- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1176-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08113-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Mūras“
- Ieškovas
- UAB „Santjana“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Mūras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Santjana“ ieškinį atsakovui UAB „Mūras“ dėl skolos priteisimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Santjana“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Mūras“ 36 676,52 Lt skolą, 660,18 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį, pas jį arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį turtą ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bendrai 37 336,70 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas nevykdo didelės apimties finansinių įsipareigojimų, atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: ieškovo UAB „Santjana“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Mūras“ priklausantį, pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą bendrai 37 336,70 Lt (trisdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt šešių litų ir septyniasdešimt centų) sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis.
Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Atsižvelgęs į didelę įsiskolinimo (ginčo) sumą ir į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nežinoma, teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Mūras“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - ieškovo UAB „Santjana“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi atlikti preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Santjana“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės padėties, pagal kurią teismas būtų galėjęs vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Atsakovas nepagrindė, kokius realius ir pagrįstai galimus nepatogumus gali sukelti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi atlikti preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, nes atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti dėl to, jog darbai atlikti nekokybiškai. Teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jis neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 37 336,70 Lt sumos priteisimo. Teismas sprendžia, jog tokia suma laikytina didele ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai kiek ir kokio turto turi atsakovas, tad. Aplinkybės, susijusios su atliktų darbų aktų nepasirašymu dėl jų nekokybiško atlikimo, vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovas visada turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d nutartį palikti nepakeistą.