Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laivės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje;

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 11 d., apie 21.00 val(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme apspardė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz ANO“, taip apgadindamas dešinės pusės priekines ir galines dureles, ko pasėkoje jai padaryta turtinė 289,62 Eur (1000 Lt) žala.

I. M. buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. spalio 11 d., apie 14.00 val., R. Ž. su I. M. išėjus į lauką, matant S. D. I. M. ranka sugriebė R. Ž. lytinius organus ir suspaudė, ir taip jam sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. (nukentėjusysis pagal priešpriešinį skundą) kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir parodė, kad su I. M. kartu išgyveno 10 metų. Iš pradžių I. M. dirbo mokyklos valgykloje, po to I. M. atleido, vėliau gimė jų vaikai, I. M. nebedirbo 6 metus. Tuo metu jis vienas dirbo. Tokio susitarimo, kad kiekvienas savo lėšas laikys atskirai nebuvo. I. M. savo atlyginimą leido savo reikmėms. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, gaudavo gerą atlyginimą. I. M. gaudavo 600 Lt atlyginimą. Automobilį „Mercedes Benz ANO“ jis nupirko I. M. kaip dovaną, už jį mokėjo pinigus, automobilį registravo I. M. vardu, nes tuo metu savo vardu jis turėjo registruotą kitą automobilį „Audi“, bet pardavė. Automobilio „Mercedes“ pirkimo metu, 2014 m. vasario-kovo mėnesį, dalyvavo I. M.. Automobilio „Mercedes“ jis neapgadino, jo nebraižė. Jau perkant automobilį, jis buvo pabraižytas, padažytas, automobilis buvo senas. Tą automobilį apžiūrėjo autoservise „Autospecas“ vyrai, įskaitant meistrą R. K.. Perkant automobilį priekinėse durelėse buvo įlenkimų ir pabraižymų. I. M. žinojo, kad durelių spynelė buvo sugedusi. Nežino, ar tą pokalbį servise apie apgadinimus girdėjo I. M., jai apie rastus apgadinimus nesakė. Konfliktą jo namuose sukėlė I. M.. I. M. jam buvo parašiusi žinutę, pasveikino su gimtadieniu. Apie tai, kad pas jį atvažiuoja, nieko nerašė. Jis I. M. pas save į sodybą nekvietė. I. M. žinojo, kad bus „balius“, todėl ji apie 13.00 val. nekviesta atvyko į šventę pažiūrėti. Nuo 14.00 val. iki 21.00 val. jis nesijautė apsvaigęs. Tą dieną jis išgėrė porą taurelių alkoholio. Kuomet pas jį atvyko I. M., jis buvo su drauge S. D.. I. M. įsiveržė į jo namą ir puolė prie S. D. klausinėti, kas ji yra, ko atvažiavo. Jis paprašė I. M. išeiti, žadėjo iškviesti policiją. Tuo metu konfliktą matė ir jų mažamečiai vaikai. Kai jis išlydėjo svečius, I. M. pradėjo konfliktą, sakė „ko čia miegi su ta kurva“. Konfliktas prie automobilio įvyko apie 21.00 val. Jis prašė I. M. išvykti iš jo namų, kadangi ji nepagarbiai elgėsi. I. M. paprašyta išvažiuoti neišvažiavo. Ji sėdėjo, kažką fotografavo, kažkam skambino. Dėl tokio I. M. elgesio policijos nekvietė, nes nenorėjo traumuoti vaikų. I. M. pasakė, kad dabar jį pasodins į kalėjimą, paliks pliką, basą, kadangi puikiai žinojo, kad jis yra nuteistas ir jam buvo skirtas apribojimas. Vaikams pasakė „dėkitės daiktus, daugiau pas tėvą neatvažiuosite“. Ji išėjo, atsisėdo į mašiną. Jis prisegė vaiko saugos diržą ant galinės sėdynės, pabučiavo vaiką. Jis su I. M. apsižodžiavo. Vaikai šaukė. Jis darė dureles, durelės neužsidarė. Antrą kartą trinktelėjo ir su koja prispaudė. Mašinos nespardė ir nebraižė. I. M. pradėjo ant jo šaukti visokiais žodžiais, kad mašiną daužo, pasakė, kad tuojau paskambins į policiją. Jis I. M. net savo sodybos adresą pasakė, taip pat pasakė iš ten važiuoti, nes žinojo, kad I. M. yra konfliktiška. Kadangi I. M. neišvažiavo, tai išvažiavo jis. Policijos nelaukė, nes jis nieko nepadarė. Ir ankščiau būdavo konfliktų su I. M.. Ji pradėjo labai konfliktuoti po pirmo sūnaus gimimo. Ji buvo jį sužalojusi. Jokių pretenzijų dėl to automobilio jis nereiškia, į teismą dėl to nesikreipė. Jokio stalčiaus, kuriame būtų laikomi pinigai, nebuvo, taip pat nebuvo turto dalybų. Nesutinka atlyginti žalą I. M., nes nieko nepadarė, laiko, kad automobilis „Mercedes“ yra jų bendra nuosavybė, nes jis už jį mokėjo pinigus, tik registruota I. M. vardu, planuoja kreiptis į teismą dėl turo padalijimo.

Apklausiamas kaip nukentėjusysis R. Ž. pagal priešpriešinį skundą teisiamajame posėdyje dėl jam sukelto fizinio skausmo parodė, jog tą dieną, kai tarp jo ir I. M. įvyko konfliktas, I. M. pas jį buvo atvažiavusi, norėdama pažiūrėti, kas atvažiuos į jo gimtadienį, ar bus kokia moteris. Jis matė, kaip I. M. išgėrė kelias „čierkas“. Ir jis kartu išgėrė. Kai jis išėjo laukan, I. M. jo kiemo teritorijoje, 2-3 metrai šalia jo namo, būnant už namo durų, ranka sugriebė jam už lytinio organo ir tempė į apačią. Sakė ar „atsipisai su S. D.“. Tai matė S. D.. Taip jam padarė ne pirmą sykį. Jis pajuto skausmą ir garsiai aiktelėjo. Pasakė I. M. baigti, nes viską matė ir vaikai. Vaikai stovėjo išsigandę. Apie tai, kad po I. M. veiksmo jis pajuto fizinį skausmą, jis pasakojo savo broliui, kuris atvažiavo po to, kai jis išvežė S. D.. Po šio įvykio praėjus savaitei laiko jis policijai parašė pareiškimą, bet ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šio įvykio ankščiau į teismą nesikreipė, nes I. M. yra jo vaikų mama, manė, kad bus protingesnė, todėl nenorėjo nieko daryti. Dėl jam sukelto fizinio skausmo jis pas gydytojus nesikreipė, kreipėsi į gydytojus dėl patirto streso, jam sutriko širdies veikla. Prašo iš I. M. priteisti 1000 eurų neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, nes dėl I. M. veiksmų jis buvo įžeistas, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė emocinį stresą, metus laiko negalėjo dirbti, nes išsivystė emocinė depresija, nerimas. Tokios būklės jis negalėjo dirbti vairuotoju. Iki to įvykio jokių sveikatos sutrikimų neturėjo, yra sirgęs gripu, su akimis turėjo problemų. Po 2006 m. persirgto encefalito jis ir toliau dirbo policijoje vairuotoju, jokių pasekmių neliko. Neturinę žalą jis įvertina atsižvelgdamas į tai, kiek laiko nedirba, kiek pravažinėjo pas gydytojus. Jo sveikatos sutrikdymas yra neatlygintinas. Teismas nėra nustatęs bendravimo su vaikais tvarkos, jis su vaikais susiskambina. I. M. pati jam nė karto nebuvo atvežusi vaikų. Jis pats nuvažiuodavo jų pasiimti.

Pagarsinus parodymus D. P. parodė, kad pareiškimą iš I. M. jis paėmė Šiauliuose, Purienų g. 48. Jei gerai prisimena, tai tą dieną jis dirbo su kolega D. Š.. Jis su I. M. nebuvo išėjęs į kiemą apžiūrėti jos automobilio. Gali būti, kad tai padarė jo kolega. Tuo metu jis surinko pirminę medžiagą, o tyrimą atliko jo kolegos. Kuomet yra surenkama pirminė medžiaga, jis tolimesne bylos eiga nesidomi, kadangi darbą tęsia kitas tyrėjas. Jis surašė tik tuos automobilio apgadinimus, kuriuos paminėjo I. M.. Tikriausiai tuo metu, kai apklausė I. M., R. Ž. pas juos jau nebedirbo.

Liudytojas D. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. Ž. ir I. M. nepažįsta, nė vieno nėra matęs. Apžiūrint automobilį turėjo dalyvauti automobilio savininkė. Automobilio apgadinimai pažymėti apžiūros protokole. Negali atsakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti apgadinimai. Ant galinių dešinės pusės durelių pažymėtas nežymus įlenkimas. Tas įlenkimas buvo kaip įspaudimas. Jis buvo nežymus. Nuotraukose to įlenkimo nesimato. Neklausė I. M. iš kur atsirado tas įlenkimas, tik apžiūrėjo automobilį. Pasirašydama apžiūros protokolą I. M. pretenzijų neturėjo. Negali atsakyti, ar tas įlenkimas buvo atsiradęs šviežiai, ar buvo iš ankščiau. Buvo fiksuoti įbrėžimai, kurie galėjo buvo horizontalūs. Nepamena, ar jam apžiūrint automobilį jis buvo nuplautas.

Liudytoja S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. Ž. yra jos pažįstamas. 2014 m. spalio 11 d. jie ruošėsi R. Ž. gimtadieniui, laukė svečių, žiūrėjo televizorių ir nepamatė, kaip atvažiavo ir į kambarį įėjo R. Ž. sugyventinė I. M. su vaikais. R. Ž. jai neminėjo, kad būtų kvietęs I. M. atvykti. Įėjusi į kambarį ir ją pamačiusi I. M. pradėjo plūstis. Vadino ją „nutrija be dantų, žiurke“, ją labai įskaudino. R. Ž. liepė I. M. važiuoti namo, liepė prie vaikų nedaryti triukšmo. Vėliau R. Ž. su sugyventine išėjo kalbėtis į lauką. Ji susidėjo daiktus ir paprašė ją parvežti namo. Ir kieme dar buvo konfliktai. I. M. jai neleido lipti į R. Ž. mašiną. Jie garaže kažkaip susistumdė. I. M. jai sakė, kad ji į jos mašiną nelips, kad turi pėsčia eiti namo. R. Ž. ją parvežė namo. Ji pati nematė, kad I. M. būtų sugriebusi R. Ž. už lyties organų, tačiau vienu metu būnant lauke R. Ž. sušuko, jai pasakė, kad I. M. jam griebė už lytinių organų gal dėl to, kad R. Ž. tą dieną buvo su ja. Kokiu automobiliu atvažiavo I. M. ji neprisimena. Jai būnant, R. Ž. nebuvo priėjęs prie I. M. automobilio ir nieko jam nedarė. Ji išvažiavo namo, kai svečiai dar nebuvo atvažiavę.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos S. D. 2015 m. spalio 17 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus (36-37 b. l. baudž. byloje 41-1-1734-14), kuriuose ji parodė, kad R. Ž. pažįsta apie mėnesį laiko, jis yra jos draugas. Žino, kad (duomenys neskelbtini) nusipirko sodybą. 2014 m. spalio 11 d. su R. Ž. nuvažiavo į minėtą sodybą, kurioje R. Ž. gyvena vienas. Turėjo švęsti jo gimimo dieną ir įkurtuves. Su R. Ž. į sodybą nuvažiavo dar iš vakaro. Kitos dienos vakare laukė svečių. Jai su R. Ž. bebūnant sodyboje, atvažiavo R. Ž. sugyventinė su dviem mažamečiais vaikais. Ji tos moters nepažinojo. Tuo metu ji su R. Ž. kaip tik žiūrėjo televizorių. Su vaikais įėjusi į kambarį R. sugyventinė pripuolė prie R., apsikabino, sakė, kad jo pasiilgo. Girdėjo, kaip R. jai pasakė „baik juokauti“. Po to R. sugyventinė, jos vardo ir pavardės nežino, paklausė, kas ji tokia. Ji atsakė, kad yra R. draugė. Jai taip pasakius R., sugyventinė prie savo mažamečių vaikų pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, ją vadino „šliuka, kurva, valkata“. Savo mažiems vaikams pasakė: „vaikai, eikit žiūrėkit, kokią kurvą pamotę tėvas parsivedė“. T. R. savo vaikams liepė eiti pažaisti į lauką. Ji nematė, ar vaikai verkė, nepastebėjo, buvo šokiruota minėtos moters elgesio, įžūlumo, tokių necenzūrinių žodžių, kokius jai išsakydama traumavo savo mažamečius vaikus. Kadangi laukė svečių, tai stalas jau buvo paruoštas ir sudėti ant jo valgiai, gėrimai. T. R. sugyventinė puolė prie stalo, pradėjo valgyti, gerti, prie vaikų sakė „blet, kokia tu kruta šeimininkė“, „dabar gersim ir po to visi trys dulkinsimės“. R. paprašė savo sugyventinės išeiti į lauką. Ji išėjo, matė, kaip rūkė kieme. Ji nuėjo pasiimti savo daiktų, paprašė, kad R. ją parvežtų namo. Kai išėjo į kiemą, minėta moteris jai neleido atsisėsti į automobilio, tiesiog stovėjo priešais automobilio dureles, ją toliau plūdo girdint vaikučiams, ir vadino ją „kurva, kekše“, dar pasakė, kad kokią dieną besidulkinančius ją ir R. padegs. Po to R. Ž. ją išvežė namo, todėl kas ten vyko vėliau, ji nieko nežino.

Pagarsinus parodymus S. D. parodė, kad parodymai teisingi. Dėl sugriebimo R. Ž. už lyties organų ji tyrėjai nieko nesakė, nes paties veiksmo nematė, tik išgirdo R. Ž. sušunkant. Kai paklausė, kas yra, R. Ž. jai pasakė. Situacijų buvo daugiau, tačiau ne viskas surašyta. R. Ž. neprašė I. M. automobilio, kad ją parvežtų. Ji iš karto ėjo į garažą prie R. Ž. automobilio. Būnant lauke I. M. sakė „aš jus padegsiu“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo J. Ž. 2015 m. sausio 13 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus (59-60 b. l. baudž. byloje 41-1-1734-14). Liudytojas parodė, kad eina į pirmą klasę. Truputį senai tai vyko, buvo ruduo. Tėtis buvo su tokia teta. Jis atvažiavo apie 14 val. su mama ir broliu Jomantu. Su tėčiu buvo teta, gal tėčio draugė. Jie, įskaitant mamą, su minėta moterimi nekalbėjo. Tėtis jų nepasitiko. Paskui svečių prisirinko, pavalgė prie stalo, jie su broliu žaidė, su tėčiu ir broliu ėjo į pirtį. Pavalgė tortą, išlydėjo svečius, žiūrėjo televizorių, tada mama liepė susirinkti daiktus važiavimui namo. Paskui tėtis bandė spirti mamai. Tėtis šiek tiek buvo supykęs, bet nešaukė. Tėtis buvo susipykęs su mama dėl to, kad tėtis buvo su kita moterimi. Nuėję į mašiną jie atsisėdo, o paskui tėtis pradėjo spardyti duris. Tada jis ir brolis pradėjo verkti, išsigando. Tėtis nuėjo prie pirties, o mama paskambino policijai, pasakė, kad tėtis mušasi ir spardo. Paskui tėtis įsėdo į mašiną ir išvažiavo, jis laukė policijos, kad galėtų išlipti iš mašinos ir nusišlapinti. Kai tėtis buvo, bijojo išlipti iš mašinos, mama jam sakė nelipti iš mašinos, sakė, dar ir jį išsiveš. Jis nelipo iš mašinos, nes bijojo tėčio, tačiau nežino dėl ko. Dieną mama su tėčiu nesipyko, nešaukė. Mama su ta teta nesikalbėjo, konflikto nebuvo. Dabar su tėčiu bendrauja, nebijo jo, tada jis truputį buvo išgėręs.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo J. Ž. 2015 m. sausio 13 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus (61-62 b. l. baudž. byloje 41-1-1734-14), kuriuose jis parodė, kad su mama ir broliu buvo nuvažiavę pas tėvelį į gimtadienį, nuvežė mama. Tėtis ten jau buvo. Kai atvažiavo į svečius, tėtis buvo su kita mergina, kuri sėdėjo pas tėtį ant lovos. Mama su minėta moterimi nekalbėjo, nesipyko. Nežino, ar sulinko mašina, tuo metu mašinoje jis buvo su mama. Dieną tėvelis nebuvo supykęs, supyko tik kai jie norėjo važiuoti namo. Tą dieną kambaryje jis žaidė su plastelinu, namuose buvo mama su broliu ir tėvelis. Tėvelis nesakė nieko negražaus. Kai svečiai išvažiavo, tėtis koja spardė mašinos duris, tuo metu mašinoje mama sėdėjo prie vairo. Dieną mama su tėveliu nesipyko, mamytė tėvelio nebarė. Pykosi tik kai mašiną spardė.

I. M. 2015 m. kovo 13 d. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. Ž., kuriuo taip pat prašoma iš R. Ž. priteisti I. M. 500 eurų neturtinės žalos (1-4 b. l.).

R. Ž. civilinis ieškinys, kuriame iš I. M. prašoma priteisti jam padarytą neturtinę žalą dėl 2014 m. spalio 11 d. jos padarytų neteisėtų veiksmų(70-71 b. l.).

2014 m. gruodžio 10 d. I. M. ir R. Ž. akistatos protokole užfiksuota, kad R. Ž. nesutinka su I. M. parodymais ir parodė iš esmės prieštaringas aplinkybes, jog 2014 m. spalio 11 d. pas jį atvažiavusi I. M. negražiais žodžiais užsipuolė jo draugę, priėjusi prie jo ranka griebė už tarpkojo, suspaudė, klausė ar gerai „atsipiso“. Po vakarėlio išsiskirsčius svečiams sodyboje liko I. M. su vaikais. Kambaryje pradėjo rėkti, liepė vaikams susirinkti daiktus ir pasakė, kad jie daugiau nebematys tėvo. Jis juos palydėjo iki automobilio, vaikai susėdo į automobilį, diržu prisegė mažiuką Jomantą, pabučiavo vaikus, uždarė dureles. Po to prasidarė priekines automobilio dureles iš dešinės, kalbėjo su I., po to darė tas dureles, bet jos sulūžusios, blogai užsidaro, jas uždaryti bandė du kartus, I. supyko, pradėjo ant jo šaukti, kad jis dureles tranko (87-90 b. l. baudž. byloje 41-1-1734-14).

UAB „A.“ 2014 m. lapkričio 17 d. automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintų detalių remonto 750 Lt kainos pasiūlymas (2 t., 10 b. l.).

IĮ J. J. šeimos gydytojų centro medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad 2015 m. kovo 17 d. R. Ž. diagnozuotas nervinis sutrikimas

2014 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog I. M. kvietė pagalbą į (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad girtas vyras ją varo iš kiemo, suspardė, sudaužė mašiną, grasino ginklu nužudyti, pats girtas išvažiavo automobiliu. Operatorei pasiūlius išvažiuoti iš kiemo, I. M. teigė, kad dar palauks, nes po to jai sakys, kad ji pati mašiną sudaužė (70-72 b. l. baudž. byloje 41-1-1734-14).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK KPS skyriaus tyrėjo D. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), neapžiūrėta, kadangi I. M. atsisakė ją parodyti (73 b. l. baudž. byloje 41-1-1734-14).

Dėl R. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

I. M. kaltina R. Ž., jog jis 2014 m. spalio 11 d. apspardė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz ANO“, apgadindamas dešinės pusės priekines ir galines dureles. Posėdžio metu patikslino R. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietoje 14.00 val. nurodant 21.00 val., kadangi minėtą dieną I. M. iš namų išvažiavo 13 val., tad R. Ž. sodyboje buvo apie 14 val.; įvykis dėl galimo automobilio sugadinimo buvo iš R. Ž. vakarėlio išvykus visiems svečiams.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis, jog R. Ž. 2014 m. spalio 11 d. apgadino automobilio „Mercedes Benz ANO“ dešinės pusės priekines ir galines dureles. Tai yra, nors I. M. nurodo, kad konflikto dieną R. Ž. apgadino jos automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles, tačiau to nepatvirtina kiti įrodymai. Nors kaltinamasis ir R. Ž. nurodė, kad konflikto dieną jis darė minėto automobilio dureles, antrą kartą joms neužsidarius trinktelėjo ir jas prispaudė koja, tačiau neigia automobilį „Mercedes Benz“ apgadinęs, braižęs. Byloje esančiame automobilio apžiūros protokole ant automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas įbrėžimas ant priekinių durelių dešinėje pusėje, ties viduriu, taip pat nežymus įbraukimas ant galinės dešinės pusės durų linijos, pateiktas UAB „Ainex“ 2014 m. lapkričio 17 d. automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintų detalių remonto 750 Lt kainos pasiūlymas, tačiau R. Ž. nurodo, jog jau perkant automobilį „Mercedes Benz“, jo priekinėse durelėse buvo įlenkimų ir pabraižymų, be to, nurodo, kad ir pati I. M. žinojo apie sugedusią durelių spynelę. Pažymėtina ir tai, kad pati I. M. posėdžio metu patvirtino, jog ji pati buvo apgadinusi automobilį važiuodama į garažą, kol dar gyveno su R. Ž.. R. Ž. nurodytų aplinkybių dėl automobilio buvusių ankstesnių apgadinimų nepatvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina ir I. M. nurodytų aplinkybių, jog būtent konflikto metu atsirado apgadinimai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti R. Ž. ir I. M. nepilnamečiai vaikai parodė, jog tarp jų tėvų buvo konfliktinė situacija, kuomet R. Ž. spardė mašinos dureles, tačiau ar būtent nuo šių spyrių atsirado ant automobilio sugadinimai, minėti liudytojai to nepatvirtino. Be to, pažymėtina ir tai, jog vaikai gyvena kartu su I. M., o ne su R. Ž., todėl jų parodymai gali būti ir neobjektyvūs, siekiant padėti mamai. Tai, jog automobilis buvo pirktas senas, kad, pati I. M. buvo jį apgadinusi, kad tarp I. M. ir R. Ž. yra konfliktiški santykiai, kelia abejones dėl automobilio „Mercedes Benz“ defektų atsiradimo priežasčių, o baudžiamajame procese vyraujantis in dubio pro reo principas lemia, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. Ž. norėjo tyčia sugadinti svetimą turtą. Nustatytos aplinkybės paneigia faktą, kad R. Ž. veiksmai buvo nukreipti į svetimą turtą – I. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“. R. Ž. ir I. M. parodymai patvirtina, jog minėtas automobilis nebuvo pirktas iš asmeninių I. M. lėšų. R. Ž. nurodo, jog nors automobilis buvo pirktas I. M., tačiau jo įsigijimui skirtos lėšos priklausė jam, kadangi jis uždirbo daugiau. Taip pat tiek R. Ž., tiek I. M. parodymais nustatyta, kad kartu jie gyveno 10 metų, susitarimo, kad kiekvienas savo lėšas laikys atskirai, nebuvo, gyveno kaip šeima. Daikto – šiuo atveju automobilio įregistravimas atitinkame registre, savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas.

Taip pat, pažymėtina ir tai, jog pagrįstų abejonių kelia ir I. M. nurodyta sugadinto turto vertė kaltinime. Pirminiame kaltinime I. M. nurodė, jog sugadinto automobilio vertė yra 1000 Lt, vėliau posėdžio metu tvirtino, jog vertę nustatė pagal pateiktą UAB „Ainex“ pasiūlymą (10 b.l.), iš kurio matyti, jog jame įvertinti numatomi atlikti darbai – dešinės pusės priekinių ir galinių durelių tiesinimas, paruošimas dažymui bei dešinės pusės priekinių durelių spynos keitimas, ir bendra šių darbų kaina su (duomenys neskelbtini) Lt, tačiau nei su pateiktu skundu, nei pateiktoje ikiteisminio tyrimo byloje nėra minėto dokumento originalo, o nurodytos atliekamų darbų vertės, negali būti vertinamos kaip sugadinto turto vertė. Jokių kitų objektyvių įrodymų dėl galimai sugadinto turto vertės nustatymo byloje nėra. Pareiga, šiuo atveju, įrodyti sugadinto turto vertę tenka I. M.. Byloje esantys dokumentai turi atitikti dokumentams keliamus reikalavimus, tai yra turi būti arba jų originalai, arba tinkamai patvirtintos kopijos, o šiuo atveju teismui tai pateikta nebuvo, bei nebuvo nurodyta, jog I. M. tokio dokumento pati gauti negali, todėl teismas tokiu pateiktu UAB „A.“ pasiūlymu nesiremia.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai neabejotinų objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. Ž. pareikštą kaltinimą, todėl R. Ž. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios BK 187 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. išteisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių, I. M. reikalavimas dėl 217,22 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi proceso išlaidos priteistinos tik iš nuteistojo (1 t., 68 b. l.) (BPK 105 str. 1 d.).

Dėl I. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

R. Ž. kaltina I. M., kad ji 2014 m. spalio 11 d., apie 14.00 val., sugriebė R. Ž. lytinius organus ir suspaudė, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą.

Teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis, jog I. M. 2014 m. spalio 11 d. R. Ž. priešpriešiniame kaltinime nurodytais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tai yra, nors R. Ž. nurodo, kad pas jį į svečius nekviesta atvažiavusi I. M. kieme ranka sugriebė jam už lytinio organo ir tempė į apačią; sakė ar „atsipisai su S. D.“; kad jis pajuto skausmą ir garsiai aiktelėjo, tačiau byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. Ž. nurodytas aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo aplinkybių. Tai yra kaltinamoji I. M. neigia konflikto metu sugriebusi R. Ž. už lytinių organų ir tvirtina, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas, o vėliau R. Ž. apgadino jos automobilis. Nors byloje apklausti liudytojai S. D., O. Ž., K. Ž., T. J. tvirtino, jog žinojo, kad R. Ž. I. M. sukėlė fizinį skausmą sugriebdama jam už lyties organų, tačiau šio įvykio patys tiesiogiai nematė, S. D., K. Ž. tvirtino apie tai, sužinoję iš R. Ž. pasakymo, o O. Ž. ir T. J. – iš vėliau buvusių vyrų kalbų. Remiantis šių liudytojų parodymais, būtų galima daryti tik prielaidas, jog I. M. padarė jai kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iš šių liudytojų nenurodė aplinkybių, jog jiems būtų žinoma kas nors apie tai, kad I. M. būtų sugriebusi R. Ž. už lyties organų ir sukėlusi jam fizinį skausmą, nors visi buvo apklausti nepraėjus nė mėnesiui laiko po konflikto (Ikiteisminio tyrimo byla 36-46 b.l.). Šias aplinkybes minėti liudytojai nurodė jau po to, kai R. Ž. kreipėsi šioje byloje priešpriešiniu skundu prašydamas baudžiamojon atsakomybėn patraukti I. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo. Be to, minėti liudytojai yra R. Ž. giminaičiai ir gali būti suinteresuoti padėti R. Ž.. Tokios aplinkybės rodo, jog byloje, išskyrus paties R. Ž. parodymus bei abejotinus liudytojų parodymus, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog I. M. būtų padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai yra, nėra asmenų, kurie tiesiogiai būtų matę, kaip įvykio metu I. M. būtų sugriebusi ir suspaudusi R. Ž. lytinius organus, taip pat nėra medicininių duomenų, patvirtinančių apie 2015 m. spalio 11 d., R. Ž. galimai sukeltą fizinį skausmą. Byloje esančiame pateiktame R. Ž. medicinos dokumentų išraše nėra duomenų apie fizinio skausmo sukėlimą lytinių organų srityje (46-47 b.l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog byloje esančio R. Ž. ir liudytojų - jo giminaičių bei draugės parodymų, nepakanka konstatuoti, jog I. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ji išteisintina neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad I. M. išteisintina neįrodžius, jog dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl R. Ž. 1000 eurų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi proceso išlaidos priteistinos tik iš nuteistojo (1 t., 39 b. l.) (BPK 105 str. 1 d.).

Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr.0114000682227, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kaimiškajai policijos nuovadai (37 b.l.).

Baudžiamoji byla Nr.41-1-1734-14 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui (38 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, teismas

nusprendžia:

R. Ž. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

I. M. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

R. Ž. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

I. M. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimą dėl R. Ž. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimą dėl I. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr.0114000682227, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kaimiškajai policijos nuovadai.

Baudžiamąją bylą Nr.41-1-1734-14 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.