- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- e1-2339-946/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokurorės Stasės Svetickienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 27 d., apie 18.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine N. M. metu, tyčia kumščiu sudavė jai du kartus į dešinį petį, vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į kairę ranką, paskui sudavė du kartus į veidą, rankomis sugriebęs už plaukų, juos tempė, taip šiais veiksmais sukėlė N. M. fizinį skausmą bei padarė jai muštinę žaizdelę apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairio dilbio odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine N. M. gyvena apie 10 metų, turi 8 metų sūnų Kajų. 2020 m. liepos 27 d. buvo namuose, dienos metu nuėjo į barą „Grėjaus namas“, ten išgėręs apie 1,5 l 5 proc. stiprumo alaus grįžo namo. Buvo dar nusipirkęs alaus ir turbūt gėrė namuose, jau buvo girtas, kai namo po darbo grįžo sugyventinė N. M.. Sūnus buvo su juo. Jai grįžus, įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis girtas. Visko smulkiai neatsimena dėl girtumo, tarpais atsimena, tarpais - neatsimena, bet pripažįsta, kad kumščiu sudavė savo sugyventinei N. M. į abi rankas, prisimena, kad trenkė jai kumščiu į veidą ir tempė už plaukų. Buvo neblaivus, neadekvatus, tikriausiai išgąsdino savo sūnų. Atsimena, kad bute atsirado kaimynas V., kurio nenorėjo įleisti, bet šis kažkaip įėjo, uždarė jį jo kambaryje ir laikė duris, kad neišeitų. Taip buvo uždarytas, kol atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, išvežė į areštinę. Dėl ko kilo konfliktas, taip tiksliai ir nepamena, bet mano, kad dėl jo gėrimo. Nors dažnai negeria, bet jam buvo išeiginė ir buvo nusprendęs išgerti alaus ir eiti miegoti, bet įvyko didžiausias konfliktas, dėl kurio dabar labai gailisi. Savanoriškai pats sutinka išsikraustyti iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), ir sutinka gyventi (duomenys neskelbtini), kur yra registruotas pas tėvus (b. l. 98-101).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. B. parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad su V. B. gyvena jau 10 metų, turi bendrą 8 metų amžiaus sūnų Kajų. 2020 m. liepos 27 d. ji grįžo iš darbo apie 18.00 val. ir namuose rado neblaivų sugyventinį V. B., kuriam ėmė priekaištauti dėl netvarkos namuose. Tuomet ir jis pradėjo žodžiu jai priekaištauti dėl to, kad ji neva turi kitą vyrą, ėmė mėtyti maistą virtuvėje. Iš pradžių kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji neleido jam gerti alaus ir numetė tris alaus skardines į jo kambarį, o jis ėjo link jos. Jai rankomis bandant atstumti sugyventinį nuo savęs, šis tada kumščiu du kartus sudavė jai pirmiausiai į dešinės rankos petį ir vieną kartą į dešinę ranką žemiau peties, paskui vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairę ranką. Tuo metu ji buvo koridoriuje ir ėjo į virtuvę, kur jis atėjo jai iš paskos ir pradėjo mėtyti ant žemės maistą. Tada jį rankomis stūmė iš virtuvės, jis nugara atsitrenkė į šaldytuvą, tada vėl priėjo prie jos ir kumščiu sudavė jai į veidą du kartus, pataikė į lūpą, iš kurios tuo metu šiek tiek pradėjo bėgti kraujas, pajuto stiprų fizinį skausmą. Visą laiką prašė jo nuo jos atsitraukti, nelįsti, nemušti ir nubėgo į savo kambarį, iš kur paskambino savo mamai, kad ši iškviestų policiją. Vos spėjo pasakyti mamai ir tada išgirdo kaimyno V. beldimą į buto duris, pripuolė prie buto durų ir ten buvęs V. abiem rankomis griebė jai už plaukų ir pradėjo ją tempti nuo durų, kad neatidarytų jų. Kai jis tempė ją už plaukų, juto stiprų fizinį skausmą, bet vis tiek veržėsi prie durų, kurias jai šiaip ne taip pavyko atrakinti. Tuomet kaimynas V. pats atidarė duris - tiesiog jas atplėšė ir iš karto rankomis nustūmė V. į jo kambarį ir laikė uždarytas jo kambario duris, kad V. niekur neišeitų ir nepabėgtų, kol atvyks policijos pareigūnai. V. bandė veržtis iš savo kambario, bandė stumti duris, daužė stiklą, bet nesudaužė, pabijojo. Atvykę pareigūnai V. B. sulaikė. Konflikto metu buvo ir jų mažametis sūnus K., kuris išsigando įvykio ir kažkuriuo momentu išbėgęs į lauką ėmė šauktis pagalbos, tokiu būdu prisišaukė kaimyną V., kuris ir atbėgo jos gelbėti. Nebenori daugiau gyventi su V. B., nori, kad jis išsikraustytų, jis turi kur gyventi, registruotas (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus, ten gali ir gyventi. V. paskutiniu metu dažniau išgeria alkoholio ir tampa visai neįmanoma su juo gyventi - tampa agresyvus, neadekvatus, kelia triukšmus, nesiskaitė su ja ir sūnumi, nors smurto atvejų dabar tik antras. Pirmą kartą patyrusi smurtą kreipėsi į policiją ir tada buvo byla nutraukta, nes jam atleido, bet dabar neatleidžia. Civilinio ieškinio nereikš, jokios žalos atlyginimo iš jo nereikalauja, tik nori, kad jis išsikraustytų atskirai nuo jų ir kad mokėtų sūnui išlaikymą (b. l. 13-23, 48-51).
Liudytojas V. D. parodė, kad kaimynus V. B. ir jo sugyventinę N. M. pažįsta jau apie 3 metus, su jais bendrauja, sutaria gerai, nesipyksta. Tačiau V. B. būnant neblaiviam, kyla problemų – kaimynas triukšmauja, rėkauja, nėra ramybės. Kaimynas turi darbą, labai dažnai negeria, išgeria daugiausia savaitgaliais, per išeigines. Kaimynai turi sūnų K., kuris gyvena su jais. 2020 m. liepos 27 d., apie 18.00 val., buvo savo namuose, kai išgirdo triukšmą, sklindantį iš 27-to buto kaimynų. Išėjęs į balkoną išgirdo, kaip kaimynai V. su N. iš ketvirto aukšto rėkauja, barasi, triukšmauja. Paskui, būdamas balkone, pamatė, kaip kaimynų vaikiukas K., išbėgęs į lauką, jiems šaukia: „V., padėkit, tėtis mamą muša“. Tada iš karto nubėgo pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą. Buto durys buvo užrakintos, todėl ėmė jas daužyti kumščiais. Vėliau, po kokių 5 minučių, pats Vilius atrakino duris, buvo visiškai girtas. N. pribėgo prie jo išsigandusi, apsiverkusi, suveltais plaukais ir sušuko: „ačiū, V., kad atėjai, gelbėk mane“. Norėjo suduoti V. į veidą, bet susilaikė, nes suprato, kad taip elgtis negalima. V. pradėjo vaikščioti pirmyn-atgal po butą , o jis pasakė N.: „kviesk policiją, kitaip nebus“. Įėjęs į jų butą, rankomis nustūmė V. į jo kambarį ir uždarė duris bei jas laikė, kad V. neišeitų. V. norėjo išeiti, bandė stumti duris, bet durų neišlaužė. V. neišleido, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Kaimynė N. paskambino savo mamai ir paprašė, kad jos mama iškviestų policiją. Laikė duris, nes žinojo, kad jeigu V. išeis pro jas, tai N. gali dar daugiau nukentėti arba V. pabėgs iš buto ir pareigūnai jo neras. N. trumpai pasakojo, kad V. ją stumdė, daužė, griebė už plaukų, lyg tai tempė juos, išrovė kuokštą plaukų. N. atrodė labai išsigandusi, susivėlusi, apsiverkusi, visa drebanti, jai tikrai reikėjo pagalbos. Paskutiniu metu kaimynas V. pradėjo daugiau gerti alkoholio labiau triukšmauti (b. l. 71-74).
Liudytoja D. M. parodė, kad jos dukra N. M. jau apie 10 metų gyvena su sugyventiniu V. B. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Turi mažametį sūnų K. B., abu dirba, bet nelabai sutaria tarpusavyje. V. B. vartoja alkoholį ir skriaudžia jos dukrą, todėl ji jo nekenčia ir jis jai nepatinka, nenori, kad dukra su juo gyventų, bet dukra vis tiek gyvena, nes neturi daugiau kur gyventi. Jis kabinėjasi prie dukros, ypač kai girtas, atiminėja iš jos pinigus, kortelę. N. su sūnumi ateina pas ją, pabūna, kartais dukra nakvoja pas ją, kai sugyventinis iš dukros atima raktus. Dukra labai kenčia, bet vis tiek gyvena. Dukros sugyventinis triukšmauja, triukšmą girdi net kaimynai. Jai labai gaila dukros. 2020 m. vasario 27 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. dukra dirbo (duomenys neskelbtini), o dukters sūnus priežiūrai buvo paliktas tėvui – V. B.. Vakare, po 18.00 val., paskambino susijaudinusi, apsiverkusi dukra ir paprašė, kad iškviestų policiją V., kuris yra neblaivus ir ją muša. Per telefono ragelį girdėjo triukšmą, trankymus, todėl tuoj pat iš savo telefono paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad V. B. muša savo sugyventinę - jos dukrą. Įvykio vietoje nebuvo ir įvykio nematė, žino tik iš dukros pasakojimo, tačiau tiki, kad viskas buvo taip, kaip dukra sakė, kad neblaivus V. kumščiu kelis kartus sudavė jai (dukrai) į veidą, rovė plaukus, stumdė. Daugiau nežino aplinkybių, nes pati ten nebuvo. Jos anūkas ten buvo, vaikas labai išsigando. V. B. elgesį vertina labai neigiamai ir gerai būtų, kad jis daugiau nebegyventų su jos dukra ir anūku ir jų daugiau neskriaustų. Jis turi kur gyventi, jis registruotas (duomenys neskelbtini), kaime, pas tėvus (b. l. 65-68).
Iš 2020 m. liepos 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos skyriaus Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 27 d. smurtą patyrusiam asmeniui N. M. nustatytas nubrozdinimas lūpoje, išsiaiškinta, kad V. B., kuriam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, namuose ranka sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo blaiviai sugyventinei N. M. ir tampė ją už plaukų. Konfliktą matė mažametis K. B.. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 40-43).
2020 m. liepos 27 d. pareiškime N. M. nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d., apie 18 val. grįžusi po darbo namo, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad namuose yra visiškai girtas sugyventinis V. B.. Jį stūmė link jo kambario, kad jis eitų miegoti ir jiems su vaiku netrukdytų. V. B. jos neklausė ir puolė ją mušti - rankomis ir kumščiais sudavė du kartus į veidą, mažiausiai penkis kartus - į viršutinę kūno dalį, tampė už plaukų. Prašo pradėti tyrimą dėl jos sumušimo ir įstatymų nustatyta tvarka patraukti sugyventinį atsakomybėn (b. l. 13-23).
2020 m. liepos 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad N. M. konstatuota muštinė žaizdelė apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairio dilbio odos nubrozdinimas, kurie padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 62).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Alkoholio kiekio nustatymo matuoklio panaudojimo žurnalo išraše nurodyta, kad 2020 m. liepos 27 d. 18.32 val. N. M. nustatyta 0,00 promilių, o 18.33 val. V. B. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (b. l. 75-76).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 27 d., apie 18.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę N. M., t. y. tyčia kumščiu sudavė jai du kartus į dešinį petį, vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į kairę ranką, paskui sudavė du kartus į veidą, rankomis sugriebęs už plaukų, juos tempė, taip šiais veiksmais sukėlė N. M. fizinį skausmą bei padarė jai muštinę žaizdelę apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairio dilbio odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad V. B. smurtiniai veiksmai pasireiškė kumščiu suduodant nukentėjusiai į dešinį petį, į dešinę ir kairę rankas, į veidą, tempiant už plaukų, tokiu būdu nukentėjusiajai N. M. sukeliant fizinį skausmą bei padarant jai muštinę žaizdelę apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairio dilbio odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo šeimos narį – sugyventinę N. M. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas (b. l. 108-109), baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 117-118), dirba (b. l. 119), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 125), yra įrašytas į priklausomybės ligų informacinę grupę (b. l. 77).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą bei gydytis nuo alkoholizmo. Bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
V. B. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą bei gydytis nuo alkoholizmo ir šį įpareigojimą pradėti vykdyti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą bei gydytis nuo alkoholizmo ir šį įpareigojimą pradėti vykdyti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 27 d. 18.35 val. iki 2020 m. liepos 29 d. 14.49 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.