Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) laisvės atėmimu 12 metų ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš K. Ž. priteista 1 141 Lt O. D. ir 10 000 Lt O. P. neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista E. Ž., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 4 d., apie 20.10 val., apsvaigęs nuo alkoholio, tikslu sumušti A. Ž., kartu su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą bylą, daužydamas bei išstūmęs bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), buto duris, kartu su juo bei E. Ž. patekęs į vidų, įžūliais ir vandališkais veiksmais ir elgesiu, dėl menkavertės priežasties kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, mušė ir spardė ant žemės gulintį A. Ž., sumušdamas ir sužalodamas jam galvos kairę smilkininę sritį, kairę veido pusę bei, viršijęs išankstinio susitarimo ribas, tyčia sudavęs smūgį beisbolo lazda A. Ž. per galvą ir juo padaręs poodines minkštųjų audinių kraujosruvas dešinėje smilkininėje srityje ties ausies kaušelio viršutine dalimi bei dešinio smilkinkaulio lūžį, nueinantį į pamatą su kraujo išsiliejimu dešinėje momeninėje smilkininėje srityje, tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė A. Ž., nes šiems sužalojimams komplikavusis galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei vėliau prasidėjusiu abipusiu plaučių uždegimui, 2007 m. balandžio 9 d. A. Ž. mirė.

Apelianto manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad jis nužudė A. Ž. iš chuliganiškų paskatų, tai yra įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Nurodo, jog jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį išprovokavo nukentėjusiojo A. Ž. elgesys su jo gero pažįstamo R. B. mažamečiu sūnumi. Įvykio dieną jam paskambinęs R. B. pasakė, kad nukentėjusysis A. Ž. norėjo buteliu trenkti jo mažamečiui sūnui ir paprašė pagalbos išsiaiškinant minėtas aplinkybes. Jis su E. V. ir E. Ž. nuvyko į bendrabutį, kur R. B. dar kartą patvirtino nurodytas aplinkybes ir pasakė, kad jo sūnus yra labai išsigandęs. R. B. skatinant, jis susidarė nuomonę, kad nukentėjusįjį reikia pamokyti, kad šis ateityje taip nesielgtų. Tai ir buvo paskata jam atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, kurie yra konstatuoti teismo ir kurių jis iš esmės neginčija. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis smurtinius veiksmus prieš A. Ž. atliko iš chuliganiškų paskatų.

Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl įvykdyto nusikaltimo kaltu prisipažino, padėjo tyrimui ir teismui nustatyti faktines bylos aplinkybes ir objektyvią tiesą bei nuoširdžiai galisi nusikaltęs. Teismas jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei dalies žalos atlyginimą pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau skirdamas bausmę į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo K. Ž. gynėja prašė nuteistojo K.Ž. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo kaltės dėl A. Ž. nužudymo neneigia, tačiau nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Mano, kad jo veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų ir prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Šis apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu K. Ž. yra nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. Ž.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte išaiškinta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje K. Ž. įžūliais ir vandališkais veiksmais ir elgesiu dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, nužudė A. Ž. . Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nei iki įvykio, nei įvykio metu nuteistasis K. Ž. su nukentėjusiuoju A. Ž. nekonfliktavo, o asmens, kurio byla išskirta į atskirą bylą, pasakymas, jog A. Ž. norėjo sumušti jo sūnų, buvo tik menkavertė priežastis smurtui prieš A. Ž. panaudoti. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, K. Ž. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį A. Ž., pastarojo mušimas ir spardymas, nukentėjusiosios O. P. ir jos trijų mažamečių vaikų akivaizdoje rodo K. Ž. chuliganiškas paskatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus nužudymo sudėties požymio, buvimo apelianto veikoje yra nepagrįsta ir neteisinga.

Kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje yra aprašytas ir motyvuotas K. Ž. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs smurto panaudojimu prieš A. Ž., bet ne nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos, kaip nužudymo padarymo motyvas.

Chuliganiškos paskatos yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis. Šis požymis konstatuojamas įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

Kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. Ž. veikos, kuria buvo nužudytas A. Ž., motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo K. Ž., asmens, kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir E. Ž. patekimo į nukentėjusiojo A. Ž. butą, jų įžūlių, vandališkų veiksmų ir elgesio priežastimi buvo prieš tai tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą bylą, kilęs žodinis konfliktas, kurio metu A. Ž. norėjo sumušti asmens, kurio byla išskirta į atskirą bylą, mažametį sūnų. Taigi patekimo į butą ir po to atliktų veiksmų priežastimi buvo kilęs konfliktas ir pyktis dėl, apelianto nuomone, įžeidžiančių nukentėjusiojo A. Ž. veiksmų prieš jo gero draugo mažametį vaiką. Be abejo, K. Ž. atlikti veiksmai – nukentėjusiojo mušimas ir spardymas matant nukentėjusiajai O.P. ir jos trims mažamečiams vaikams – buvo įžūlūs, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau šių veiksmų motyvu nebuvo chuliganiškos paskatos. K. Ž. veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl, jo nuomone, netinkamų nukentėjusiojo A. Ž. veiksmų ir, jo supratimu, buvo atsakas į netinkamus nukentėjusiojo A. Ž. veiksmus, „santykių aiškinimasis“. Taigi tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė viešąją tvarką, o viešosios tvarkos pažeidimo metu netiesiogine tyčia nužudė nukentėjusįjį A. Ž., tačiau tai nereiškia, kad A. Ž. buvo nužudytas iš chuliganiškų paskatų. Kaip jau buvo minėta, vidinė paskata, nulėmusi K. Ž. pasiryžimą nusikalsti, buvo jo pyktis dėl, jo manymu, netinkamų nukentėjusiojo A. Ž. veiksmų prieš jo pažįstamo mažametį vaiką, o ne chuliganiškos paskatos.

Nenustačius, kad K. Ž. veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos ir jo veiką kvalifikavus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl K. Ž. veika, kuria buvo nužudytas A. Ž., perkvalifikuotina iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija).

Skiriant bausmę K. Ž. už jo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį. K. Ž. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 6 dalis), šio nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, veikta netiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – K. Ž. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį turtinės žalos. Nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis niekur nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, anksčiau teistas net 5 kartus, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą padarė du naujus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo gynėja pateikė dokumentus apie nuteistojo šeimyninę padėtį bei apie nuteistojo ir jo motinos sveikatos būklę. Į šias aplinkybes teismas taip pat atsižvelgia, tačiau jos negali nusverti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kitų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Esant išdėstytoms ir aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam K. Ž. už jo padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atitinkančios įstatymų sankcijose numatytus bausmės vidurkius. Paskirtosios bausmės nuteistajam bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą taisyklę, kadangi jo nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

K. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21) į BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21); pagal BK 284 straipsnio 1 dalį K. Ž. paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, pagal 129 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21) - laisvės atėmimą10 (dešimčiai) metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti K. Ž. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.