Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-3784-804/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
e2-3784-804/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03057-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
UAB „Gelvora”
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3784-804/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03057-2015-0.Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.9. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. gruodžio 21 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,vadovaudamasis CPK 441 straipsnio antrąja dalimi,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora” ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 250,69 Eur skolą, 45,12 Eur delspinigius, 15,63 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2002-11-12 UAB „Tele2“ ir atsakovas V. B. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.7M1673386236219 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo.

2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21, UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal Sutartį atsakovo atžvilgiu.

Byloje duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaičiusi su ieškovu nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis), todėl reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Sutarties 6.6 punktas nustato, kad jeigu klientas laiku neapmoka sąskaitos, tai privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo, aiškiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.2284 str. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.2284 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.2284 str. 2 d. įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad tokios netesybos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus ieškovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai mažintini.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal sutartį skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvieną uždelstą dieną (nuo 2015-04-04 iki 2015-10-01) jų suma sudaro 45,12 Eur, kurią ieškovas ir prašo priteisti. Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 procento, iš atsakovo ieškovui priteistina 22,56 Eur delspinigių.

CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 15,63 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, tačiau jokiais rašytinais įrodymais turėtų išlaidų nepagrindė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 15,63 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo patenkinta reikalavimų dalis – 87,74 proc. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 13,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 142, 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-289 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. B. 250,69 Eur skolą, 22,56 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 273,25 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,16 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Gelvora“, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas