- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- A-261-300-12
- Teisminio proceso Nr.
- 33-62-3-00101-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- P. P.
- Advokatai
- Tomas Bukelis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 20-11-IL-2029, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei panaikinti 2011 m. sausio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 5-S-161, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-7) nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-771-08, kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius. Kadangi pareiškėjo įvykdytas nusikaltimas buvo priskiriamas prie nesunkių, todėl pagal naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją pareiškėjo reputacija pripažintina nepriekaištinga ir nėra pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas (redakcija galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu), numatantis leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimą asmeniui, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria šiame punkte neapibrėžtas nusikaltimo sunkumas. Minėta teisės norma suvaržo pareiškėjo teises daugiau, nei tai yra reikalinga užsibrėžtiems visuomenės saugumo tikslams pasiekti.
Pareiškėjas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. 142-7261 redakcija) 18 straipsnio nuostatos numato, kad būtina diferencijuoti susitaikymo su nukentėjusiuoju pasekmes nesunkių ir apysunkių nusikaltimų atvejais. Pagal naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto teismo patvirtintas susitaikymas gali būti pripažįstamas nepriekaištingą reputaciją paneigiančiu veiksniu tik tais atvejais, kai susitaikęs asmuo įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo reputacija pripažįstama nepriekaištinga ir pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus nesudaro.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 25) nurodė, kad vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu leidimas P. P. laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas pagrįstai.
Šalies argumentai
Atsakovas Policijos departamentas sus skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 34-35) nurodė, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami fiziniam asmeniui atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punkte, numatytoms sąlygoms, t. y. kai asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu (b. l. 59-61) pareiškėjo skundą patenkino –panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 20-11-IL-2029, kuriuo pareiškėjui P. P. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 5-S-161, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo P. P. skundas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 5117 laikyti (nešiotis) ginklus, galiojantis iki 2012 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-771-08, kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 20-11-IL-2029 pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 5117 laikyti (nešiotis) ginklus. 2011 m. sausio 11 d. Policijos departamento sprendimu Nr. 5-S-161 atmestas pareiškėjo skundas.
Teismas aiškino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją ir naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (2010 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.), iš esmės buvo panaikinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kurie įvykdė nesunkų nusikaltimą ir teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių ir tokie asmenys laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Taigi įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Juose išreikštos teisės normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui (Baudžiamojo kodekso 3 ir 7 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas l994 m. balandžio 21 d. nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai.
Teismas pabrėžė, kad teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais.
Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Taigi teisės sistemoje galioja nuostata, taikytina administracinės ir baudžiamosios teisės srityje, nurodanti, jog aktai švelninantys ar naikinantys atsakomybę turi atgalinio veikimo galią.
Leidimo laikyti ir nešioti ginklus panaikinimas – sankcija, sukelianti asmeniui negatyvaus pobūdžio pasekmes. Leidimo laikyti ir nešioti ginklą panaikinimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonei, kuri buvo pritaikyta pareiškėjui pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, taip pat taikytina nuostata dėl aktų, turinčių atgalinio veikimo galią.
Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, naujai apibrėžianti priekaištingos reputacijos asmenį. Įtvirtinta taisyklė, kuria iš esmės buvo panaikinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kurie įvykdė nesunkų nusikaltimą ir teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju ir tokie asmenys laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad padaryti pakeitimai paneigia pareigą taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – leidimo laikyti ir nešioti ginklą panaikinimą, ir suponuoja pareiškėjo skundo tenkinimą bei ginčijamų sprendimų panaikinimą.
III.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą.
Apeliaciniame skunde (b.l. 66-67) nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte buvo numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Todėl remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis P. P. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas.
Pareiškėjas P. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 72-74) nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktika (pvz. 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-926/2009, 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje A143-1705/2008, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-16/2008, 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011) galima daryti išvadą, kad leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą panaikinimas yra prilyginamas administracinės nuobaudos rūšiai – specialios teisės atėmimui; švelnesnę atsakomybę numatančio įstatymo galiojimas yra taikomas ne tik administracinių teisės pažeidimų bylose, bet ir kitose administracinėse bylose, kuriose sprendžiamas sankcijos taikymo klausimas; nežiūrint į tai, kad institucija turėjo teisę ir pareigą surašyti administracinio poveikio priemonę nustatantį sprendimą, teisinio reglamentavimo pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu yra pripažįstamas svarbia aplinkybe, leidžiančia netaikyti administracinio poveikio priemonės.
Policijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 75-76) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šios bylos ginčas yra dėl teisės principo lex benignior retro agit taikymo, tai yra dėl įstatymo taikymo ginčo santykiams, kurie prasidėjo iki naujo įstatymo įsigaliojimo.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nauja redakcija (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.) nustatė asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Šiuo įstatymu buvo panaikinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kurie įvykdė nesunkų nusikaltimą ir teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės [...] dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju [...] ir tokie asmenys laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Pagal minėtą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją pareiškėjo reputacija tapo nepriekaištingą ir pirmosios instancijos teismas taikydamas naują įstatymo redakciją santykiams atsiradusiems 2010 m. lapkričio 15 d., panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 20-11-IL-2029, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia teisės taikymo ir aiškinimo nesutikimo argumentais, kad ginčo santykiams nepagrįstai pritaikytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.) nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis išreiškia bendrą teisės lex retro non agit principą. Tai bendras teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas l994 m. balandžio 21 d. nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai.
Tačiau išimtis yra taikoma baudžiamajai ir administracinei atsakomybei – čia įstatymas galioja atgal, kai juo panaikinama veikos baudžiamumas ir švelninama bausmė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią lex benignior retro agit (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).
Pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo išduotas iki 2012-03-08, todėl tokio leidimo panaikinimas, nepasibaigus leidimo galiojimo terminui, yra sankcija, nes atsakovas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 20-11-IL-2029, savo iniciatyva panaikindamas minėtą leidimą uždraudė pareiškėjui naudotis jo teisėtai įgyta specialia teise ir tuo buvo pasunkinta pareiškėjo padėtis. Toks sprendimas pagal taikytos sankcijos pobūdį yra artimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnyje numatytai sankcijai- specialiosios teisės atėmimui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu nėra detaliai sureguliuotas sankcijos skyrimo atvejis dėl kurio pareiškėjas pradėjo ginčą šioje byloje, todėl šiam ginčui taikytinas panašius santykius reguliuojantis įstatymas, tai yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, galioja atgal, t. y. taikomi ir prieš šių aktų išleidimą padarytiems teisės pažeidimams. Remiantis šia nuostata ginčui taikytinas principas lex benignior retro agit, kuris reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkta kitiems teisnių santykių subjektams.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) 2 dalies 6 punktą pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, nes dėl jo padaryto nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, pradėtas ikiteisminis tyrimas 2008-08-21 buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) 2 dalies 6 punktu buvo sušvelninta pareiškėjo padėtis, todėl šio įstatymo nuostatos taikytinos ginčo santykiams atsiradusiems iki minėto įstatymo įsigaliojimo.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.