- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-324-116-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-116/2009
Teisėja Audronė Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.
2009 m. spalio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 26 d. apie 6 val. 30 min., iš A. Š. sodybos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Telšių r., pagrobė A. Š. turtą - 6 elektros stulpus bendros 600 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 600 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendį – taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Apeliantas skunde nurodo, kad jis prisipažįsta per apsirikimą padaręs Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir prašo atsižvelgus į tai, jog ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad jis turi šeimą, kurioje auga mažametis sūnus, jis įsidarbino IĮ (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir vienas išlaiko šeimą, be to, jie su žmona yra paėmę 30 000 Lt kreditą, dėl ko jam pataisos namuose atliekant bausmę, žmona nesugebėtų kreditą grąžinti, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Teismo posėdyje nuteistasis, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Pagrįstai rėmėsi surinktais įrodymais bei nukentėjusio A. Š. įvertinimu pasikėsintų pavogti elektros stulpų protinga ir realia kaina. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. B. teisiamas 7 kartą (b. l. 30-34, 50, 51, 52, 55-56, 59, 78), naują tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neišnykus teistumui, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusiajam padaryta žala pašalinta, veikos pavojingumas nėra didelis. M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu yra labai švelni - pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 1 d. M. B. nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, t. y. laisvės atėmimo bausme, artima minimaliai (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai), kai minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus M. B. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – įstatymai „Dėl amnestijos“, buvo skiriamos švelnesnės bausmės negu laisvės atėmimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, vykdė administracinės teisės pažeidimus. Be to, M. B. yra recidyvistas, t. y. asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, ir tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių praeityje buvo šešis kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, jų sistemingumas rodo, kad M. B. yra socialiai pavojinga asmenybė ir jam pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad nuteistasis M. B. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina šeimos materialinę padėtį, priklauso nuo jo paties elgesio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, t. y. tai, kad jis yra recidyvistas, linkęs nusikalsti ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedarantis asmuo, mano, jog atidėjus M. B. bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti, dėl to atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Kartu kolegija pažymi, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netaikydamas M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio, netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti M. B. skundą jame nurodytais motyvais ir keisti apylinkės teismo nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.
n utaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.