- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-151-581/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Jolanta Raščiuvienė, Laimantas Misiūnas
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamosios I. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi įtariamajai I. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 20 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Skundu suimtoji I. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir iš suėmimo paleisti, parenkant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad asmens išdavimas pagal Europos arešto orderį yra labiausiai žmogaus teises varžanti forma, todėl teismas turėjo patikrinti, ar Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos tinkamai išnaudojo kitas formas, kurimis ji galėjo būti kviečiama atvykti į tyrimą vykdančią instituciją (teismą), ar buvo įteiktas šaukimas atvykti, pranešta, kad toks tyrimas vyksta. Šiuo atveju, nėra duomenų, kad Vokietijos teisėsaugos institucijos būtų savalaikiai mėginusios su įtariamąja susisiekti. Teigia, jog gavo pašte pranešimą atvykti jau po skirto posėdžio laiko ir pranešimas buvo ne lietuvių kalba, teko pačiai užsakyti ir gauti vertimą. Be to, kontaktavo su skirtu lietuviškai kalbančiu advokatu, kuriam persiuntė pasirašytus dokumentus, suteikiančius teisę ją gintis, nedalyvaujant tiesiogiai procese. Tapo žinoma, kad kitas teismo posėdis yra numatyta 2017 m. liepos 6 d., į kurį galima savarankiškai atvykti ir duoti paaiškinimus apie aplinkybes, susijusias su inkriminuojama nusikalstama veika.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais suėmimo pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtariamosios nuomone, suėmimas taikytas vadovaujantis tik formaliais teiginiais. Cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, skunde nurodoma, jog gresianti laisvės atėmimo bausmė, negali būti lemiantis kriterijus skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, turėjo būti atsižvelgta į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes tokias kaip jos šeimyninė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas.
Skunde nurodoma, kad I. S. kardomoji priemonė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tačiau mano, kad ne ir paskyrus bausmę už nesunkias ir apysunkes nusikalstamas veikas, gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, kurios numato galimybę netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog ji slapstysis nuo Lietuvos Respublikos ar Vokietijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų ar teismo.
Teismo posėdyje įtariamosios I. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundu bei prokurorės pateikta medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir pripažįsta, kad kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajai I. S. paskirtas pagrįstai.
BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautame Europos arešto orderyje nėra esminių turinio trūkumų, kurie reikalautų papildomos informacijos. Jame nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje Europos arešto orderio turiniui keliamus reikalavimus. Europos arešto orderyje suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta.
2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderio nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderio šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš Europos arešto orderį išdavusiosios teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji Europos arešto orderį valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Europos arešto orderio „e“ dalyje nurodyta, kad I. S. įtariama tuo, ji 2014 m. lapkričio 5 d. užsisakė prekių įvairiose internetinėse parduotuvėse, pateikdama tiesos neatitinkančius užsakovo kontaktinius duomenis, užsakovu nurodė E. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kuris turėjo prekes jai persiųsti; mokėdama, žinojo, kad tam neturi teisės, nurodė nukentėjusios (duomenys neskelbtini) kreditinės kortelės duomenis; užsakytos ir atsiųstos prekės kartu su siuntimo išlaidomis yra 323,20 Eur, 100 Eur, 643,25 Eur ir 184,80 Eur vertės.
Taip pat I. S. yra įtariama tuo, kad ji 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. lapkričio 6 d. užsisakė prekių įvairiose internetinėse parduotuvėse, pateikdama tiesos neatitinkančius užsakovo kontaktinius duomenis, užsakovu nurodė E. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris turėjo prekes jai persiųsti; mokėdama, žinojo, kad tam neturi teisės, nurodė nukentėjusios (duomenys neskelbtini) kreditinės kortelės duomenis; užsakytos ir atsiųstos prekės kartu su siuntimo išlaidomis yra 239,10 Eur ir 1244,40 Eur vertės.
Patikrinusi teismui pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajai I. S. pagrįstumu ir teisėtumu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išduotame Vokietijos Federacijos Respublikos 2016 m. rugsėjo 20 d. Europos arešto orderyje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog I. S. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad I. S. įtariama nusikalstamų veikų padarymu, už kurias tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio šalies, kurioje ji įtariama padariusi šias veikas, įstatymai numato griežtesnę, negu 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Memingeno prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos pilietės I. S. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti ir nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 paragrafo 1 pastraipoje, 3 pastraipos Nr. 1 1 alternatyvoje, 263a paragrafo 1 pastraipoje, 2 pastraipoje, 22 ir 23 paragrafuose, yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Europos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą, dėl kurių taikoma abipusio baudžiamumo taisyklė. Už arešto orderyje nurodytus nusikaltimus, įtvirtintus Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamajame kodekse, numatomas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – dešimt metų. Taigi, jau vien I. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantė, būdama nesuimta ir siekdama išvengti jai galimai gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, tuo labiau sužinojusi, jog jos atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis. Įtariamoji skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Suimtoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nėra teista, tačiau vertinant šias aplinkybes kartu su pirmiau nustatytomis, darytina išvada, kad I. S. siejantys socialiniai ryšiai negali būti lemiantys sprendimui dėl suėmimo skyrimo. Juolab, jog pati I. S. neneigė turinti ryšių kitose valstybėse, o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Paminėtos aplinkybės apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog I. S., būdama laisvėje, siekdama išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinės instancijos teismui pateikti suimtąją charakterizuojantys duomenys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teisme gynėjas pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos Miesbacho apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, to paties teismo šaukimą į 2017 m. liepos 6 d. teisiamąjį posėdį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Miuncheno II prokuratūros kaltinamąjį aktą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paminėtų dokumentų matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. II-osios Miuncheno prokuratūros pateiktas kaltinamasis aktas bylos medžiagoje 9duomenys neskelbtini) priimtas ir pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas Miesbacho apylinkės teisme dėl I. S. inkriminuojamų veikų, galimai įvykdytų atitinkamai 2014-11-05, 2014-11-10, 2014-11-11, 2014-11-16, 2014-11-17 2014-11-27, 2017-12-02, 2014-12-05 prieš įvardijamus kitus nukentėjusius asmenis. Taigi, pateiktų dokumentų turinys nurodo, jog I. S. atžvilgiu yra atliekamas ne vienas tyrimas dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Be to, gynėjo pateiktame Miuncheno II prokuratūros kaltinamajame akte yra nurodyta, jog keturios prokuratūros paskelbė I. S. paiešką siekiant nustatyti jos buvimo vietą. Akivaizdu, jog iš gynėjo pateiktų dokumentų yra matyti, jog šaukimas I. S. atvykti į 2017 m. liepos 6 d. teisiamąjį posėdį yra kitoje byloje nei yra išduotas Europos arešto orderis, o būtent: Europos arešto orderis 2016 m. rugsėjo 20 d. yra išduotas Memingeno prokuratūros byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde dėstomi bei gynėjo posėdžio metu išsakyti argumentai apie Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų neišnaudotas kitas galimybes susisiekti su įtariamąja sprendimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo - taikymo nepaneigia, o priešingai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Nors skunde apeliantė nurodo, kad šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio nuostatos numato galimybę I. S. netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo klausimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o kardomoji priemonė – suėmimas - ir jos tikslai nėra tapatūs bausmės tikslams.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes, daroma išvada, jog apylinkės teismas įvertino visus duomenis, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant I. S. suėmimą BPK 122 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria I. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas – dvidešimčiai dienų.
Nutartis neskundžiama.