- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- N-63-1658-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124 straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. P. 2009 m. liepos 7 d., apie 22 val. 30 min., Radviliškio rajone, kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 183 km/h greičiu, kur važiavimo leistinas maksimalus greitis buvo tik 90 km/h (viršijo leistiną važiavimo greitį 93 km/h), stabdomas nestojo, atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės techninio paso, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukė, neįrodžius pažeidimo. Teismas įvertino, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo Ž. S., tiek liudytojas A. T. negalėjo patvirtinti, jog pažeidimo padarymo metu būtent A. P. vairavo automobilį. Pažymėjo, kad A. P. praeityje neteistas, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, anot teismo, padaryto pažeidimo negalima laikyti įrodytu, remiantis vien prielaidomis, tuo labiau, kad yra asmuo, kuris, teismui pasirašytinai išaiškinus atsakomybę už padarytą pažeidimą, parodė, kad pažeidimo padarymo vietoje ir laiku A. P. automobilį vairavo jis.
II.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, netinkamai vertino liudytojų parodymus, neatsižvelgė, kad jie netikslūs, iš S. M. ir J. K. parodymų neaišku, kuris asmuo vairavo automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, nes nurodyti du asmenys –S. M. ir S. M.. Teismas neįvertino, kad A. P. restorane „Šeduvos malūnas“ policijos pareigūnams vengė prisistatyti, nurodė ne savo asmens duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. P. 2009 m. liepos 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu pagal minėtus ATPK straipsnius nutraukė, neįrodžius pažeidimų.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimu išvadą, kad A. P. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, padarė neišsiaiškinęs svarbių apelianto atsakomybei aplinkybių, netinkamai vertino apelianto paaiškinimus ir liudytojų parodymus, netyrė jų visų bylos aplinkybių kontekste.
Norint A. P. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, turi būti nustatyta, kad 2009 m. liepos 7 d., apie 22 val. 30 min., Radviliškio rajone, kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijant leistiną važiavimo greitį, vairavo A. P. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad minėtu laiku ir vietoje asmuo vairavo automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijant leistiną važiavimo greitį, nėra, tačiau A. P. teigia, kad vairavo ne jis, o S. M., kuris šias aplinkybes patvirtino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, kad policijos pareigūnai nematė automobilio vairuotojo, vadovavosi iš esmės vien liudytojo S. M. prisipažinimu dėl padarytų pažeidimų ir neįvertinęs šio asmens parodymų patikimumo, neatsižvelgęs į kitas bylos aplinkybes, konstatavo, kad A. P. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka. Nors policijos pareigūnai A. T. ir Ž. S. vairuotojo neįsidėmėjo, tačiau tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13-16) ir teismo posėdžio metu (b. l. 29-30) nurodė, kad automobilį vairavo vienas tamsesnio gymio asmuo, jiems suradus automobilį prie baro „Šeduvos malūnas“ aplink žmonių nebuvo, bare sėdėjo tik du žmonės – A. P. ir baro savininkas, A. P., nors automobilio užvedimo rakteliai buvo pas jį, iš pat pradžių neigė, kad yra automobilio savininkas ir prisistatė kito asmens vardu, neprisipažino, kad vairavo automobilį, nors automobilio variklio dangtis buvo šiltas ir akivaizdžiai matėsi, jog ką tik buvo važiuota. Pareigūnų parodymai nuoseklūs, tiksliai apibūdinantys įvykio aplinkybes, asmeninio suinteresuotumo nenustatyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, netikėti jais nėra pagrindo, jie neabejotinai patvirtina, kad automobilį vairavo A. P.. Tuo tarpu S. M. prisipažinimas vertintinas kritiškai. Teismas neatsižvelgė, kad S. M. yra A. P. pažįstamas, iškviestas liudyti apelianto iniciatyva, kas kelia pagrįstą abejonę jo parodymu objektyvumu. Šią abejonę dar labiau sustiprina tas faktas, kad S. M., kaip jis pats prisipažino, neturi vairuotojo pažymėjimo. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Pažymėtina, kad ir liudytojos J. K. parodymai kelią abejonę jų objektyvumu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ji yra suinteresuotas asmuo – dirba barmene kavinėje „Šeduvos malūnas“, kurios savininkas – geras A. P. pažįstamas (policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13-16) nurodė, kad jis kartu su A. P. sėdėjo prie baro). Be to, parodymus teismo posėdyje ji davė, paprašyta ir pakviesta A. P.. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. versiją, jog automobilį vairavo S. M., iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o įvykio metu kito asmens, vairavusio jo automobilį, nenurodė, vengė prisistatyti, slėpė, kad yra automobilio savininkas, administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškinti atsisakė, kas asmeniui iš tiesų nevairavusiam automobilio būtų nelogiškas ir nenaudingas elgesys. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas A. P. argumentus, jog automobilį vairavo ne jis, o S. M., bei pastarojo prisipažinimą vertinti atitinkamai siekimu ir padėjimu išvengti administracinės teisinės atsakomybės.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai, įvertinus juos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijant leistiną važiavimo greitį, vairavo būtent A. P. Kadangi minėtas faktas turi esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiką pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, neįvertinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, tuo pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.