Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-768/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
1A-267-768/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08802-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus, Donatas Jatužis
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-768/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08802-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. K., jo gynėjui advokatui A. L.,nukentėjusiajai V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. vasario 18 d. epizodas), padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

L. K., vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. vasario 21 epizodas), padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹, 72² straipsniais, L. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas 4 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų; įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

L. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasario 21 d. 12.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sutuoktinę V. K., t. y. suėmęs ją už rankų purtė, po to rankomis sudavė nemažiau keturių smūgių į galvą bei smūgį į sprandą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kaktoje ir kairiame žaste.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu L. K. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį panaikinat jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu; dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.Skunde nurodo, kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai sutinka ir labai gailisi taip pasielgęs. Su sutuoktine, su kuria santuokoje gyvena beveik 50 metų, susitaikė, ji jam atleido, todėl mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72¹ straipsnyje, skyrimas šiuo atveju yra visiškai nelogiškas, juolab, kad baudžiamoji byla nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu. Pabrėžia, kad tiek jis, tiek sutuoktinė nori gyventi kartu, ilgesnis išsiskyrimas jiems sukelia emocinį sukrėtimą, be to, abu yra garbaus amžiaus ir turi sveikatos problemų (jis serga Parkinsono liga, šiais metais atlikta širdies kraujagyslių operacija, sutuoktinė taip pat prieš kelerius metus operuota dėl onkologinės ligos), todėl padeda ir rūpinasi vienas kitu, taip pat rūpinasi kartu gyvenančia sutuoktinės motina. Kita vertus, nurodo, kad šaltuoju metų laiku jis net neturi kur gyventi.Taip pat mano, kad ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, skirta nepagrįstai, kadangi tai buvo vienkartinis atvejis, kai pragyvenus pusę amžiaus santuokoje, pakėlė ranką prieš sutuoktinę, dėl ko dabar labai išgyvena, todėl vien formalus dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jo nuostatos, kad yra negarbinga naudoti smurtą, savaime dar labiau nesustiprins.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. K., tiek jo gynėjas, tiek nukentėjusioji, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde L. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina tik šiuo aspektu.Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį.BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Šiame straipsnyje nurodoma, kad draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens teismas gali skirti, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Sprendžiant dėl šios poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo svarbu įvertinti, ar, nepaskyrus šios poveikio priemonės, nukentėjusiosios interesai būtų tinkamai užtikrinti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įpareigojo apeliantą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų, 4 mėnesių laikotarpyje nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nenurodė jokių, tokio sprendimo motyvų, kurie ne tik patvirtintų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, tačiau ir leistų suprasti, kokią dar teigiamą įtaką apelianto elgesiui tai turės. Pirmiausia būtina pažymėti tai, kad įstatymu keliamas reikalavimas, kad jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vis tik apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu - jam susitaikius su nukentėjusiąja – sutuoktine, su kuria santuokoje pragyveno beveik pusę amžiaus. Tai reiškia, kad apeliantas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik todėl, jog egzistavo minėtame straipsnyje nurodytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tačiau ir todėl, jog egzistavo ir teisinis pagrindas, pateisinantis apylinkės teismo sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – teismui buvo pagrindas manyti, kad apeliantas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, apylinkės teismas, taikydamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo aspektu iš esmės ne tik, kad prieštarauja padarytai išvadai, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, dėl ko apeliantas nedarys naujų nusikaltimų ateityje, tačiau taiko nukentėjusiajai dar ir perteklinę apsaugą, kuri šiuo atveju, nėra būtina. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jau pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, kad sutuoktiniui atleido, su juo susitaikė nuo tos dienos, kai parašė pareiškimą dėl susitaikymo, su vyru gyvena kartu toliau ir daugiau nieko nebenori. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad nori, kad jis grįžtų gyventi į namus, kad jie vienas kitu rūpinasi, nes abu turi rimtų sveikatos problemų, taip pat jis jai padeda prižiūrėti jos motiną. Paaiškino, kad jie pragyveno kartu beveik pusę amžiaus, toks atvejis jų šeimoje vienkartinis, todėl su juo tikrai nesiskirs ir toliau gyvens kartu. Nurodė, kad sutuoktinio pykčio protrūkį galėjo įtakoti ir jo liga, taip pat ir jos nekantrumas, kadangi sudavė kumščiu į stalą, tačiau paaiškino, kad šiuo metu viskas yra gerai, ji jo nebijo, o sutuoktinis geria vaistus, laukia, kol jis grįš į namus, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas apsunkina jų padėtį. Apeliantas taip pat nurodė, kad bet koks išsiskyrimas ilgesniam laikui su sutuoktine jį sukrečia emociškai, kita vertus, šaltuoju metų laikotarpiu jis net neturi kur gyventi. Reiškia, šiai dienai sutuoktinių situacija yra kardinaliai pasikeitusi ir jie nemato tolimesnio gyvenimo būnant ne kartu. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai sukeltus padarinius, nukentėjusiosios ir apelianto išsakytas pozicijas, taip pat atsižvelgusi ir į kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje situacijoje geriausiai nukentėjusiosios interesai bus apsaugoti ir įgyvendinti užtikrinus ne apelianto atskyrimą nuo nukentėjusiosios, o būtent jų tolimesnį gyvenimą kartu. Šiuo atveju ne tik teismo išvada, kad apeliantas nedarys naujų nusikaltimų ateityje, tačiau ir paties apelianto pavojingumas, juolab, kad apylinkės teismas nurodė, kad jo sveikata silpna, nesudaro pagrindo teigti, kad šioje situacijoje yra būtinybė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje, todėl ji naikinama kaip nepagrįsta. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 72¹ straipsnio taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Apylinkės teismas apeliantui taip pat skyrė ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad elgesio pataisos programos tikslas yra padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Svarbu tai, kad šioje situacijoje motyvacija keistis turi kilti iš paties asmens vidaus, t. y. pats asmuo turi suprasti būtinybę keisti savo elgesį, o ne sutikti keistis priverstas aplinkinių. Bendrine prasme ši programa skirta visoms pataisos sistemos klientų grupėms, tačiau ypatingai ji svarbi tiems, kurie turi priklausomybių ir ilgą nusikalstamo gyvenimo patirtį. Analizuojamoje situacijoje matyti, kad apeliantas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra garbaus amžiaus ir per beveik 50 santuokinių gyvenimo metų iš esmės pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką sutuoktinės atžvilgiu, labai išgyvena dėl šio savo negarbingo poelgio. Be to, apeliantas aiškiai išreiškė ir savo nuomonę šios baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumo aspektu pabrėždamas, kad teigiamą perspektyvą keistis – nesmurtauti ateityje jį skatins ne minėtas įpareigojimas, bet būtent paties savigrauža dėl tokio negarbingo poelgio jam labai artimo žmogaus atžvilgiu. Taip pat papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nenustatyta, kad apeliantas turėtų kokių tai priklausomybių ar įstatyme minimą ilgalaikę nusikalstamą patirtį, o tai suponuoja išvadą, jog jo elgesys gali pasikeisti į teigiamą pusę ir be tikslinių programų, tokiu atveju ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 72² straipsnio taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad parenkamų įpareigojimų pobūdis ir skaičius kiekvienu atveju skiriasi, kadangi konkretūs įpareigojimai parenkami atsižvelgiant į jų tikslingumą ir įvykdymo realumą, būsimą poveikį apeliantui, taip pat įvertinus apelianto asmenybės požymius, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, priežastis. Sprendžiant klausimą dėl vieno ar kelių įpareigojimų paskyrimo apeliantui, kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į bylos aplinkybes, padarytą nusikalstamą veiką, apelianto asmenybę. Parinkti įpareigojimai turi užtikrinti ne tik apelianto nubaudimą, skatinti jį laikytis įstatymų ateityje bei sudaryti prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, tačiau šiuo atveju atitikti ir nukentėjusiojo interesus. Taigi, atsižvelgus į tai kas išdėstyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį: panaikinti L. K. skirtas baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimą 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų ir įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Donatas JatužisPranas ŠimkusEvaldas Vanagas