- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-29
- Bylos Nr.
- e2-13199-1239/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01142-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Švežikienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovei I. K., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius). Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. K., priteisti iš atsakovės I. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K., laikiną išlaikymą po 102 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, paskiriant V. K., priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
2. Prašyme nurodo, kad šalių santuoka nutraukta 2022-11-23 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu buvo nustatyta nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamoji vieta su atsakove bei priteistas išlaikymas iš ieškovo. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 27 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo pakeista anksčiau nustatyta bendravimo tvarka ir nustatyta nauja V. K. priešieškiniu prašyta bendravimo su vaikais tvarka, o būtent buvo nustatyta, kad bendravimas tarp vaikų ir tėvų vyks 50/50 bendravimo tvarkos modeliu. Atsakovė I. K. savavališkai, nieko nederinusi su V. K., grįžusi iš kelionės užsienyje kelsis su vaikais gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ji savavališkai, nieko nederinusi su V. K., likus vienai savaitei iki naujų mokslo metų, nusprendė pakeisti nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigą, apie kurios pakeitimą nežino net patys vaikai. I. K. sąmoningai siekdama pakenkti V. K. ir atriboti vaikus nuo tėvo, likus vienai savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, siekia pakeisti nusistovėjusį vaikų gyvenimo režimą. Tikėtina, jog tokie I. K. veiksmai turi ar gali turėti įtakos vaikų emocinei būsenai, kadangi tokio amžiaus vaikams yra būtina užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, jiems įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę. Maža to, tėvams gyvenant skirtinguose miestuose ir nesant galimybės tėvams su vaikais bendrauti 50/50 modeliu, vaikai, dėl savo motinos veiksmų bus priversti iš maksimalios bendravimo tvarkos pereiti į minimalią bendravimo tvarką. Siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus ir laikinai sureguliuoti ginčą, vaikų laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaikų tėvu. Atsakovė nuosavybės teise turi gyvenamąjį butą (duomenys neskelbtini), bei jos darbas leidžia jai dirbti nuotoliu. Vaikai su tėvais bendrauja kas savaitę, tai reiškia, jog šalys yra sukūrę artimą ir glaudų ryšį su vaikais, vaikams abiejų tėvų gyvenamasis būstas (duomenys neskelbtini) yra pažįstamas ir saugus. Staigus ir netikėtas gyvenamosios vietos pakeitimas, apie kurį ieškovas nieko nežino, gali sukelti emocinius išgyvenimus, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą vaikams. Ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), prie kurio vaikai yra prisirišę ir kuriame vaikai gyvena jau ilgą laiką. (Duomenys neskelbtini) A. K. lankė ikimokyklinę vaikų grupę, su kuria nuo rugsėjo pirmos dienos turi pradėti lankyti 1 klasę mokykloje. Pirma klasė mokykloje vaikui kels tam tikrą įtampą, todėl reikėtų atsižvelgti, kokią žalą vaikui padarys nauja ugdymo įstaiga, kitame mieste, su naujais ir nepažįstamais vaikais. A. (duomenys neskelbtini) lankė ir nuo rugsėjo turi tęsti sporto būrelį dziudo, taip pat tęsti mokslus toje pačioje mokykloje su tais pačiais klasiokais. Ieškovas teikia pažymas iš ugdymo įstaigos ir sporto būrelio. Ieškovas, siekdamas užtikrinti vaikų saugumą, vaikų gyvenamąją vietą deklaravo su savimi (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas
3. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
4. Šioje byloje ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti nustatytą žyminį mokestį. Nepareiškus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teismas neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, todėl pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų.
5. Tokių priemonių taikymas ypač aktualus sprendžiant klausimus dėl vaikų, konstatavus realią grėsmę jų teisėms ir teisėtiems interesams. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įvertina tokių priemonių taikymo pagrindą – būtinybę apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko interesus, t.y. tam tikras aplinkybes, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės ir interesai. Pagrindas taikyti tokias priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti pakankamą išvadą, jog netaikius šių priemonių, akivaizdžiai gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).
6. Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama 2022-11-23 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad keičiantis vaikų interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl įstatymas numato teisę skyrium gyvenančiam tėvui iš esmės pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
7. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Ieškovo prašoma nustatyti laikinoji apsaugos priemonė (vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo) yra ultima ratio išimtinė priemonė. Laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė antros kumuliatyvios sąlygos, t. y., kad vaiko motinos elgesys, ir/ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams nepilnamečių vaikų interesams, tokių aplinkybių pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nenustatyta. Vien tik ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimo, išvykimo gyventi į kitą miestą, vaikų ugdymo įstaigų pakeitimas, tai, kad pačiam ieškovui kils nepatogumų bendraujant su vaikais, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog vaikų interesai gyvenant su mama gali būti pažeidžiami. Ieškovo prašymas ir bylos medžiaga neįrodo realios grėsmės nepilnamečių vaikų saugumui jiems šiuo metu gyvenant kartu su vaikų motina. Teismo manymu, vaikų gyvenamosios vietos keitimas būtų netikslingas, byloje nėra pateikta duomenų, jog vaikams jų gyvenamoji aplinka su mama tapo nesaugi, kad atsakovė keltų grėsmę jų saugumui ar sveikatai, ar kitokiu būdu darytų žalą vaikų interesams. Ieškovas nurodo, kad dukra ketina lankyti pirmą klasę, todėl ugdymo įstaigos parinkimas viename ar kitame mieste šiuo metu neturėtų įtakoti vaiko emocinės būsenos, ugdymo procesas šiuo metu dar nėra prasidėjęs. Nors A. K. nuo 2025 m. kovo mėn. lanko dziudo treniruotes, manytina, kad ir kitame mieste galėtų būti sudarytos galimybės užsiimti papildomu vaiko lavinimu, būrelių lankymu. Ieškovas nurodo, kad vaikai lankys ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), taigi, vaikams užtikrinama jų teisę mokytis, ugdytis.
9. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo - nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Atitinkamai netenkinus prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo taikyti ir kitos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo.
10. Kartu akcentuotina, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.