Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. A. 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 13.27 val., Vilniuje, Ozo g. 20, vairavo automobilį „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas iš parkavimo vietos nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Taip J. V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudęs stovintį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rašytiniame paaiškinime J. V. A. nurodė, jog jis vidurdienį automašinų stovėjimo aikštelėje, esančioje prieš pastatus Ozo g. 20, atbuline eiga manevravo (važiuojant - stabdant) savo mašiną „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti į laisvą vietą tarp kitų stovėjusių mašinų. Priešais laisvą vietą važiuojamoje kelio dalyje stovėjo automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo mašina priekinio plastikinio buferio dešiniuoju kampu prisilietė prie „Passat“ kairės pusės metalinio sparno krašto virš rato. Jis sustabdė mašiną. Su pakviestu „Passat“ savininku įvertino padėtį. Pripažino savo kaltę ir, atitraukęs savo mašiną nuo „Passat“, perstatė į laisvą vietą. Pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pradėjo pildyti „Passat“ savininko bendradarbis R. B. Jis tuo metu nufotografavo „Passat“ pažeistą vietą. Nuotrauką prideda, kurioje matyti du apytikriai 1,5 ir2mm² dydžio taškai, kuriuose buvo pažeisti dažai. Sparno detalė nedeformuota. Po to jis pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Stresinėje situacijoje jis nesugebėjo surasti mašinoje privalomojo draudimo sutarties, todėl pasakė „Passat“ savininkui, kad jam reikia važiuoti iš namų atsivežti draudimo dokumentą, kad galėtų baigti pildyti eismo įvykio deklaraciją. Visą laiką „Passat“ savininką įvykio vietoje atstovavo jo bendrakeleivis R. B. Jis ir iškvietė policiją. Paklausė R. B., kada atvyks policija. Jis atsakė, kad po poros valandų. Tada jis pasakė, kad atsiveš draudimo dokumentus anksčiau, kad jiems yra žinomi jo duomenys iš eismo įvykio deklaracijos, todėl jis niekaip nepabėgs. Pasakė, kad jis trumpam būtinai turi būti 14 val. Santariškių klinikose. Išvyko į Santariškes. Būnant Santariškėse (13.55 val.) skambino patrulis ir kaltino jį pabėgimu iš įvykio vietos, žadėjo skirti didžiulę baudą ir konfiskuoti mašiną. Pasakė, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino ir po 15 minučių grįš ir baigs pildyti deklaraciją. Patrulis atsakė, kad jau viskas esą po laiko ir jau forminąs pasišalimą iš įvykio vietos. Grįžo į įvykio vietą. Visus reikalingus dokumentus įteikė vyr. patruliui S. B. Eismo įvykio deklaracijos baigti pildyti neleido. Vairuotojo pažymėjimo negrąžino. Jo mašiną patrulis užblokavo savo mašina iki 16.10 val., kol formino dokumentus apie jo neva pasišalinimą iš įvykio vietos. Eismo įvykio schema, pateikta eismo įvykio deklaracijoje, buvo pakeista į patrulio naujai perbraižytą, kuri neatitinka tikrovės, nieko bendro neturi su eismo įvykiu. Administracinio teisės pažeidimo protokole teiginiai: „važiuodamas atbulas iš parkavimo vietos nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį ... iš įvykio vietos pasišalino“ yra neteisingi. Iš įvykio vietos nepasišalino, o išvažiuodamas iš stovėjimo vietos jis nekliudė jokios automašinos. Jam buvo liepta pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis kaltinamas neva pasišalinimu iš įvykio vietos. Jis to negalėjo padaryti be pastabos, kad „iš įvykio vietos nepasišalinau ... baigti užpildyti eismo įvykio deklaracijos neleido“. Neaišku, kodėl jam liepė parašyti raštelį, kad „dėl eismo įvykio ir nebaigto pildyti dokumento paaiškinsiu policijoje, nes esu labai užimtas“. Ir po to jam atidavė pateiktus dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą. Kitą dieną nuvyko į policiją. Patrulio S. B. nerado. Kreipėsi į generalinio komisaro pavaduotoją, kuriam paaiškino apie įvykį. Komisaro pavaduotojas paklausė: „kai grįžai iš Santariškių klinikų į įvykio vietą, ar ten dar buvo patrulis?“. Atsakė, kad dar buvo apie 1,5 valandos (nuo 13.30 val. iki 16.10 val.). Komisaro pavaduotojas pasakė, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, sakė pasidaryti bylos kopijas ir vykti į teismą (b. l. 21).

Savo rašytiniame paaiškinime R. B. nurodė aplinkybes, kurios yra iš esmės analogiškos M. Ž. nurodytoms aplinkybėms (b. l. 14).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 14 d., 13.27 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Ozo g. 20, kieme susidūrė automobilis „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastarasis automobilis neturi draudimo (b. l. 9).

2016 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, adresu Vilniuje, Ozo g. 20, automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (b. l. 10).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 11).

Iš eismo įvykio deklaracijos, be kita ko, matyti, jog ji nebaigta pildyti (b. l. 15-16).

Iš draudimo liudijimo kopijos matyti, jog automobilis „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 5 d. buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 33).

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad automobiliui „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninė apžiūra galioja iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). J. V. A. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio J. V. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme J. V. A., be kita ko, paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 13.00 val., Ozo g., prieš pastatą Nr. 20, jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, norėjo pasistatyti automobilį, pamatė laisvą vietą, važiavo atbulas, nepaskaičiavo atstumų ir priekiniu dešiniu sparnu prisilietė prie išilgai stovinčio automobilio „VW Passat“. Savo rašytiniame paaiškinime J. V. A. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 21). Be to, teismo posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis M. Ž., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, jog paties eismo įvykio nematė, tačiau apie tai jam pranešė jo automobilyje sėdėjęs ir eismo įvykį matęs draugas R. B. Nukentėjusiojo teigimu, jis matė automobiliams padarytus apgadinimus, kurie sutapo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B., be kita ko, paaiškino, kad jam sėdint automobilyje priešais „Akropolį“, Ozo g. 20, jis pajuto, kad automobilis sujudėjo. Pakėlęs galvą pamatė, kad atbulomis važiuodama mašina užkliudė automobilį „VW Passat“, kuriame jis sėdėjo ir kuris priklauso M. Ž. Išlipęs pamatė, kad apgadinimai matėsi ant abiejų automobilių. Taigi, J. V. A. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pripažįsta ir tai, kad manevruodamas kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti asmenys. Be J. V. A., nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų ir J. V. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. rugsėjo 14 d., 13.27 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Ozo g. 20, kieme susidūrė automobilis „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastarasis automobilis neturi draudimo (b. l. 9); nukentėjusiojo M. Ž. bei liudytojo R. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie, be kita ko, nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 12.45 val., M. Ž. kartu su pažįstamu R. B. atvažiavo į Ozo g. 20, pastatė automobilį prie įėjimo, užėjo į įmonę. Mašinoje liko R. B., kuris po poros minučių paskambino M. Ž. ir pranešė, kad į jo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sidabrinės spalvos, ko pasekoje buvo apgadintas jo automobilio „VW Passat“ priekinis kairės pusės sparnas su bamperiu (b. l. 13, 14); eismo įvykio vietos schema (b. l. 10); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 11); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. B. 2016 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame detaliai aprašomos įvykio aplinkybės (b. l. 7-8). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog J. V. A., vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbulas iš parkavimo vietos nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Ši J. V. A. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. A. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi su savimi neturėjo draudimo poliso ir negalėjo baigti pildyti eismo įvykio deklaracijos. J. V. A. teigimu, jis iš streso pamiršo, kad draudimo dokumentai buvo jo automobilyje ir iš karto jų nerado, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo jų atsivežti. J. V. A. pažymėjo, jog visi jo asmens duomenys buvo nurodyti deklaracijoje, todėl jis neketino bėgti, sakė, jog sugrįš į eismo įvykio vietą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad asmuo jam pranešė, jog policija atvažiuos tik po dviejų valandų, per tą laiką jis nusprendė atsivežti savo dokumentus ir baigti pildyti deklaraciją. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. A. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti eismo įvykio deklaracija iš tiesų patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus apie tai, kad jis pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodė joje savo duomenis (vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, automobilio markę bei valstybinio numerio ženklą), tačiau neužpildė duomenų apie draudimo įmonę (b. l. 15-16). Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje esanti draudimo liudijimo kopija patvirtina J. V. A. nurodytą aplinkybę apie tai, jog eismo įvykio metu jo automobilis buvo apdraustas, kadangi iš minėto draudimo liudijimo matyti, jog automobilis „Hyundai Sonata“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 5 d. buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 33). Teisminio nagrinėjimo metu iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip pranešėjas, prisistatęs R. B., praneša operatorei, kad įvyko eismo įvykis, asmuo neranda draudimo dokumentų, todėl negali užpildyti deklaracijos. Operatorė pasiūlo pasiskambinti draudimo bendrovei ir susižinoti duomenis, tačiau pranešėjas nurodo, jog asmuo neatsimena draudimo bendrovės. Tuomet pranešėjas nurodo eismo įvykio vietą, abiejų automobilių markes, valstybinius numerius, tuo tarpu operatorė nurodo laukti policijos pareigūnų (b. l. 27, 28). Taigi ir šis Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas patvirtina J. V. A. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nerado savo automobilio draudimo dokumentų. Šių aplinkybių teisme neneigė ir nukentėjusysis M. Ž. ir liudytojas R. B., kurie paaiškino, jog iš pradžių J. V. A. lyg ir pasakė, kad nieko čia nebuvo, vėliau pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet jos nebaigė pildyti, kadangi nurodė, kad neranda savo automobilio draudimo dokumentų. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. Ž., duodamas parodymus, paaiškino, jog asmuo išvažiavo iš įvykio vietos pasakęs, jog važiuoja namo pasiimti dokumentų. Visos šios aplinkybės rodo, jog J. V. A. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne siekdamas iš jos pasišalinti, o ketindamas atsivežti trūkstamus eismo įvykio deklaracijai užpildyti dokumentus. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog eismo įvykio deklaracijoje J. V. A. nurodė tikslius savo asmens bei kontaktinius duomenis, todėl klaidinga būtų manyti, jog asmuo siekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės už kitam automobiliui padarytą žalą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. B. paaiškino, jog atvykęs į įvykio vietą ir neradęs J. V. A., jis svarstė, ką daryti, nes buvo likę deklaracijoje padėti parašą, be to, asmuo solidaus amžiaus, neturėjęs nuobaudų. Liudytojo teigimu, įvertinęs šias aplinkybes, jis nutarė pats nuvažiuoti iki J. V. A. namų ir suteikti jam galimybę baigti tinkamai įforminti eismo įvykio deklaraciją, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dėl susiklosčiusių aplinkybių to padaryti nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, jog J. V. A. nevengė bendrauti su policijos pareigūnais, grįžo į įvykio vietą baigti forminti eismo įvykio deklaracijos, tačiau jam buvo pranešta, jog jau per vėlu, kadangi jam surašytas protokolas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Toks vairuotojo elgesys po eismo įvykio rodo, jog jis nebandė slėpti savo automobilio, taisyti ar kitaip maskuoti automobilio defektų, atsiradusių kontakto metu, ar imtis kitų veiksmų, kurie leistų išvengti atsakomybės, priešingai, jis jau buvo pradėjęs pildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodė joje savo kontaktinius duomenis. Kaip teisingai pažymėjo teisme apklaustas policijos pareigūnas, J. V. A. yra sulaukęs garbingo amžiaus, todėl dėl savo amžiaus jis iš tiesų galėjo nesuprasti, jog toks jo elgesys gali būti traktuojamas kaip sąmoningas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys po eismo įvykio sudaro pagrindą manyti, jog jis iš tiesų nesuprato savo elgesio reikšmės ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne sąmoningai, o vedinas anksčiau nurodytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys , jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios draudimo liudijimo kopijos bei techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, jog eismo įvykio metu J. V. A. vairuotas automobilis buvo draustas, taip pat turėjo galiojančią techninę apžiūrą (b. l. 33, 34), o šios aplinkybės sustiprina pagrindą manyti, jog J. V. A. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi turimas draudimas nukentėjusiajam būtų atlyginęs patirtą žalą. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, jog įvykio metu jis artimai bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, alkoholio kvapo nejautė, o ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat sustiprina pagrindą manyti, jog J. V. A. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekdamas kažką nuslėpti bei išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu liko nepaneigta ta aplinkybė, jog J. V. A. buvo pasakyta, kad policijos pareigūnų reikės laukti dvi valandas ir būtent dėl to J. V. A. išvažiavo pasiimti dokumentų nelaukdamas pareigūnų. Nei nukentėjusysis, nei liudytojas teismo posėdžio metu šios aplinkybės vienareikšmiškai nei patvirtino, nei paneigė. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. A. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog J. V. A. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas J. V. A. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nežymiai apgadintos dvi transporto priemonės), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – solidaus amžiaus, galiojančių nuobaudų neturi. J. V. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog J. V. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

J. V. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

J. V. A. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16061517070 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.