- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- N-261-833-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00287-2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato patrulis 2010 m. birželio 10 d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis m. birželio 20 d. 09.30 val. kelio Skuodas-Plungė 15 kilometre, Skuodo r. sav., vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) - 0,53 promilės etilo alkoholio), transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.
II.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu subendrinus nuobaudas V. R. paskirta galutinė 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas į paskirtą nuobaudą įskaitė V. R. sumokėtą 100 Lt baudą.
Teismas vertino byloje esančius įrodymus – V. R. paaiškinimus, liudytojų G. M., M. B., D. R., J. V., G. R., R. V. parodymus, asmens blaivumo testo kvitą, patikros sertifikatą Nr. 0652679, Medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 10, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. T-A 921/10(03), Komisijinės ekspertizės aktą Nr. EKG 80/10 (03).
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad V. R. 2010 m. birželio 20 d. 9 val. 30 min. vairavo automobilį būdamas lengvo neblaivumo laipsnyje, t. y. tuo metu jo organizme buvo 0,53 promilės etilo alkoholio. Tokią išvadą leidžia padaryti byloje surinkti neginčijami įrodymai tokie, kaip blaivumo testas Nr. 4396; administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F180443, kuriame V. R. nurodė, kad jis sutinka, kad jam nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, taip jo paties ranka rašytas paaiškinimas, kad jis alų yra vartojęs vakarykščiai; patrulio G. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. R. 2010 m. birželio 20 d. 9.30 val. nustatytos 0,53 promilės, taip pat nurodytos protokolo surašymo aplinkybės; liudytojų G. M. ir M. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu, kuriuose liudytojai nuosekliai, sutampančiai išdėstė V. R. neblaivumo nustatymo aplinkybes, kurios neleidžia teismui abejoti, kad V. R. po testo atlikimo, kai jam buvo nustatyta 0,53 promilių, pareigūnams teigė, kad alkoholinius gėrimus yra vartojęs vakarykščiais ir kad pakartotinio testo atlikimui nebuvo pagrindo; medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 10, kurio 12 punkte gydytojas V. M. užrašė V. R. žodžius apie alkoholio vartojimą, kad V. R. yra vakarykščiai gėręs degtinę baliuje, jos kiekio nežinąs; alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ patikros sertifikatu Nr. 0652679, kuris patvirtina, kad 2010 m. birželio 20 d. šis matavimo prietaisas yra tinkamas naudoti. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nustatydami V. R. neblaivumą pažeidė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 reikalavimus.
Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. parodymus, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirminiuose dokumentuose jis teigęs, kad alų gėręs vakarykščiai, o vėliau savo parodymus pakeitė, kad alų vertojo prieš sustabdant policijos pareigūnams, neparėjus 10 min. nuo alaus išgėrimo. Taip pat jis teismo posėdžio metu teigė, kad jo alaus gėrimą aikštelėje matė jo žmona D. R. ir J. V. sugyventinis, tačiau D. R. teigia to nemačiusi. Liudytojo R. V. parodymus, kad matė V. R. geriant alų aikštelėje, prieš sustabdant policijai, nepraėjus 10 min., bei, kad V. R. policininkų prašęs pakartoti blaivumo testą, teismas vertino kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją. Liudytojos D. R. parodymai, kad ji girdėjusi, kad vyras prašęs policininkų pakartoti blaivumo testą teismas taip pat vertina kritiškai, nes D. R. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona, kuri suinteresuota, kad jos vyrui nebūtų paskirta administracinė nuobauda.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 10 išvadą, kad V. R. 2010 m. birželio 20 d. 11 val. 50 min. buvo blaivus, taip pat specialisto išvadą Nr. T-A 921/10 (03), kurioje nurodyta, kad V. R. kraujo ėminyje, paimtame 2010 m. birželio 20 d. 11.00 val., nerasta etilo alkoholio, taip pat komisijinės ekspertizės aktą Nr. EKG 80/10 (03) teismas vertino kritiškai dėl priežasčių, kurias nurodė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-2188/2011: Teisėjų kolegija pažymėjo, jog, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime Nr. N62-3686/2008, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Teisėjų kolegija konstatavo, jog aplinkybė, kad medicininės apžiūros metu ištyrus V. R. kraują, jame nebuvo rasta etilo alkoholio, negali būti vertinama kaip neginčijamas V. R. neblaivumo įrodymas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad V. R. iniciatyva kitame rajone atliktas kraujo tyrimas buvo padarytas praėjus 1 val. 24 min. 34 sek. nuo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuoklio pagalba. Teisėjų kolegija konstatavo, kad V. R. iniciatyva kitame rajone atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, todėl turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N444–344/2008, N444–1452/2009, N261-3165/2009).
III.
Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
V. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai išaiškino bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 1 dalie ir ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas. V. R. nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, t. y. kad teismas rėmėsi policijos pareigūnų G. M. ir M. B. tarnybinius pranešimus, alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ atliktą testą, tačiau kritiškai vertino kitus byloje esančius įrodymus.
V. R. paaiškino, kad transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000), Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V- 505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641).
Žemesnės instancijos teismas
Alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija numato, kad matavimai alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Alkotesterio matavimai įrodinėjimo prasme pripažįstami kaip TESTAS, ir tai yra atžymėta kaip „asmens blaivumo testas“ paties aparatu išduodamame rašytiniame rezultate. Praktikoje teismo medicininiam vertinimui remiamasi teisės aktuose (Neblaivumo nustatymo taisyklėmis ir Metodika) apibrėžtais keliamais ir galiojančiais normatyvais. Metodikos (LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželis 20 d. įsakymas Nr. V- 505) 10.3 ir 10.4 punktų reikalavimai nurodo, kad „greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas“. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus (10.3 punktas); tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus (10.4 punktas).
Taigi didesnę įrodomąją galią turi paimtame kraujo mėginyje nustatytas alkoholio kiekis. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Specialisto išvadoje Nr. T-A 921/10(03) konstatuotomis aplinkybėmis, kad V. R. kraujyje alkoholio nerasta.
Be to, nustačius, kad tarp alkoholio vartojimo ir patikrinimo alkotesteriu buvo trumpesnis nei 15 min. laikas, vienareikšmiškai atmestini alkotesterio parodymai ir reiktų vadovautis medicininėmis išvadomis, kuriomis konstatuota, kad tiek automobilio vairavimo metu, tiek patikrinimo metu ligoninėje V. R. buvo blaivus. Tačiau teismas netyrė tokių aplinkybių, nors jos turėjo lemiamos reikšmės V. R. kaltei nustatyti.
Asmens paraudęs veidas, raudonos akys, vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderinta su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (punktai 99, 100), laikomi tik požymiais, kuriems esant tik galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, ir laikomi tik pretekstu įtartiną asmenį patikrinti. Nors policijos pareigūnai apklausiami kaip liudytojai ir tvirtino, kad 2010 m. birželio 20 d. iš V. R. sklido alkoholio kvapas, veidas buvo paraudęs, o paprašius nusiimti akinius, jis juos nusiėmė nenoriai, o akys buvo paraudusios, tačiau atlikus apžiūrą medicininėje įstaigoje tą pačią dieną 10.55 val., t. y. nepraėjus nei pusantros valandos laiko, šių simptomų gydytojas konstatuoti nesugebėjo, t. y. nenustatė.
V. R. alaus atsigėrė tik 10 min. iki jį sustabdė policijos pareigūnai, nors alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija teigia, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad V. R. parodymai prieštarauja pirminiams jo paties paaiškinimams –tiek policijos pareigūnams, tiek medicininę apžiūrą atlikusiai gydytojai V. R. tvirtino, kad alkoholinius gėrimus gėrė iš vakaro. Todėl V. R. skunde keliamas versija vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. R. kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Ginčo dėl šio pažeidimo, nėra. Tačiau V. R. nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
V. R. 2010 m. birželio 20 d. 09.35 val. alkotesteriu Lion alcometer 500, serijos Nr. 19109, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,53 promilės (b. l. 9).
Byloje nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu V. R. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės viešąją įstaigą Kretingos ligoninę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje užfiksuota, kad 2010 m. birželio 20 d. 11.00 val. buvo paimtas apelianto kraujo mėginys, kurį ištyrus dujų chromatografijos metodu, apelianto kraujyje nerasta etilo alkoholio (b. l. 19). Atsižvelgiant į išdėstytą, Kretingos ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 10 padaryta galutinė išvada, kad apžiūros metu V. R. buvo blaivus (b. l. 18).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino V. R. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatus. Teismas nurodė, jog kraujas buvo paimtas praėjus 1 val. 24 min. 34 sek. nuo pirminio patikrinimo, o per tą laiką alkoholio kiekis natūraliai sumažėjo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (pvz., 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1025/2008; 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575–1293/2009). Be to, kaip matyti iš paminėto, skirtumas tarp pirminio neblaivumo patikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatų yra net 0,53 promilės (0,53 (užfiksuota alkotesteriu, neatėmus paklaidos) – 0,00 (nustatyta kraujyje)). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks alkoholio kiekis per teismo nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai sumažėti, nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga ar kitais leistinais įrodymais.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007; 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–820/2008). Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pabrėžtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (2008 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–344/2008), todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (ATPK 257 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.) (2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1452/2009).
Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.
Nagrinėjamu atveju siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pavedė nustatyti, ar galėjo per 2 val. 25 min. laikotarpį V. R. kraujyje visiškai nelikti etilo alkoholio, kai tuo tarpu laiko tarpas buvo 1 val. 25 min.
Komisinės ekspertizės akte Nr. EKG 80/10(03) (b.l. 25-28) pateikta išvada, kad per 2 val. 25 min.. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti vidutiniškai 0,3625 promilių, nuo 0,53 promilių koncentracijos kraujyje per šį laikotarpį jo visiškai nelikti negalėjo.
Tačiau teisėjų pažymi, kad ekspertizės akte taip pat paskaičiuota, kad per 1 val. 24 min. 29 s. (toks yra laiko skirtumas tarp tikrinimo alkotesteriu ir kraujo ūminio paėmimo) oksiduojasi vidutiniškai 0,2114 promilių. Taigi darytina išvada, kad nuo 0,53 promilių koncentracijos kraujyje per šį laikotarpį jo visiškai nelikti negalėjo.
Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, 10.3 punktas numato, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Pagal minėtos metodikos 10.4 punktą greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais.
Nagrinėjamu atveju paimtame V. R. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta (b.l.19). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien tai, jog medicininės apžiūros metu ištyrus V. R. kraują, jame nebuvo rasta etilo alkoholio, negali būti vertinama paginčijamas V. R. neblaivumo įrodymas. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo paskirta ekspertizė, kurį patvirtina, kad per 1 val. 25 min. 0,53 promilių koncentracijos V. R. kraujyje visiškai nelikti negalėjo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog 2010 m. birželio 20 d. apie 09.30 val. V. R. transporto priemonę vairavo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju liudytojų M. B. ir G. M. parodymai, kad nuo V. R. sklido alkoholio kvapas, neabejotinai nepaneigia specialisto išvados, atliktos paėmus V. R. kraujo ėminį ir Ekpertijinės komisijos akto išvadų.
Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad apelianto kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Teisėjų kolegija vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo V. R. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutraukiama, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimą V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti.
Nutarimo dalį, kuria V. R. skirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.
Nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. R. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, panaikinti.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.