Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-277-177/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
1S-277-177/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-0-00053-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Sigita Bieliauskienė, Elena Vainienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-277-177/2017
Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00053-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2016 m. lapkričio 21 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždaroje zonoje, kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 20, tyčia bendrais veiksmais su D. E., panaudoję fizinį smurtą, nužudė R. S., t. y. D. E. smaugiant rankos dilbiu nukentėjusiojo R. S. kaklą ir uždėjus ant nukentėjusiojo kaklo virvės kilpą, o A. A. užsėdus nukentėjusiajam kojas ir laikant jo rankas, taip nukentėjusiajam R. S. atimant galimybę priešintis, laikydami už atskirų virvės galų, suspaudė nukentėjusiojo kaklą, užverždami virvės kilpą ir kelis kartus virvę atleisdami bei vėl užverždami, taip bendrais veiksmais padarydami viengubą uždarą horizontalią stranguliacinę vagą kakle, taškines kraujosruvas veido odoje, akių vokų junginėse ir po plaučių krūtinplėvėmis, dėl to išsivystė kvėpavimo nepakankamumas, ir 2016 m. lapkričio 21 d. apie 23.18 val. R. S. mirė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. A. pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius, kad kaltinamasis A. A. būdamas laisvėje gali trukdyti baudžiamajam procesui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis A. A. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant švelnesnes kardomąsias priemones.Jis nesutinka su teismo išvada, jog būdamas laisvėje trukdys procesui. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, todėl visi bylos įrodymai yra gauti ir užfiksuoti. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje jis gali sunaikinti, suklastoti ar paslėpti bylai reikšmingus dokumentus, daiktus, paveikti liudytojus. Jis savanoriškai pateikė mėginį DNR tyrimui, todėl nepagrįsta teismo išvada esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Byloje nėra konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo dalyvavimą darant inkriminuojamą nusikaltimą. Liudytojų I. Š. (I. Š.), K. A. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra neišsamūs ir prieštaringi. Liudytojai pamelavo, kad juos bandė paveikti, jiems grasino. Po įvykio A. A. neturėjo jokių galimybių bendrauti su kitais nuteistaisiais, nes (duomenys neskelbtini) iš karto buvo nuo jų atskirtas. D. E. nuo pirmos apklausos prisipažino kaltu ir parodė nusikaltimą padaręs vienas, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis pakeis savo parodymus.Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad būdamas laisvėje A. A. bėgtų, slėptųsi. Jis jau šešerius metus atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o tai labai ilgas laiko tarpas, praleistas be šeimos. Dėl to nelogiška manyti, jog jis galėjo padaryti naują nusikaltimą, už kurį vėl grėstų ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Teismas nepakankamai atsižvelgė į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos, parenkant kardomosios priemonės rūšį. Jis turi gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, todėl jam gali būti paskirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės.Kaltinamasis A. A. skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.Kaltinamojo A. A. skundas atmetamas. Skiriant A. A. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėjami skundo teiginiai dėl A. A. nekaltumo, liudytojų parodymų melagingumo.Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos A. A. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų I. Š., K. A. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadoje ir kt. Suėmimas A. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. A. gali trukdyti procesui. Byloje esantys liudytojų I. Š. ir K. A. parodymai patvirtina faktą, jog kaltinamasis A. A. kartu su kitu kaltinamuoju D. E. bandė paveikti liudytojus ir taip trukdė procesui. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojai dar neapklausti, šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad kaltinamasis A. A. gali trukdyti procesui, pripažįstamas pagrįstu. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. A. gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. A. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog jis dešimt kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, galbūt vėl nusikalto, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, (duomenys neskelbtini) atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad suimtasis nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų, ir atskleidžia jo polinkį nusikalsti. Nusikaltimo, kurį padaręs suimtasis kaltinamas, vieta rodo, jog pareigūnų priežiūra ir kontrolė jo nesulaikė, priešingai, jis galbūt padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje A. A. elgsis kitaip.Skunde išdėstyti kaltinamojo A. A. turimi socialiniai ryšiai (nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimos, mažamečių vaikų turėjimas), tai, jog kaltinamasis ilgą laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, dėl to nori išeiti į laisvę, yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepašalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Be to, šeima neturėjo jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų, nes A. A. daugybę kartų teistas ir kaltinamas padaręs naują labai sunkų nusikaltimą. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. A. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Neanalizuojami skundo argumentai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nebėgs ir nesislėps nuo teismo, nes kardomoji priemonė šiuo pagrindu nepratęsta.Baudžiamoji byla, kurioje A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 23 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. A. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2016 m. gruodžio 1 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimo, kurį padaręs A. A. kaltinamas, pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, susijusią su kito žmogaus nužudymu, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti. Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. A. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų ir nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymui kaltinamajam panaikinti.Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kaltinamajam A. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita BieliauskienėVioleta RažinskaitėElena Vainienė