- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- E1-702-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00013-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. E1-702-818/2023 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00013-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3
2023 m. kovo 1 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Europos Sąjungos valstybės narių kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdybos teikimą dėl A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos finansinės baudos pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) pagrindu (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentinga institucija - Valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos biuro Patrulių policijos skyriaus Eismo stebėjimo kuopa prašo pripažinti ir vykdyti šios institucijos 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tapo galutiniu 2021 m. lapkričio 18 d., A. M. paskirtą 240,00 Eur dydžio piniginę sankciją už tai, kad 2021 m. lapkričio 1 d., 22.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo „Gyvenvietė“ veikimo zonoje, kur leistinas greitis 50km/h, važiavo 99 km/h greičiu, atėmus +/-3 km/h, paklaidą, minimalus greitis 96 km/h, viršytas 46 km/h, greitis fiksuotas radaru, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos Kelių eismo taisyklių 101 papunkčio reikalavimus. A. M. pažeidė Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 16 dalį.
Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, bei pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad apie bylos iškėlimą ir byloje paskirtą 2023-02-14 teismo posėdį, jam, kaip nubaustam asmeniui tapo žinoma 2023-02-08. Tą pačią dieną jo prašymu buvo el. paštu persiųsti bylos dokumentai susipažinimui. Susipažinęs su persiųstais bylos dokumentais paaiškino, kad jis neginčija ir patvirtina, kad automobilis „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, nubaustam asmeniui, bei kad 2021-11-01 vėlai vakare buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų - pasak jų dėl viršyto greičio. Nurodė, kad bylos dokumentuose - Pareiškėjo pateiktame pažymėjime, nurodytame Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TI dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms sankcijoms 4 straipsnyje (jo vertime į lietuvių kalbą) - yra atskleistos ne visos reikšmingos faktinės aplinkybės, būtent: nubaustas asmuo buvo sustabdytas ne (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val., o šalia (duomenys neskelbtini) miestelio, dar į jį neįvažiavus, kur maksimalus leistinas greitis buvo 90 km/val.. Jis buvo sustabdytas šalia šios sankryžos, ties posūkiu „ (duomenys neskelbtini) “ (pridedamos fotonuotraukos iš įvykio vietos). Priekyje matyti baltas (duomenys neskelbtini) miestelio stendas. Gyvenvietės teritorija ir maksimalaus greičio ribojimas iki 50 km / val. prasideda keletą metrų nuo aptariamo stendo, ties ženklu „(duomenys neskelbtini) “: su nubaustą asmenį sustabdžiusiu (duomenys neskelbtini) policininku nepavyko susikalbėti, nes pastarasis kalbėjo tik latviškai ir rusiškai, tuo tarpu jis, kaip nubaustas asmuo, mėgino susikalbėti angliškai. Nepavykusios diskusijos esmė buvo aplinkybė, jog jis, A. M., sustabdytas dar iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur maksimalus leistinas greitis buvo 90 km / val., todėl sustabdytoje atkarpoje važiuodamas apie 90 - 95 km / val. greičiu nubaustas asmuo greičio neviršijo, arba jį viršijo labai nežymiai, toleruojamoje apimtyje, t. y. iki 10 km/val.. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) policininko taipogi buvo paprašyta parodyti greičio radaro užfiksuotus duomenis, bet dėl tos pačios priežasties - kalbos barjero - (duomenys neskelbtini) policininkas galimai nesuprato prašymo ir radaro duomenys nebuvo parodyti. Po to (duomenys neskelbtini) policininkas patikrino dokumentus (automobilio registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą), juos grąžino ir jį paleido. Pažymėjo, kad jokie dokumentai dėl byloje prašomos pripažinti ir vykdyti Baudos svarstymo ar jos paskyrimo jam nebuvo atsiųsti. Apie paskirtą baudą jis sužinojo nuo sustabdymo (2021-11-01) praėjus beveik pusantrų metų - tik 2022-02-08 ryte, kuomet apie bylą ir joje paskirtą ankstesnį 2022-02-08 Teismo posėdį jam telefonu pranešė asmuo, prisistatęs tyrėju E. S.. Nurodė, kad jis, kaip nubaustas asmuo nesutinka su byloje pareikštu prašymu ir prašo jį atmesti, kadangi egzistuoja keturi savarankiški BPK 365¹ str. 3 d. įtvirtinti pagrindai atsisakyti pripažinti Baudą. Pirma, piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir nubaustas asmuo nebuvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą bei pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (BPK 365¹ str. 3 d. 7) p.); Antra, piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui. Pareiškėjo pateiktame liudijime taipogi nėra pažymima, kad nubaustas asmuo būtų buvęs informuotas apie procesą pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir galimybę dalyvauti nagrinėjant piniginės sankcijos skyrimo klausimą (BPK 365¹ str. 3 d. 8) p.); Trečia, piniginę sankciją skiriantis sprendimas nebuvo išsiųstas ar įteiktas nubaustam asmeniui, taip sudarant teisę į apeliaciją (BPK 365¹ str. 3 d. 9 p.); Aptariamas 9 - 12 p. nurodomas aplinkybes patvirtina vien faktas, jog Pareiškėjo liudijime nurodytas nubausto asmens adresas yra (duomenys neskelbtini), nors jo, kaip nubausto asmens deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nuo pat 2020-04-01 iki šiol yra (duomenys neskelbtini). Pačiame liudijime esant nurodytam klaidingam nubausto asmens adresui, akivaizdu, kad nubaustas asmuo objektyviai negalėjo būti informuotas nei apie numatomą piniginės sankcijos skyrimą, nei apie jau paskirtą piniginę sankciją. Ketvirta, Bauda - kuri paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, jokiomis priemonėmis neinformavus nubausto asmens nei apie numatomą Baudos skyrimo nagrinėjimą, nei apie „už akių“ priimtą sprendimą dėl Baudos paskyrimo, nei apie tokio sprendimo peržiūrėjimo/ apeliacijos tvarką - negali būti pripažinta vykdyti Lietuvoje, nes toks verdiktas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves (BPK 365¹ str. 3 d. 1) p.) — būtent, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę būti informuotam apie jam pareikštą kaltinimą ir jo pagrindą, bei nuo jo gintis (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.). Galiausiai, nurodė teismų praktiką, kuria jo išvardinti prašymo pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją atmetimo pagrindai yra pripažįstami bei realizuojami ir Lietuvos teismų praktikoje. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, prašo atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. E1-702-818/2023 pareikštą prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
(duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos prašymas atmestinas.
Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime, kuris į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija pripažįstama, jeigu teismas, nagrinėjantis prašymą, nenustato atsisakymo tai padaryti pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog teismas, pripažįstantis paskirtą piniginę sankciją, nevertina Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri asmens, kuriam ji paskirta, kaltės klausimo, paskirtos piniginės sankcijos teisingumo ir kt. Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“ Taigi, valstybės narės turi pasitikėti viena kitos teisine sistema, tikėti, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų ir jį pripažinti be išsamaus faktinių situacijos aplinkybių tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Byloje nustatyta, kad A. M. adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl prašymas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime. Pamatinis sprendimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus BPK 365¹ ir 365² straipsniuose. Užsienio valstybės teismo paskirta piniginė sankcija pripažįstama, jeigu teismas, nagrinėjantis prašymą, nenustato atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje.
(duomenys neskelbtini) Respublikos centrinės institucijos, atsakingos už sprendimų dėl piniginių sankcijų paskyrimo administracinį perdavimą, teikimas atitinka Pamatinio sprendimo reikalavimus. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.
Teismas, susipažinęs su (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos biuro Patrulių policijos skyriaus Eismo stebėjimo kuopos pateiktais duomenimis ir liudijimu dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos 2021 m. lapkričio 2 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat įvertinęs A. M. pateiktą paaiškinimą bei išrašo apie deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriame nurodyta, jog A. M. adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) ir tai, kad sustabdytas jis buvo dar iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur maksimalus leistinas greitis buvo 90 km / val., konstatuoja, kad yra pagrindas, numatytas BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurio turėtų būti atsisakyta pripažinti 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimu A. M. paskirtą piniginę sankciją.
Pažymėtina, kad pagal BKP 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktą, pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.
Iš teikimo nagrinėjimo medžiagos nematyti, kad aptariamas (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas buvo tinkamai įteiktas A. M. ir kad jis buvo tinkamai informuotas apie būtinybę sumokėti jam paskirtą piniginę sankciją. Byloje yra pateiktas išimtinai aptariamo sprendimo liudijimas, kuris nepatvirtina, kad A. M. buvo tinkamai informuotas apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei būtinybę apmokėti paskirtą nuobaudą. Be to, pačiame liudijime nėra pažymima, kad nubaustas asmuo būtų buvęs informuotas apie procesą pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir galimybę dalyvauti nagrinėjant piniginės sankcijos skyrimo klausimą. Juo labiau, kaip matyti iš A. M. 2023 m. vasario 14 d. pateikto paaiškinimo, (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos sprendime nurodytas klaidingas jo gyvenamosios vietos adresas dėl ko jis objektyviai negalėjo būti informuotas nei apie numatomą piniginės sankcijos skyrimą, nei apie jau paskirtą piniginę sankciją.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog A. M. buvo tinkamai informuotas apie padarytą teisės pažeidimą, priimtą užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimą ir teisę jį apskųsti ir todėl, konstatuojama, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytas pagrindas, kurį nustačius teismas privalo atsisakyti pripažinti sankciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365¹ straipsniais,
nutaria:
Netenkinti ir atsisakyti pripažinti (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentinga institucijos - Valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos biuro Patrulių policijos skyriaus Eismo stebėjimo kuopos 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimas tapo galutinis 2021 m. lapkričio 18 d.) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio piniginę sankciją.
Nutarties nuorašus išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingai institucijai - Valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdybos skyriui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.