Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. F. (buvusi pavardė S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-877-553/2009 pagal ieškovės M. F. (S.) ieškinį atsakovams S. S. ir B. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ir notarė V. S.–M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendime nurodyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi B. S. ir L. S. dovanojo savo sūnui S. S. butą, kurį 2008 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi S. S. padovanojo savo motinai B. S.. Tėvai ginčo butą sūnui dovanojo todėl, kad jis ir ieškovė ištuokos procese siekė santuoką nutraukti bendru sutikimu, o ginčo buto nuosavybės teisių perleidimas nepilnametėms dukroms po ½ dalį buvo numatytas kaip sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių privaloma sąlyga. Teismas nurodytos sutarties nepatvirtino S. S. atsisakius prašymo santuoką nutraukti bendru sutikimu, todėl toks prašymas teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. B. S. paaiškinimais nustatyta, kad S. S. butą jai dovanojo atgal, nes ji pati reikalavo taip padaryti, supratusi, kad santuoka bendru sutikimu nebus nutraukta.

Teismo įsitikinimu, ieškovė nenurodė aplinkybių, kad ginčijamas sandoris buvo draudžiamas įstatymo. Sutuoktiniai M. S. ir S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Ginčo bute M. S. ir S. S. su nepilnametėmis dukromis niekada negyveno. Iki sutuoktinių konflikto šeima gyveno neregistruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nors S. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri viešame registre deklaruota kaip šeimos turtas. Teismo manymu, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą ieškininės teisenos būdu būtų buvę ir yra teisinės prielaidos tik klausimui dėl uzufrukto teisės nustatymo į S. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčo butas atsakovo S. S. asmenine nuosavybe tapo jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. S. S. šį butą tėvai dovanojo siekdami sudaryti palankias sąlygas sutuoktinių santuokos nutraukimui bendru pareiškimu. Teismo įsitikinimu, teigti, kad ginčo buto nuosavybės teisių perleidimas nepilnamečiams vaikams buvo privaloma atsakovo pareiga, nėra pagrindo, todėl ir sandoris, kuriuo atsakovas ginčo butą padovanojo atgal savo motinai, nelaikytinas pažeidžiančiu gerą moralę. Ieškovės teiginys, kad buto dovanojimas buvo privaloma sąlyga pasiekti taikų susitarimą byloje, iškeltoje atsakovui privataus kaltinimo tvarka, nepagrįstas įrodymais. Teismas nustatė, kad ginčo bute ieškovės ir S. S. šeima niekada negyveno, todėl aktualus tik ieškovės įsikėlimo į ginčo butą su nepilnamečiais vaikais vertinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė į šį butą įsikėlė jau vykstant ištuokos procesui teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymų prieštaringumą, į nustatytas aplinkybes, kad butas nebuvo visiškai įrengtas gyventi, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė galutinai neįrengtame bute gyveno apie savaitę laiko iki 2008 m. birželio 11 d. Tuo metu ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos buvo deklaruotos (duomenys neskelbtini), o kaip šeimos turtas deklaruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ištuokos proceso metu vieno sutuoktinio įsikėlimas be teisinio pagrindo į nebaigtą įrengti ir pritaikyti gyvenimui butą, kuris kito sutuoktinio nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium, bei kelių dienų praleidimas tokiame bute, esant deklaruotai kitai gyvenamajai vietai ir kitam šeimos turtui, ginčo butui šeimos turto statuso nesukūrė, todėl netenkino reikalavimo pripažinti ginčo butą šeimos turtu.

Teismo įsitikinimu, ginčijamas sandoris nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, nes pagal įstatymus, teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina (šis klausimas dar nėra išspręstas), uzufrukto instituto pagrindu yra objektyvios galimybės užtikrinti jų teisių į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas šeimos turto teisinis statusas, realizavimą. Įrodymų, kad ši gyvenamoji patalpa netinka vaikams gyventi ieškovė nepateikė.

Teismas manė, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarančių ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių analizė paneigia galimybę ginčo santykiams taikyti actio Pauliana institutą. Ieškovės išdėstytos aplinkybės apie jos indėlį į ginčo buto remontą detaliau neanalizuotos, nes jos neturi teisinės reikšmės ginčo vertinimui. Jeigu ieškovė savo lėšomis pagerino butą, ji turi teisę pareikšti atitinkamo turinio ieškinį buto savininkui. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog S. S., 2008 m. birželio 13 d. dovanodamas ginčo butą motinai B. S., pažeidė įstatymo reikalavimus, geros moralės principus ar veikė nesąžiningai.

Byloje svarbi aplinkybė, ar butas buvo įgavęs šeimos turto teisinį režimą. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šeimos turto pripažinimą šeimos gyvenamąja patalpa. Sprendime nustatyta aplinkybė, kad ieškovė su vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno apie savaitę, yra pakankama šį butą pripažinti šeimos gyvenamąja patalpa, kurioje šeima tikrai gyvena. Teismo argumentai prieštaringi. Jis nurodo, jog svarbiausia sprendžiant šeimos gyvenamosios vietos klausimą yra faktinė gyvenamoji vieta, o realiai ją nustatęs, šias aplinkybes ignoruoja, teikdamas pirmenybę formaliems registrų duomenims. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ištuokos proceso metu vieno sutuoktinio įsikėlimas be teisinio pagrindo į nebaigtą įrengti ir pritaikytą gyvenimui butą, kuris kito sutuoktinio nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium bei kelių dienų praleidimas bute, esant deklaruotai kitai gyvenamajai vietai ir kitam šeimos turtui, ginčo butui šeimos turto statuso nesukūrė. Atsakovai pripažino, kad ginčo bute gyveno ieškovė su vaikais ir, jog jie leido ten jiems apsigyventi. Tai, kad ginčo butas atsakovo nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium neturi įtakos teismo sprendimui, kadangi šeimos turto teisinis režimas visų pirma saugo nepilnamečių vaikų interesus. Byla turėjo būti sprendžiama prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų teisę turėti gyvenamąjį būstą. Deklaruota gyvenamoji ir šeimos turto vieta negalėjo įtakoti teismo sprendimo, kadangi ji faktiškai buvo ginčo bute. Patys atsakovai nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol buvo rekonstruojamas ir šeima jame negyveno. Teismas nevertino atsakovo S. S. elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Jis neneigia, jog leido ieškovei su vaikais apsigyventi ginčo bute. Jame apsigyvenus butas įgijo šeimos turto teisinį statusą. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), netinka vaikams gyventi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šeimos turtu registruota tik ½ buto, o jo gyvenamasis plotas sudaro tik 27,40 kv. m. Pusė šio buto priklauso B. S.. Ieškovės ir anytos santykiai įtempti. Gyvenimas su ja viename bute būtų labai sudėtingas, o tai neabejotinai neigiamai veiktų ir mažametes dukras, prieštarautų vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 13 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, o šį butą pripažinti šeimos turtu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Ieškovės teigimu, ginčijamas sandoris prieštarauja gerai moralei, o taip pat pripažintinas negaliojančiu pagal actio Pauliana instituto nuostatas. Byla nagrinėjama pagal ieškovės apeliacinį skundą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009). Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. S. ir L. S. 2008 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39), o 2008 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi tą patį butą S. S. padovanojo savo motinai B. S. (b. l. 40-41). Šiuo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. S. pagal ieškovės ginčijamą 2008 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį (b. l. 8-9). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagos pagrindu pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį buvo draudžiama įstatymu, o jo sudarymu buvo pažeistas geros moralės kriterijus ar veikta nesąžiningai.

Bylos medžiagos pagrindu teisingai nustatyta, kad ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas su nepilnametėmis dukromis negyveno. Pagal byloje esantį VĮ Registrų centro duomenų išrašą M. S. ir S. S. nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. nuosavybės teise įregistruotų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 20). Iki ginčo tarp šalių šeima gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso S. S. (kita dalis B. S.), o tai ½ daliai buto, kuri priklauso S. S. įregistruotas šeimos turto juridinis faktas (b. l. 83-84). 2008 m. gegužės 20 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią sudarė M. S. ir S. S., nurodyta, jog S. S. prievolė išlaikyti savo nepilnametes dukteris I. S. ir G. S. taip pat įgyvendinama nustatant šalių nepilnametėms dukterims asmeninės nuosavybės teises į vieno kambario butą, kurio bendras plotas 35,77 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (3.4, 3.10 p.). Šalys susitarė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama šalių santuoka ir patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasibaigia šeimos turto teisinis režimas, nustatytas ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini) (4.4 p.) (b. l. 42-45). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptarti klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu (CPK 539 str. 2 d., 3.53 str.3 d.). Tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjų M. S. ir S. S. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, S. S. nepalaikius pareikšto prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepatvirtinta (b. l. 55).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo S. S. nuosavybe tapo jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, o bylos įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, kad butą S. S. tėvai padovanojo tik dėl to, jog siekė, kad jų sūnaus santuoka su ieškove būtų nutraukta bendru sutarimu, nepaneigtos. S. S. nepalaikant reikalavimų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, jam dovanotas butas buvo atgal padovanotas motinai. Tokio elgesio nurodytų aplinkybių pagrindu negalima vertinti kaip prieštaraujančio gerai moralei. Klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo piniginėmis išmokomis ar konkrečiu nekilnojamuoju turtu gali ir turi būti sprendžiamas ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog buto dovanojimas buvo privaloma sąlyga pasiekti taikų susitarimą byloje dėl privataus kaltinimo, yra neįrodytas bei nereikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste, ieškovė nepateikė tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, ir šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa, t.y. gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006 ir kt.). Šeimos turtu taip pat pripažįstama ir teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 str. 3 d.). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 str. 1 d.), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams. Teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

CK įtvirtinto šeimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma ekonominiu požiūriu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 1, 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.).

Bylos medžiagos pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo S. S. šeima niekada negyveno. Byloje nustatyta, kad jau vykstant ištuokos procesui 2008 m. birželio mėnesį ieškovė M. S. kartu su nepilnametėmis dukromis bute praleido keletą dienų, buvo atsivežusios asmeninius daiktus, baldus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos seniūno 2009 m. vasario 4 d. rašte Nr. A6-869 (2.42.14-S18) pažymima, kad M. F., I. S. ir G. S. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Pagal byloje esančius Gyventojų registro tarnybos išrašus matyti, kad S. S. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (įrašas atliktas 2007 m. kovo 14 d.). Tokiu pačiu adresu deklaruota ir M. S. paskutinė gyvenamoji vieta bei V. S., G. S. S. ir I. S. paskutinė gyvenamoji vieta (b. l. 103-105). Jau aukščiau minėta, kad kaip šeimos turtas deklaruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės įsikėlimas į nebaigtą įrengti ir gyvenimui pritaikyti butą, kuris atsakovui atiteko gyvenant atskirai nuo ieškovės, ir kelių dienų praleidimas jame, esant oficialiems duomenims apie kitą deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos turtą, neleidžia daryti išvados, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, jog šis butas įgavo šeimos turto teisinį režimą. Vertinant ginčo šalis siejusius teisinius santykius ir siekį nutraukti santuoką bendru sutikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama šalių santuoka ir patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasibaigia šeimos turto teisinis režimas, nustatytas ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (4.4 p.) (b. l. 42-45). Taigi, šalys šeimos turto teisinio režimo atsiradimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo sieti tik su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimu teismo procesiniu sprendimu. Tokios aplinkybės buvo žinomos ir ieškovei, nes ji pati buvo pasirašiusi sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui nepatvirtinus šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), neprarado šeimos turto teisinio statuso, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), tokio teisinio statuso neįgijo. Be to, minėto buto suteikimas nepilnametėms dukroms buvo siejamas su S. S. pareiga mokėti vaikams išlaikymą. Šiuo atveju toks klausimas bus sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas šeimos turto teisinis režimas, būtų netinkama gyventi nepilnamečiams vaikams. Bylos medžiagos pagrindu teisingai nustatyta, kad ginčo butas nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa, todėl pagrįstai atmestas ieškovės reikalavimas dėl šeimos turto statuso suteikimo šiam butui. Nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad savaitės praleidimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukūrė jam šeimos turto teisinį statusą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šeimos turto pripažinimą šeimos gyvenamąja patalpa. Vertinant bylos aplinkybes bei šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, darytina išvada, kad vien tik atsakovo leidimas ieškovei su nepilnamečiais vaikais pagyventi bute kelias dienas, nesuteikia šiam butui šeimos turto teisinio statuso. Konstatavus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neturėjo šeimos turto teisinio statuso, argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą, pažeidimo sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį pripažintini nepagrįstais, o ginčijamo buto dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ieškovės nurodytu pagrindu negalima. Teismas priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi ne tik pateiktais registrų duomenimis, bet įvertino visus byloje esančius įrodymus, spręsdamas klausimą, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas šeimos gyvenamąja patalpa.

Vaikų teisių įgyvendinimą, taip pat ir sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 str. 1 d.). Teismui išsprendus santuokos nutraukimo bylą ir vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina, uzufrukto instituto pagrindu yra objektyvios galimybės užtikrinti jų teisių į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuriai yra suteiktas šeimos turto teisinis statusas, realizavimą. Pirmosios instancijos teismas bylą sprendė atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, o ginčo butą pripažinti šeimos turtu. Klausimas dėl atsakovo S. S. pareigų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, bus sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.

Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) šeimos turtu registruota tik ½ dalis buto, o jo gyvenamasis plotas sudaro tik 27,40 kv. m., kad pusė buto priklauso atsakovei B. S., su kuria santykiai nėra geri, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sandorį, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti šeimos gyvenamąja patalpa. Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvu, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, nes objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tokius apeliantės teiginius, nėra pateikta.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Tam, kad būtų galima taikyti actio Pauliana institutą, reikia nustatyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal faktines bylos aplinkybes kilusiam ginčui spręsti actio Pauliana instituto nuostatos negali būti taikomos.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Kadangi ieškovės (apeliantės) M. F. apeliacinis skundas netenkinamas, iš jos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 199), bei atsakovų turėtos advokato atstovavimo išlaidos (t. 2, b. l. 5-6) (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 98, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. F. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų S. S., 350 Lt bylinėjimosi išlaidų B. S.. Priteisti iš M. F. 4,05 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.