Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-444-6212-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-444-6212-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-6212/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. už tai, kad jis 2009 m. liepos 10 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,06 promilių neblaivumo laipsnis, nesilaikė būtinų saugumo priemonių ir susidūrė su stovinčia transporto priemone, kurią apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 16 ir 231.1 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį, 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. nutarimu A. D. pripažino kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo bei skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.

Teismas sprendė, kad padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, nes asmuo nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, susidūrė su stovinčia transporto priemone, kurią apgadino, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pažymėjo, kad neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, nesurinkta, todėl vertino, kad asmuo alkoholinius gėrimus gėrė tik po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, ši veika papildomai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Konstatavo, kad A. D. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, eismo įvykio vietos schema, P. Ž. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad A. D. vairuojant automobilį VW Passat, šis susidūrė su stovinčiu kitu automobiliu Audi ir iš eismo įvykio pasišalino, R. Š. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, patikros sertifikatu bei žurnalo kopija, kur nurodyti neblaivumo duomenys, kad 2009 m. liepos 10 d. 21 val. 55 min. A. D. nustatytas 2,06 promilių girtumas.

III.

Apeliaciniu skundu A. D. prašo iš naujo išnagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylą ir iš naujo apklausti liudytojus, susijusius su įvykiu. Paaiškina, kad vairuodamas automobilį VW Passat atitrenkė į automobilį Audi, iš karto sustojo ir susirado apgadinto automobilio vairuotoją. Kartu apžiūrėjo automobilius ir apgadinimų nenustatė, todėl automobilio Audi vairuotoja R. Š. jam liepė važiuoti. Automobilį pastatė už 2-3 metrų nuo įvykio vietos. Teigia, kad deklaraciją nutarė užpildyti grįžus R. Š. vyrui. Taigi iš eismo įvykio vietos nebėgo. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad gyvena vienkiemyje, tik jis vienas šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą, tėvas yra prastos sveikatos, brolis neįgalus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. D. kaltė įrodyta bylos medžiaga, paskirta nuobauda proporcinga padarytiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2009 m. liepos 10 d. nesilaikė būtinų saugumo priemonių, susidūrė su stovinčia transporto priemone ir ją apgadino (ATPK 127 str. 2 d.), iš eismo įvykio vietos pasišalino (ATPK 130 str. 1 d.), po eismo įvykio vartojo alkoholį (ATPK 126 str. 4 d.), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų (ATPK 124¹ str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. pripažino kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Teismo išvados dėl apelianto kaltės motyvuotos ir pagrįstos, padarytos teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje esančią medžiagą, įvertinus įrodymus pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai) bei apklausus asmenis, kuriems galėjo būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė būtinų saugumo priemonių (KET 9 punktas) ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Audi, šią aplinkybę patvirtina P. Ž. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 5, 35), nukentėjusiosios R. Š. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme (b. l. 6, 33-34). Tai, kad vairuodamas automobilį VW Passat atsitrenkė į stovintį automobilį Audi ir jį apgadino, taip padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pripažįsta ir pats apeliantas.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio Audi priekinis bamperis, dešinės pusės priekinės ir galinės durys (b. l. 4). Pagal KET 231.1 punktą, įvykus eismo įvykiui, vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal KET 231.4 punktą, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai), privaloma pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti (KET 232 punktas).

Nors apeliantas teigia, kad su automobilio Audi vairuotoja apgadinimų nenustatė, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad apžiūrėjęs automobilį Audi 100, į kurį jis atsitrenkė, nustatė, jog automobilis buvo apgadintas labai nedaug (b. l. 32). Taigi apeliantas suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tačiau sąmoningai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdamas KET 231.4 punktą, pagal kurį jam kilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Be to, pažymėtina, kad byloje esančiame kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavusio P. Ž. paaiškinime nurodyta, jog A. D., atsitrenkęs į automobilį Audi 100 ir jį apgadinęs, apšaukė apgadinto automobilio vairuotoją (b. l. 5), šią aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji R. Š., pažymėjusi, kad vairuotojas ant jos pradėjo rėkti ir grasinti (b. l. 5). Taigi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prieš pasišalindamas iš eismo įvykio vietos administracinėn traukiamas asmuo būtų atlikęs Kelių eismo taisyklių 231.4 arba 232 punktuose numatytas pareigas į eismo įvykio vietą iškviesti policiją arba užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Todėl darytina išvada, A. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ši veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį.

Iš A. D. parodymų nustatyta, kad asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (b. l. 33), šią aplinkybė taip pat patvirtina alkoholio matuoklio naudojimo žurnalas, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnai A. D. nustatė 2,06 promilių neblaivumą (b. l. 40). Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, padaryti pažeidimai pilnai įrodyti visuma byloje esančių įrodymų ir dar kartą apklausti tuos pačius liudytojus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skiriant A. D. administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. A. D. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė itin pavojingus administracinius teisės pažeidimus, todėl net ir atsižvelgus į apelianto šeimyninę padėtį, darytina išvada, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose skirta galutinė administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje pažeidėjui galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį šioje byloje nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. A. D. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Virgilijus Valančius