Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-340

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-07
Bylos Nr.
2-340
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė (pran.), Donatas Šernas
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Dekroja“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-340/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškovas A. B. įpareigotas pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr.2-164-45/2005 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilstarema“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Dekroja“, dėl statybos rangos darbų sutarties kainos sumažinimo 120 tūkst. Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB ,,Vilstarema“ dėl statybos rangos darbų sutarties kainos sumažinimo 120 tūkst. Lt (CK 6.665 str. 1 d.)

Nurodė, jog 2002 m. balandžio 2 d. sudarė kotedžų statybos rangos sutartį su UAB ,,Dekroja“, kuri skolos perleidimo sutartimi visus skolinius įsipareigojimus pagal minėtą rangos sutartį perleido atsakovui BUAB ,,Vilstarema“, o ji kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl 483 884 Lt skolos ir delspinigių priteisimo už atliktus statybos darbus. Šio teismo 2003 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas bei išduotas vykdomasis raštas Nr.2-104-10, o 2004 m. gegužės 7 d. ieškovas gavo raginamąjį raštą Nr. 0074/04/06578 gera valia sumokėti 490 321, 43 Lt skolą atsakovui BUAB ,,Vilstarema“. Ieškovas nesutinka motyvuodamas tuo, kad nėra aktų apie atliktų darbų apimties ir kokybės įvertinimą, darbai atlikti ne iki galo, pažeidžiant teisės aktus, neatitinka tokiems darbams keliamų kokybės reikalavimų, todėl ir reiškia šį ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 1 d. nutartimi patenkinęs ieškovo prašymą, šio ieškinio užtikrinimui sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal anksčiau minėtą vykdomąjį raštą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.). Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti šią laikinėją apsaugos priemonę.

Šalies argumentai

Atsakovas BUAB ,,Vilstarema“ kreipėsi į teismą, prašydamas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl šios priemonės taikymo, atlyginimą ir įpareigoti ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 120 tūkst. Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai (CPK 147 str. 1 d., 17 str.). Atsakovo teigimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bendrovė patirs 240 tūkst. Lt nuostolių dėl tokių aplinkybių:

Iš ieškovo turto vykdomas išieškojimas pagal minėtąjį vykdomąjį raštą yra pagrindinis atsiskaitymo su bankrutuojančios UAB ,,Vilstarema“ kreditoriais šaltinis, o sustabdžius išieškojimą vykdymo procese, nelieka galimybės bankroto bylą baigti taikos sutartimi. Areštuoto turto vertė dėl atmosferinių oro sąlygų ir laiko poveikio gali sumažėti. Bus patirtos išlaidos, susijusios su turto saugojimu ir draudimu. Ieškovas neturi jokio kito turto, išskyrus iš varžytynių parduodamą 20 tūkst. Lt vertės objektą bei iš varžytynių, kurios yra sustabdytos, parduodamą 700 tūkst. Lt vertės objektą. Tokiu būdu nepatenkinus ieškinio ir priteisus nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, nelieka ieškovo turto, į kurį būtų galima nukreipti šį išieškojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. nutartimi minėtą atsakovo prašymą buvo atmetęs dėl to, kad buvo įrodinėjama nuostolių atsiradimo tikimybė, galimi patirti nuostoliai nedetalizuoti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi patenkino atsakovo atskirąjį skundą, nutartį panaikino, o minėtą atsakovo prašymą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino. Teismas konstatavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas ateityje gali patirti nuostolių, nes buvo priverstas sustabdyti taikų bankroto proceso užbaigimą ir kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Be to, šios priemonės užkerta atsakovui kelią išieškoti iš ieškovo skolą atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais, pratęsiama bankroto procedūra ir didėja bankroto administravimo išlaidos. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 29, 30, 33) patvirtina atsakovo teiginius, jog prognozuojamas nuostolių dydis yra 240 tūkst. Lt. Teismo nuomone, pusės šios sumos įmokėjimas galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, atitinka šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus. Teismas taip pat laikė, jog ieškovo finansinis pajėgumas leidžia užtikrinti tokio dydžio galimus atsakovo nuostolius, nes pagal ginčo rangos sutartį ieškovas prisiėmė didelius įsipareigojimus ir tai atspindi ieškovo galimybę padengti atitinkamo dydžio darbų kainą.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo minėtąją nutartį panaikinti, o atsakovo prašymą atmesti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismo nutartis neteisėta, nes pažeista šalių interesų pusiausvyra bei lygiateisiškumas. Ieškovas neturi lėšų galimiems atsakovo nuostoliams užtikrinti, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus ginčo statinius, ieškovas negalėtų padengti turėtų nuostolių dėl atliktų nekokybiškų statybos darbų, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Nepagrįsta teismo išvada apie didelį ieškovo finansinį pajėgumą, nes neatsižvelgta į ieškovo turtinę padėtį, nesiremta jokiais byloje pateiktais įrodymais. bet vien faktais, jog statinys yra įkainotas 700 tūkst. Lt, o iš ieškovo atsakovui priteista 451 821,43 Lt. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, sustabdytas išieškojimas, kuris vykdomas ne iš viso ieškovo turto, o tik iš ginčo statinio, kurį pagal minėtą rangos sutartį statė atsakovas. Nepagrįstai teismas šioje nutartyje pasisakė dėl kitos bylos dalyko ir nurodė, kad atsakovas dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo gali turėti nuostolių ir tie nuostoliai atsirastų dėl ieškovo kaltės. Dėl šio ateityje atsakovas gali pasiremti šia neteisėta teismo nutartimi kaip ieškovo kaltės dėl nuostolių įrodymu. Tuo tarpu atsakovo nuostoliai, susiję su išieškojimo sustabdymu, tai yra su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, patiriami ne dėl ieškovo, o dėl paties atsakovo kaltės, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai. Taigi, vyksta ginčas dėl to, kad garantiniu laikotarpiu išaiškėjo atsakovo atliktų statybos darbų defektų. Atsakovo teiginiai apie patiriamus nuostolius dėl turto saugojimo ir draudimo jau yra atmesti kaip neįrodyti kitoje civilinėje byloje Nr.2-163-39/2005.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, teismas vadovaudamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo vykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų skolininkui taikymu, todėl būtina išlaikyti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų ir kreditoriaus, ir skolininko teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl taikant šias priemones būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

Dėl paminėto, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Pagal minėtos procesinės teisės normos trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju, tuo užtikrindamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, ir nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtina turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas - bankrutuojanti įmonė, o dėl išieškojimo pagal anksčiau minėtą vykdomąjį raštą sustabdymo atsakovas pratęsė bankroto procedūrą, buvo sustabdytas taikus bankroto proceso užbaigimas, taip pat į kitas bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas įrodė faktą, kad dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje atsakovui gali kilti nuostoliai. Tuo tarpu apeliantas, su tuo nesutikdamas, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtąsias išvadas (CPK 178 str.). Dėl šio teismo nurodytos sumos įmokėjimas galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo argumentai dėl jo turtinės padėties negali būti pagrindu kitaip vertinti teismo išvadas.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ČekanauskaitėTeisėjai: Gintaras PečiulisDonatas Šernas