- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- N1-408-926/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Civilinis ieškovas
- V. A.
- Civilinis atsakovas
- R. S.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Eugenijus Senovaitis
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, Kauno m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. A., nukentėjusiojo – civilinio ieškovo įgaliotam atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, civilinei atsakovei R. S., kaltinamojo G. S. ir civilinio atsakovo vaikų globos namų ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui T. S., kaltinamajam G. S., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 7 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 kl. moksleivis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno vaikų globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“, deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, 2013-07-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 str. dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., padarymo, teistas: 1) 2013-11-29 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 4 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2015-06-26, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, ten esančiame parkelyje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. A. atžvilgiu, t. y. sudavė jam vieną kartą ranka į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. A. kairėje kaktos pusėje nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pastarajam nukritus ant žemės, pagrobė 633 Eur vertės svetimą turtą – juodos spalvos piniginę su, joje buvusiais, 630 Eur ir Kauno miesto viešojo transporto elektroniniu bilietu, 3 Eur vertės.
Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad įvykis galėjo būti 2015-06-26, tuo metu jis buvo pas mamą. Jis su mama, jos draugais J. ir G. nuėjo į parkelį, taip pat ten buvo V.. Šiek tiek išgėrė ir mamos draugė J. pasakė jam, kad jis pažiūrėtų, kiek V. turi pinigų. Po to jis V. užpuolė. J. V. nustūmė ant žemės, paėmė piniginę ir padavė jam. Jo mama, kiek pamena, išėjo dviese su G., ir tuo metu, kai ėmė piniginę, jie buvo dviese su J.. Jis buvo tuo metu išgėręs. Gal kumščiu sudavė nukentėjusiajam, tiksliai neatsimena. Nukentėjusiajam jis trenkė vieną kartą, o Jūratė buvo šalia, pastūmė nukentėjusįjį ir šis griuvo ant nugaros, paskui J. laikė nuketėjusiojo rankas ir ištraukė nukentėjusiojo piniginę ir padavė piniginę jam. Jis iš piniginės paėmė tik pinigus, t. y. 630 Eur, o pačią piniginę numetė. J. pasiėmė 300 Eur, o jis – 330 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apie J. niekam nesakė, nes ji prašė niekam nesakyti. Dabar pasakė apie J., nes nenori slėpti. Sutinka, kad reikia atlyginti civilinį ieškinį pilnai, taip pat reikia atlyginti ir už advokato paslaugas. J. J. anksčiau nepažinojo, įvykio dieną matė ją antrą kartą. Nukentėjusiojo anksčiau nebuvo matęs. Su nukentėjusiuoju prieš tai ėjo į parduotuvę, maisto produktų pirkti. Kai buvo parduotuvėje, jis matė pas V. A. pinigų, kai šis mokėjo, pinigai buvo piniginėje. Jis nežino, iš kur J. žinojo, kad pas nukentėjusįjį yra pinigų. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Įvykio metu be jo ir J. daugiau nieko nebuvo. G. su mama išėjo, o J. liko su juo ir nukentėjusiuoju. Su lazda nukentėjusiajam tikrai netrenkė.
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. A. parodė, kad birželio 26 d., apie 18 val., grįždamas iš darbo, sutiko G. B., ten taip pat buvo J. ir R.. Su G. B. anksčiau yra kartu dirbę. Jį pakvietė pasivaišinti „šnapsu“ ir jis sutiko. Vaišinosi keturiese: J., R., G. B. ir jis. Po gero pusvalandžio dviračiu atvažiavo G. S.. Apie 19 val. ar 19 val. 15 min. baigė gerti ir J. pasakė, kad dabar jis yra skolingas, nes jie jį vaišino. Į parduotuvę nuėjo visi: J., G., jis, R. ir G.. Jis nupirko degtinės, alaus 1 l, gėrimo „Rasa“, riešutukų ir vieną batoną. R. pasiėmė jo maišelį ir nuėjo į miškelį, o jis tuo metu netoli miškelio rūkė. Tada prie jo priėjo R. sūnus G. ir pasakė, kad mama sakė dar nupirkti dešros. Jis kartu su G. nuėjo į parduotuvę, paėmė 100 g „Giminių“ parūkytų dešrelių, kartu nuėjo į miškelį, išgėrė. Po to G. B. pasakė, kad eina į namus, bet dar pasiūlė jam parūkyti. Jis nuėjo su G. B., o R., jos sūnus ir J. pasiliko. Jam grįžus, toje vietoje, kur jie buvo, nieko neberado. Jis buvo atvykęs su dviračiu. Nuėjęs prie dviračio, susidėjo į maišelį likusią degtinę, alų, batoną ir tada pamatė, dviračiu atvažiuojantį, G.. G. nulipo nuo dviračio, nuėjo prie vandentiekio tvoros, kažką pasiėmė, užsikišo už nugaros ir artėjo link jo. Prisiartinęs prie jo, iš už nugaros, iš pasalų, trenkė lazda per galvą. Kuo trenkė, jis nematė, tik paskui, t. y. birželio 27 d., rado numestą lazdą. Trenkė jam į kairę galvos pusę, į smilkinį. Jis tada susmuko ant žemės ir trumpam buvo praradęs sąmonę. Jo piniginė buvo dešinėje kelnių kišenėje. Pajuto, kad jam traukia piniginę G., kuris buvo prie pat jo. Piniginėje buvo 12 vnt. po 50 Eur, 2 vnt. po 10 Eur, 5 Eur ir dar monetos, „Maxima“ kortelė ir viešojo transporto kortelė. G. S. pamatė, kad jis pradėjo judėti, pasiėmė dviratį ir nuvažiavo. Jis pats tai matė. Tada jis paskambino savo sūnui ir pasakė, kad jį apiplėšė ir kad atvažiuotų jį parvežti namo. Sūnus atvažiavo ir iškvietė policiją. Nors pareigūnas parašė tarnybiniame pranešime, kad jis buvo labai neblaivus, tačiau jis buvo strese. Tą dieną buvo gavęs atlyginimą. Jis nepažinojo nei J., nei R., pažinojo tik G. B.. Jam po sumušimo galva svaigsta iki šiol, pas daktarus nėjo. Kad kaltinamasis gertų su jais, jis nematė. Miškelyje jis nebuvo išsitraukęs piniginės, pinigų neskaičiavo, tai darė tik parduotuvėje. K. G. atvažiavo dviračiu, J. nematė, kai jam trenkė G., aplinkui nieko nebuvo.
Liudytoja, civilinė atsakovė R. S. nurodė, kad sutinka tik atsakinėti į klausimus, kurie nėra susiję su jos sūnumi G. S.. Ji parodė, kad G. B. gyvena su Jūrate. Su J. ji anksčiau lankė kursus. Tą dieną jie, po kursų, nuėjo į parduotuvę, nusipirko du butelius alaus ir „valstybinės“, atsisėdo prie kalniuko, kalbėjosi, parūkė. T. G. pamatė V., kurį pakvietė pas juos. Ji su V. nuėjo į parduotuvę, J. liko laukti lauke. Ji nematė, kiek nukentėjusysis turėjo pinigų. Po visko ji iš miškelio išėjo kartu su G., o J. ir jos sūnus buvo pasilikę. G. nuėjo į vieną pusę, o ji ėjo link Milikonių pusės. Už 10 min. pamatė, dviračiu atvažiuojantį, sūnų, o Jūratę, einančią link G.. Su sūnumi ji grįžo į namus. Apie dingusius pinigus sužinojo tada, kai atėjo laiškas ir ji nuėjo į policiją. Su Jūrate po to įvykio nekalbėjo. Įvykio dieną jie nemažai gėrė, nukentėjusysis tikrai buvo išgėręs. Buvo „Baltos“ trys buteliai, po 0, 5 l talpos, dar alaus. Trečio butelio degtinės ji daug negėrė. Gėrė visi keturi. Ji tą dieną buvo su džinsais, šviesios „bliuzelės“ nevilkėjo. J. buvo tamsiomis kelnėmis, rodos, šviesiais marškinukais. Mano, kad reikia atlyginti žalą, padarytą, atėmus pinigus, moralinės žalos atlyginti nereikia. Taip pat reikia atlyginti už advokato paslaugas. Ji jokių pajamų negauna, gyvena iš mamos.
Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą – civilinio atsakovo atstovas T. S. nurodė, kad nesutinka, jog reikia atlyginti moralinę žalą, kadangi nukentėjusysis buvo pats apsvaigęs nuo alkoholio, visos ligos gali būti vien dėl alkoholio vartojimo. Taip pat nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo pabėgęs iš globos namų, jam buvo paskelbta paieška.
Šalies argumentai
L. T. A. nurodė, kad tą dieną, kai tėvą užpuolė, jis tėvui prieš tai skambino apie aštuntą valandą, paklausė, kada grįš namo. Tėvas pasakė, kad dirba ir nežino. Pokalbio metu su tėvu girdėjo moteriškus balsus, suprato, kad išgėrinėja. Po kokio pusvalandžio tėvukas pats paskambino ir pasakė, kad jį užpuolė ir atėmė pinigus. Paklausus, kur randasi, pasakė, kad prie „Admiral Casino“, krūmuose. Jis nuvažiavo ieškoti. Pravažiuodamas pro „Admiral Casino“, tėvuko nematė. Privažiavus prie „Iki“, skambino tėvui ir klausė, kur šis randasi. Tėvas pasakė, kad yra krūmuose, prie kazino. Ten tėvą rado. Tėvas jam sakė, kad jį užpuolė ir atėmė pinigus - 600 Eur su pingine. Su tėvuku sunkiai sekėsi susikalbėti. Jis rado tėvo dviratį, atremtą prie medžio, ant rankenos buvo padėta „terbikė“, kurioje buvo daiktų. Po kiek laiko atvažiavo, jo iškviesta, policija, tačiau tėvas negalėjo nieko paaiškinti. Pasakė, kad užpuolė, pinigus atėmė, pasakė sumą pinigų, bet kas užpuolė, nesakė. Dar jam tėvas sakė, kad buvo bendradarbis, dvi moterys ir kažkoks „pacanas“. Su tėčiu buvo sunku susikalbėti, nes tėtis buvo išgėręs, dar prisidėjo stresas dėl užpuolimo. Kitos dienos rytą jam tėtis papasakojo apie aplinkybes, prisiminė, kas dalyvavo ir sakė, kad „pacanas“ jį užpuolė, trenkė pagaliu, jis gavo į galvą ir krito. Kai nuėjo su tėčiu į tą vietą, kur buvo tėčio dviratis, jis nieko nematė, tik buvo dviratis ir tvarkingai sukrauti daiktai. Tėtis jam nurodė, kaip tas „pacanas“ buvo apsirengęs, kad turėjo dviratį, sakė, kad prieš tai išgėrinėjo kažkokiame šlaite, kad po to ėjo apsipirkti, po to vėl gėrė. Minėjo, kad viena moteris buvo apsirengusi baltai.
Liudytojas G. B. nurodė, kad šventė jis, R., jo sugyventinė J., atvažiavo G.. Po to pro šalį važiavo jo buvęs pažįstamas, vardu V., pravarde „Ž.“. Jis šį užkalbino, V. prisėdo prie jų, jie V. pavaišino, pasišnekėjo. Baigus vaišes, V. pasakė, kad dabar jis juos pavaišins. V. nuėjo į parduotuvę, bet ne vienas, o su kažkuo, atnešė išgerti ir jie toliau šventė. Po visko jis išėjo su J. ir R.. Ėjo visi drauge, tik J. nuėjo į tualetą, bet J. tuoj prisijungė, užtruko gal 3 min. G. su jais nėjo, liko, visą laiką dviračiu važinėjo. V. ten taip pat liko, Vytautas buvo atvažiavęs dviračiu. Į namus grįžo su J., J. niekur nebuvo išėjusi iš namų. Prisimena aplinkybes, bet pakankamai ilgas laiko tarpas praėjo. Nebuvo labai girtas, su V. nebuvo nuėję toliau parūkyti.
Liudytoja J. J. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta. Ji matė, kaip nukentėjusysis du kartus krito ant žemės ir po to, už kokių 5-7 min., nuvažiavo dviračiu. Tą dieną ji su R. S. baigė valytojų kursus, nusipirko butelį ir gėrė gamtoje. Jie buvo keturiese: ji, R., G. ir G. – jos vyras. Jiems būnant, atvažiavo dviračiu nuketėjusysis, kurio ji anksčiau nebuvo mačiusi. Nuketėjusysis jiems nupirko 0, 7 l „Bajorų“ degtinės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Į „(duomenys neskelbtini)“ ėjo R. su nukentėjusiuoju, ji su G. liko laukti gamtoje, o G. išvažiavo. G. po kokių 5-10 min. atvažiavo ir, su nukentėjusiuoju nuėjęs, nupirko limonado, dešrelių. Po kokio pusvalandžio G. išvažiavo ir jo nebuvo. To butelio daug neišgėrė, po kokių 5-10 min. nukentėjusysis dviračiu važiavo, niekas jo nelietė rankomis. Ji pati matė, kaip nukentėjęs išvažiavo.
Pagarsinus parodymus, duotus kaltinamojo G. S. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 32-33), liudytoja nurodė, kad ji neėmė nukentėjusiojo piniginės, ji nėra susipykusi su G. ar jo mama, su jais G. tikrai negėrė. Ji neprašė G., kad šis nieko apie ją nesakytų.
2015-06-27 protokole – pareiškime nurodyta, kad V. A. parodė, jog 2015-06-26, apie 20.30 val., miškelyje, prie (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo jam kažkuo sudavė į kairį smilkinį ir iš jo atėmė piniginę, kurioje buvo 630 Eur, ,,Maximos“ „Ačiū“ nuolaidų kortelė ir Kauno m. viešojo transporto elektroninis bilietas. Jam padaryta 630 Eur žala (1 t., b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra miškelyje, prie(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.7-9).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-26, apie 20.38 val., gautas pranešimas, kad(duomenys neskelbtini), buvo sumuštas pranešėjo tėvas, atėmė piniginę, kurioje buvo 500 Eur. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko T. A., kuris paaiškino, kad jo tėvą V. A. sumušė, iš matymo pažįstami, asmenys ir atėmė 600 Eur. Namuose rastas V. A. miegojo, pažadintas, įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 10).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas darytas parduotuvėje 2015-06-26. Vaizdo įraše matyti, kaip, prekybos centre esančioje, salėje eina greta vienas kito vyras, rankoje nešantis sufasuotų dešrelių pakelį, ir vaikinas. Jie tarpusavyje kalbasi (1 t., b. l. 14-17).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaikinas atpažintas, kaip G. S. (1 t., b. l. 20).
Asmens parodymo atpažinimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. A. atpažino įtariamąjį G. S., kaip asmenį, kuris yra R. sūnus ir su kuriuo nuketėjusysis 2015-06-26 buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir kuris prašė jo nupirkti dešros. Po to, apie 20.30 val., atvažiavęs dviračiu, miškelyje, trenkė medine lazda jam į galvos sritį, taip pat, jam gulint, kraustė jo kišenes (1 t., b. l. 24-26).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Kraujosruva galėjo būti padaryta paros ar keleto savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros, nubrozdinimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas prieš daugiau nei parą iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau kontaktų: vienas į kaktos kairę pusę, padarant nubrozdinimą, vienas – į dešinę šlaunies išorinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir arba kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (us). Duomenų apie susirgimus ir / arba kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų susižaloti, nėra. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia, palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis V. A. kartu leido laiką su G. B., J. J., R. S., G. S.. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek, teisiamojo posėdžio metu apklausti, liudytojai. Taip pat kaltinamojo, liudytojų parodymais, filmuota vaizdo medžiaga nustatyta, kad V. A. kartu su kaltinamuoju G. S. ėjo į maisto prekių parduotuvę apsipirkti ir kaltinamasis turėjo galimybę matyti, jog nuketėjusysis turi pinigų. Ir nors nuketėjusysis buvo pavartojęs alkoholio (ikiteisminio tyrimo metu jo girtumas nustatytas nebuvo), tačiau jis nuo pat pradžių nuosekliai aiškino jo apiplėšimo aplinkybes, t. y. kad visiems išsiskirsčius ir jam vienam likus miškelyje, jis pats matė į įvykio vietą dviračiu grįžusį G. S., pajuto smūgį į galvos sritį, taip pat juto, kaip G. S. jam ištraukė piniginę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. A. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje (1 t., b. l. 44). Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių patvirtino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam ranka, išsamiai papasakojo, kiek pinigų buvo nukentėjusiojo piniginėje, tačiau teigė, kad plėšimą įvykdė ne vienas, o kartu su liudytoja J. J.. Būtent šiuos jo parodymus, kad nusikalstamą veiką įvykdė ne vienas, paneigia tiek pats nukentėjusysis V. A., kuris matė tik vieną, jį užpuolusį, asmenį, tiek liudytojas G. B., kuris teigė, kad į namus ėjo kartu su Jūrate, pastaroji buvo pasišalinusi tik 3 min., G. S., išeidinėjant iš miškelio, su jais kartu nebuvo, pastarasis liko. Kaltinamasis, apklausus liudytoją J. J., pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad jokio nusikaltimo neįvykdė, tačiau tai teismas vertina, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Aptartų įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. S. kaltė, įvykdžius plėšimą, įrodyta visiškai paties kaltinamojo, nuketėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. S. iš V. A. pagrobė „Maxima“ „Ačiū“ nuolaidų kortelę, kuri neturi turtinės vertės. Turtas pagal BK 180 str. – tai turintys vertę daiktai, beverčiai daiktai nėra vagystės dalykas, todėl aplinkybė, kad G. S. pagrobė, neturinčią materialinės vertės, nuolaidų kortelę, yra šalintina iš kaltinimo.
Taip pat kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. S. sudavus smūgį V. A. į galvos sritį, pastarajam nukritus ant žemės, nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui, t. y. įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos šaldytuvu (ar kitu sunkiu daiktu), dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas, užmigdymas, naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas ir kt. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę, nugriuvus nuo smūgio ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Šie šalinimai kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.
G. S. buvo kaltinamas, sudavęs smūgį nukentėjusiajam medine lazda, tačiau pats G. S. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad smūgį sudavė ranka. Kad smūgis buvo suduotas medine lazda, nukentėjusysis nematė, tačiau šis jo įsitikinimas susiformavo todėl, kad birželio 27 d. rado numestą lazdą, įvykio vietos apžiūros metu jokia lazda rasta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad G. S. V. A. sudavė vieną kartą ranka į galvos sritį. Šis tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.
Dėl bausmės
Kaltinamasis G. S. yra nepilnametis, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
Kaltinamasis G. S. teistas už nusikaltimą, nukreiptą į asmens nuosavybę (1 t., b. l. 74-89), teistumui neišnykus, padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, nukreiptą į asmens nuosavybę ir sveikatą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., administracine tvarka nebaustas, pagal informacinės sistemos „Liteko“ duomenis jo mama R. S. bausta administracine tvarka už tai, kad jos sūnus G. S. pagrobė svetimą turtą, registruotas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nuo 2012 m., diagnozė F 70.1, F 92.8. (1 t., b. l. 93), specialisto išvadoje nurodyta, kad G. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 101), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 103), mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai, mokyklos praktiškai nelanko (1 t., b. l. 111), į, policiją dominančių, vaikų apskaitos kortelę neįrašytas (1 t., b. l. 113).
Įvertinus tai, jog kaltinamasis G. S. yra jauno amžiaus, vykdo nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę, nelanko mokymosi įstaigos, linkęs bėgti iš globos namų, jam skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta, bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jo trukmę, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės skyrimo taisykles ir bausmės vykdymą atidedant bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo - civilinio ieškovo V. A. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo teismo priteisti, nusikaltimu padarytą, turtinę 633 Eur žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino tokia suma todėl, kad užpuolimo metu patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (2 t., b. l. 26-27).
CK 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų turtinės žalos dydį, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta turėta pinigų suma, jos neneigė pats kaltinamasis ir civiliniai atsakovai. Atsižvelgiant į tai, 633 Eur suma priteistina iš G. S..
Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti, nukentėjusiojo patirtą, neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis V. A. patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog nukentėjusysis nesigydė, dirbo, taip pat teismui nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kad dėl fizinio smurto, panaudoto jo atžvilgiu, sutriko bendravimo galimybės ar kita veikla. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuketėjusysis pats elgėsi neatsakingai: girtavo su, beveik nepažįstamais, asmenimis, įvykio metu buvo gana neblaivus. Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus – į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. S. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.276 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami, CK 6.276 str. 2 d. nurodyti, asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles.
Pagal bylos medžiagą matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu už nepilnamečio elgesio kontrolę buvo atsakingas rūpintojas, t. y. Kauno vaikų globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu nepilnametis buvo paimtas iš tėvų. Nepilnamečio pabėgimas iš globos (rūpybos) namų savaime nepašalina institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. Priešingai, šią aplinkybę reikėtų vertinti kaip globos (rūpybos) institucijos darbuotojų aplaidumą, auklėjant nepilnametį ir rūpinantis jo priežiūra. Rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 str.). Taip pat nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu G. S. buvo pas savo motiną, kuri ne tik kad neinformavo globos institucijos, kad G. S. yra pas ją, taip pat nedėjo jokių pastangų, sūnų grąžinti į globos namus, kartu su sūnumi bei savo neblaiviais draugais leido laisvalaikį, girtaudama. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad motina kalta dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jos kaltė suprantama, kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis G. S. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų, jo padarytai, žalai atlyginti, padaryta žala subsidiariai priteistina iš civilinės atsakovės R. S. bei civilinio atsakovo Kauno vaikų globos namai ,, (duomenys neskelbtini)“.
Dėl proceso išlaidų
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos paslaugos buvo teikiamos nukentėjusiajam V. A.. Išlaidas sudaro 118, 70 Eur dydžio advokato darbo užmokestis (2 t., b. l. 62).
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. S. yra nepilnametis, gyvena globos namuose, jokių pajamų neturi, todėl iš jo advokato išlaidos nepriteistinos.
Pagal įstatymus tėvai, globėjai, rūpintojai materialiai atsako tik už nepilnamečio kaltinamojo, nusikalstama veika padarytą, žalą, o ne procesines išlaidas, todėl nepilnamečio G. S. mamai, civilinei atsakovei R. S., įstatyminiam atstovui, civiliniam atsakovui Kauno vaikų globos namai ,, (duomenys neskelbtini)“ advokato išlaidos nepriteistinos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti
Daiktas, saugomas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje: medžio šaka, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir paskirti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemones – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant, šios priemonės vykdymą kontroliuojančios, institucijos atstovą), tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Atliekant bausmę, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-02-12 iki 2016-04-14.
Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir G. S. nedelsiant paleisti.
Civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo G. S. 633 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus), nusikalstamais veiksmais padarytai, turtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtus eurų), nusikalstamais veiksmais padarytai, neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam G. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų, jo padarytai, žalai atlyginti, priteisti 316, 50 Eur (tris šimtus šešiolika eurų penkiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti iš civilinės atsakovės R. S. bei 316, 50 Eur (tris šimtus šešiolika eurų penkiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo Kauno vaikų globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai G. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nepriteisti iš kaltinamojo G. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, saugomą Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje - medžio šaką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.