- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- A-502-1490-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- B. Z., D., D. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. Z. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Z. ir D. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl buto vidutinės rinkos vertės nustatymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos B. Z. ir D. G. (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, atsakovas) atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, vidutinės rinkos vertės 62 200 Lt sumai 2007 m. gegužės 21 d. nustatymą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti šio turto vertinimą.
Paaiškino, kad pareiškėjos iš K. G., mirusio 2007 m. vasario 3 d., paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime buto vertė įrašyta 62 200 Lt. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai minėtą butą įvertino 62 200 Lt. Argumentavo, kad nebuvo atsižvelgta į tuo metu buvusias rinkos kainas. Pažymėjo, kad pareiškėjos pagal 2008 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį minėtą butą pardavė už 158 500 Lt. Atkreipė dėmesį, kad buto pardavimo metu minėtas nekilnojamasis turtas kainavo tris kartus daugiau nei įvertino atsakovas. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2008 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje nurodyta, jog buto vertė buvo 145 000 Lt. 2008 m. liepos 1 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad to buto rinkos vertė 2008 m. birželio 30 d. dieną buvo 160 000 Lt. Pareiškėjos argumentavo, kad atsakovas netinkamai atliko masinį paveldimo turto vertinimą. Paaiškino, kad šią klaidą jos pastebėjo, kai pradėjo rengti deklaraciją dėl privalomo mokesčio mokėjimo. Teigė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų iškilo reali grėsmė sumokėti aiškiai neteisingo dydžio mokestį, nes tokio didelio skirtumo negali būti tarp atsakovo nustatyto masinio vertinimo kainų ir realių, ekspertų nustatytų, bei pirkimo–pardavimo sandorių kainų.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau ir VĮ Registrų centras) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 14 d. atsakovas gavo D. G. prašymą sudaryti minėto buto kadastro duomenų bylą su duomenų tikslinimu. Paaiškino, kad byla buvo sudaryta 2007 m. gegužės 21 d. Pažymėjo, kad apskaičiuota buto vertė tą dieną buvo 62 200 Lt. Paaiškino, kad pareiškėjos dėl neteisingų vidutinės rinkos vertės duomenų ištaisymo į atsakovą nesikreipė. Teigė, kad yra praleistas terminas skųsti teritorinio registratoriaus sprendimą (veiksmą). Argumentavo, kad nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas netinkamai atliko masinį paveldimo turto vertinimą. Dėstė, kad buto kainos padidėjimas buvo sąlygotas tuo laikotarpiu sparčiai išaugusių nekilnojamojo turto rinkos kainų, kurių pagrindu, statistiškai analizuojant rinkos sandorius, nustatomos vertės. Pareiškėjos prašė perskaičiuoti buto vertę ta data, kai jos dar buvo šio buto savininkėmis, todėl toks prašymas, anot atsakovo, negali būti tenkinamas, nes būtų pažeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos, susijusios su subjektais, turinčiais teisę paduoti prašymą ir gali pažeisti dabartinio buto savininko teises ar teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad minėto buto vertinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 1. buvo patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu ataskaita. Pažymėjo, kad atsakovas savo iniciatyva negalėjo jos pakeisti. Paaiškino, kad pagal minėtoje ataskaitoje nurodytus duomenis buvo nustatyta, į kokią verčių zoną patenka minėtas butas, pagal buto charakteristikas parinkti koeficientai ir apskaičiuota vidutinė rinkos vertė.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teigė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, jog, vadovaujantis teisės aktais, atsiradus prievolei mokėti gyventojų pajamų mokestį yra apmokestinamas skirtumas tarp registruotino turto pardavimo kainos ir įsigijimo (paveldėjimo liudijime nurodytos). Paaiškino, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. įsigijimo kaina buvo laikoma vidutinė rinkos kaina. Nurodė, kad tik po 2007 m. spalio 1 d. asmuo galėjo pats pasirinkti įgijimo kainą, tai yra vidutinės rinkos kainą ar nustatytą turto vertintojo.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmėtė.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog esminis ginčas kilo dėl paveldėto buto nustatytos vidutinės rinkos vertės. Teismas nurodė, kad vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 26 punkte yra nurodyti dokumentai, reikalingi nekilnojamojo turto vertinimui masiniu būdu. Minėto buto vidutinė rinkos vertė (paveldint jį) buvo nustatyta masinio vertinimo būdu. Nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro direktorius išleido 2007 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. v-12 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijų ir Lietuvos Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu rezultatų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Minėtu Įsakymu buvo patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu ataskaita (toliau – ir Ataskaita). Teismas dėstė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, yra 32.4 verčių zonoje, kuri nustatoma verčių žemėlapio pagalba arba pagal zonų aprašymus, pateiktus Ataskaitos 3.3.2. poskyryje. Iš Ataskaitos 5 skyriaus parinkti vertinimo koeficientai pagal nurodyto buto charakteristikas, kurios yra nurodytos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Iš lentelių parinktus koeficientus, vertinamo buto charakteristikas surašius į vertinamo modelio formulę ir atlikus aritmetinius veiksmus, buto vidutinė rinkos vertė – 62 236 Lt.
Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nenustatė nei procedūrinių, nei aritmetinių klaidų nustatant ginčo buto vidutinę rinkos vertę. Nurodė, kad pareiškėjos taip pat nepateikė jokių įrodymų ir skaičiavimų, paneigiančių VĮ Registrų centro Panevėžio filialo paskaičiuotą nurodyto buto vidutinę rinkos vertę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pripažino, jog jos, prieš gaunat paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į atsakovą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste kadastro duomenų bylos. Byla buvo sudaryta ir apskaičiuota vidutinė rinkos vertė, kuri buvo nurodyta ir paveldėjimo teisės liudijime. Pareiškėjos su nurodyta verte sutiko ir tik pagal pirkimo–pardavimo 2008 m. liepos 14 d. sutartį pardavusios minėtą butą ir sužinojusios, kad reikės mokėti mokesčius, 2008 m. rugsėjo mėnesį užsakė, kad korporacija „Matininkai“ nustatytų 2007 m. birželio 21 d. datai ginčo buto vidutinę rinkos vertę. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nenurodė jokio norminio akto pažeidimo, nustatant 2007 m. gegužės 21 d. nurodyto buto vidutinę rinkos vertę.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, jog pareiškėjos praleido terminą kreiptis į teismą, nepagrįstas. Teismas paaiškino, kad pareiškėjų ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką apibrėžia ne tik bendrosios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet ir specialus įstatymas, tai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas), kuris nustato privalomą ikiteisminį šios kategorijos ginčų nagrinėjimą. Nurodė, kad iš pateikto VĮ Registrų centro 2009 m. liepos 13 d. rašto darytina išvada, jog pareiškėjos naudojosi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir į teismą kreipėsi 2009 m. liepos 27 d., nepraleidusios ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto dvidešimties dienų termino nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo gavimo dienos.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjos D. G. ir B. Z. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl naikintinas. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialas netinkamai atliko masinį paveldimo pastato vertinimą. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsniu ir nurodo, jog, pastebėjusios atsakovo klaidą nustatant rinkos vertę, kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Panevėžio filialą, į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl nustatytos rinkos vertės klausimo išsprendimo. Teigia, kad teismas, nurodydamas, jog pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų ir skaičiavimų, paneigiančių VĮ Registrų centro Panevėžio filialo paskaičiuotą nurodyto buto vidutinę rinkos vertę, tinkamai neįvertino visos byloje esančios medžiagos, būtent 2008 m. rugsėjo 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 08-09-V-0956, iš kurios santraukos matyti, jog minėto buto rinkos vertė 2007 m. birželio 21 d. buvo 145 000 Lt. Nurodo, kad atsakovas turi išimtinę teisę dominuoti ir nustatyti rinkos vertes masiniu nustatymo būdu, o tai galimai prieštarauja teisingumo ir teisinės valstybės principams. Atkreipia dėmesį į pareiškėjų pensinį amžių ir patirties, susijusios su nekilnojamojo turto paveldėjimu, to turto realizavimu bei deklaracijų teikimu, neturėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų ir skaičiavimų, paneigiančių VĮ Registro centro Panevėžio filialo paskaičiuotą nurodyto buto vidutinę rinkos vertę bei nenurodė jokio norminio pažeidimo, nustatant 2007 m. gegužės 21 d. nurodyto buto vidutinę rinkos vertę. Kiti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jų atsiliepimo į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui teiginiams bei sutampa su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2007 m. gegužės 21 d. nustatytos ginčo buto vidutinės rinkos vertės (62 200 Lt) panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo atlikti minėto buto vidutinės rinkos vertės vertinimą, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjos turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų atitinkamus veiksmus, ir ar jis turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti. Kaip galima spręsti iš pareiškėjų pateikiamų argumentų, iš esmės jos prašo ištaisyti, jų manymu, neteisingus Nekilnojamojo turto registre nurodytus ginčo buto 2007 m. gegužės 21 d. duomenis, nes, anot jų, jie buvo įrašyti netinkamai atlikus ginčo buto vidutinės rinkos vertės vertinimą.
Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pastarasis pareiškėjų argumentas yra teisingas tik iš dalies, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 63-66), ginčo buvo vidutinė rinkos vertė buvo nustatoma laikantis teisės aktų (Taisyklių 26 p. ir Metodikos) reikalavimų bei vadovaujantis Ataskaitoje nustatytais kriterijais, taigi teisėtai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo atliktas ginčo buto vidutinės rinkos vertės nustatymas yra pagrįstas, kadangi iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 08-09-V-0956 (administracinė byla Nr. AS8-321/2009, b. l. 21-32), kurioje 2007 m. birželio 21 d. ginčo butas buvo įvertintas 145 000 Lt, bei nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. 08-06-V-0560(11) (administracinė byla Nr. AS8-321/2009, b. l. 33-48), kurioje 2008 m. birželio 30 d., t. y. prieš pat 2008 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 8-11) sudarymą, ginčo butas buvo įvertintas 160 000 Lt, matyti, jog skirtumas tarp ginčo buto vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu, ir ginčo buto vidutinės rinkos vertės, nustatytos taikant lyginamosios vertės metodą, yra nepateisinamai didelis, t. y. pirmoji vertė yra maždaug 2,5 karto mažesnė už antrąją ir akivaizdžiai neatitinka tuometinės faktinės situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, kad ginčo buto vidutinės vertės vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros, jo rezultatas laikytinas neadekvačiu (nepagrįstu). Tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ginčo buto vidutinė rinkos vertė, 2008 m. liepos 8 d. nustatyta masiniu vertinimo būdu, buvo 145 100 Lt (b. l. 60-62). To užtenka, idant Nekilnojamojo turto registre 2007 m. gegužės 21 d. padarytas ginčo buto vidutinės rinkos kainos įrašas būtų panaikintas.
Pareiškėjos taip pat prašo iš naujo atlikti ginčo buto vidutinės rinkos vertės nustatymą, t. y. iš naujo įvertinti minėtą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokio jų reikalavimo patenkinimas nesukeltų joms jokių teisinių pasekmių, nes ginčo buto vidutinė rinkos vertė jau buvo nustatyta iš naujo. Be to, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjos siekia, idant ginčo buto vidutinė rinkos vertė būtų pakeista, nes tai yra tiesiogiai susiję su jų mokestinių prievolių dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, jog mokestinėje byloje, jeigu tokia būtų pradėta, ginčo buto vidutinę rinkos vertę jo įgijimo (paveldėjimo) metu galima įrodinėti ne tik Nekilnojamojo turto registre esančiais įrašais, bet ir remiantis kitais įrodymais, inter alia pirmiau minėtomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių 3.1 p.) ar galimai teismo skirtina ekspertize dėl ginčo buto vidutinės rinkos vertės jo įgijimo metu nustatymo.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų B. Z. ir D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjų B. Z. ir D. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007 m. gegužės 21 d. padarytą įrašą, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 62 200 Lt.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.