiksuotas 2015 m. vasario 6 d.) Institucijai siunčia patikrinimo aktą su schema. Pažymėtina, kad niekur nėra fiksuota, jog buvo imti sumedžioto šerno mėginiai ir kad jie saugomi rezervato administracijoje. Tai, kad mėginiai buvo imti pažeidimo fiksavimo dieną, paneigia ir 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. 18 (adm. b. l. 7-8), kuriame nurodyta, kad Žuvinte kontrolinis mėginys (kraujo, sušalusio lede) buvo paimtas 2015 m. vasario 17 d. G. B. nurodė, kad jis 2015 m. vasario 6 d. Žuvinte paėmė du mėginius-kraujo ir minkštųjų audinių likučių, tačiau neaišku, kur tie mėginiai dingo, kur buvo saugomi ir kada perduoti Institucijai, nes jokio tą patvirtinančio dokumento (perdavimo akto) byloje nėra. Be to, mokslo įstaigai šerno DNR molekulinių genetinių tyrimų atlikimui buvo perduotas tik vienas kontrolinis mėginys ( adm. b.l. 14), taigi neaišku, kur dingo kitas mėginys ir apskritai neaišku, kokie mėginiai buvo perduoti. Kadangi neaiškios mėginių paėmimo aplinkybės (jų paėmimo vieta, laikas, kiekis, laikymo sąlygos), prieštaraujančių mėginių paėmimo aplinkybių teisme niekaip nepavyko pašalinti, todėl duomenimis, gautais ištyrus mėginius, nustatant M. D. kaltę remtis negalima, nes visos abejonės ir neaiškumai pagal bendruosius teisės principus turi būti aiškinami į atsakomybę traukiamo asmens naudai. Vienintelis tiesioginis įrodymas, kuriuo buvo vadovautasi nustatant M. D. kaltę-DNR analizės duomenys dėl iš M. D. namų ir rezervate paimtų mėginių identiškumo, tačiau jau aukščiau įrodyta, kad mėginiai buvo imami nesilaikant tvarkos, jų ėmimo aplinkybės yra prieštaringos todėl byloje šie duomenys nepripažintini įrodymais ir jais įrodinėti M. D. kaltės negalima.

Pažymėtina ir tai, kad neteisingai nutarime M. D. kaip sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra ne sunkinanti, o veiką kvalifikuojanti, nes ši aplinkybė sudaro ATPK 85 str. 2 d. numatyto pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas M. D., sudėtį.

Taigi byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad M. D. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2 d., o abejonėmis nustatant asmens kaltę remtis negalima ir visi prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami į atsakomybę traukiamo asmens naudai.

M. D. skundas tenkintinas, panaikintinas 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės J. C. nutarimas dėl M. D. nubaudimo pagal LR ATPK 85 str. 2d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės J. C. nutarimą, kuriuo M. D. pagal ATPK 85 str. 2 d. nubaustas 289 eurų bauda, bylą M. D. nutraukti.

Po šios nutarties įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. GI-131.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.