- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-145-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00775-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- M. N., K. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. N. ir K. N. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų M. N. ir K. N. patikslintą ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Auksinės kopos“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų ir planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo statyti statinius ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ieškovai pateikė patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-09-21 nutartimi atsisakė priimti ieškovų M. N. ir K. N. patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti ieškovų naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Auksinės kopos“ naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal pateikiamą nurodytų žemės sklypų ribų planą, pagal kurį aptariamų žemės sklypų riba nustatoma tokiu būdu, jog ji nekerta ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1. Teismas ieškovų M. N. ir K. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovų naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „Auksinės kopos“ naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal pateikiamą nurodytų žemės sklypų ribų planą, pagal kurį aptariamų žemės sklypų riba nustatoma tokiu būdu, jog ji nekerta ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1 nepriimtinas. Vadovaujantis CK 4.45 str. žemės sklypo ribas teismas nustato tik tuo atveju jei žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Žemės sklypo ribų matavimą atlieka kvalifikuoti specialistai – matininkai, sprendimą dėl žemės ribų nustatymo priima ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba, teismas žemės sklypo ribas gali nustatyti tik kilus ginčui dėl jau teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų žemės sklypų ribų. Dėl ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones šalys netektų galimybės taikiai suderinti žemės sklypų ribas ir neteisminiu būdu išspręsti kilusį ginčą.
Šalies argumentai
Ieškovai M. N. ir K. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį ir patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti ieškovų naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Auksinės kopos“ naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal pateikiamą nurodytų žemės sklypų ribų planą, pagal kurį aptariamų žemės sklypų riba nustatoma tokiu būdu, jog ji nekerta ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1, priimti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui išspręsti iš naujo. Ieškovai nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl CK 4.45 str. nuostatų taikymo ir aiškinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo kompetencijai nėra priskirtini ginčai dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Dėl šios priežasties teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovai ir atsakovė nesutaria dėl jų valdomų žemės sklypų bendros ribos. Ginčo buvimą patvirtina pats bylos nagrinėjimo faktas ir byloje surinkti faktiniai duomenys. Ši riba nėra aiški iš esamų dokumentų. Net jei aptariamų žemės sklypų ribos ir nebūtų nustatytos bei įregistruotos, tai nepaneigtų ieškovų teisės kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovai pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovų patikslinto ieškinio dalyje dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą, kadangi yra visi CK 4.45 str. įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas privalo nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą ir nustatyti šalių valdomą žemės sklypų ribą. Ieškovai pažymi, kad išsamiai pagrindė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones šalys netektų galimybės taikiai suderinti žemės sklypų ribas ir neteisminiu būdu išspręsti kilusį ginčą. Ieškovams inicijuojant taikaus ginčo išsprendimą, atsakovai imasi piktavališkų veiksmų ir neigia visas ieškovų pastangas ginčą spręsti taikiomis priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Auksinės kopos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pažymėjo, jog žemės sklypo ribų matavimą atlieka kvalifikuoti specialistai – matininkai, sprendimą dėl žemės ribų nustatymo priima ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba, teismas žemės sklypo ribas gali nustatyti tik kilus ginčui dėl jau teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų žemės sklypų ribų. Iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovai, prašydami pašalinti nuomos teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Iš pareikšto ieškinio dalyko, tiek iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovai visų pirma nėra savininkai, todėl tokio pobūdžio reikalavimo teisės ieškovai neturi. Nesant reikalavimo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribas. Atskirajame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys savo faktinėmis aplinkybėmis nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, todėl šioje byloje jomis vadovautis negalima.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl ieškinio priėmimo
CPK 5 str. 1 d., kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 str. nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. CPK 137 str. 2 d. 1 p. numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme, jeigu ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priskirtinumo teismo kompetencijai prielaida pripažintina egzistuojančia tik tada, kai ginčas nagrinėtinas būtent civilinio proceso tvarka, nes priskirtinumas teismo kompetencijai suprantamas ne tik kaip nustatymas, kokia institucija turėtų nagrinėti ginčą, bet ir kaip nurodymas, kokio proceso tvarka turi būti nagrinėjama konkreti byla, neatsižvelgiant į tai, ar turi pareiškėjas turi pagrindą kreiptis su tokiu reikalavimu. Taigi CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu byla neturi būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama remiantis CPK 293 str. 1 p., tiek tais atvejais, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, tiek tais atvejais, kai ji iš principo priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (administracine ar baudžiamąja tvarka).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų M. N. ir K. N. patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo nustatyti ieškovų naudojamo žemės sklypo, esančio Jūros g. 50, Palanga, ir atsakovės UAB „Auksinės kopos“ naudojamo žemės sklypo, esančio Jūros (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal pateikiamą nurodytų žemės sklypų ribų planą, pagal kurį aptariamų žemės sklypų riba nustatoma tokiu būdu, jog ji nekerta ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys negali būti priimtas, nes žemės sklypo ribų matavimą atlieka kvalifikuoti specialistai – matininkai, sprendimą dėl žemės ribų nustatymo priima ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba, teismas žemės sklypo ribas gali nustatyti tik kilus ginčui dėl jau teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų žemės sklypų ribų. Tačiau įvertinus ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo kompetencijai nėra priskirtini ginčai dėl žemės sklypų nustatymo, kadangi šalys byloje nesutaria dėl jų valdomų žemės sklypų bendros ribos, o byloje pateikti žemės sklypų planai. Ginčo buvimą patvirtina pats bylos nagrinėjimo faktas ir byloje surinkti faktiniai duomenys. Be to, ieškovai ieškinio teisinį pagrindą nurodė CK 4.45 str., kuris numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus išsiaiškinta ir nustatyta, ar teismingas teismui yra šis reikalavimas, nes tam būtina įvertinti, kokiu pagrindu šalys valdo žemės sklypus, ar jie suformuoti, jeigu taip, ar suformuoti nepažeidžiant nustatytos tvarkos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamu atveju ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti atsakovei ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai derinti tokį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kadastro duomenų bylą, taip pat kreiptis dėl sprendimo ir priimti sprendimą dėl nurodyto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo ir registruoti tokią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą, kuri kerta ieškovams nuosavybės teise priklausančią kiemo aikštelę, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1, iki momento, kai įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 str. 2 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str.).
Prašomos taikyti laikinosios priemonės yra neproporcingos ieškovų pareikštiems reikalavimams, ieškovai nei pirmosios instancijos teismui nei atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomų taikyti priemonių tikslingumą, jų netaikymo realios grėsmės atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones šalys netektų galimybės taikiai suderinti žemės sklypų ribas ir neteisminiu būdu išspręsti kilusį ginčą.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, tačiau atsisakydamas priimti ieškovų patikslintą ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 nutarties dalį atsisakyti priimti ieškovų M. N. ir K. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės M. N. patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo nustatyti ieškovų naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „Auksinės kopos“ naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal pateikiamą nurodytų žemės sklypų ribų planą, pagal kurį aptariamų žemės sklypų riba nustatoma tokiu būdu, jog ji nekerta ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1, panaikinti ir ieškovų M. N. ir K. N. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.