- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-313-210/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.)
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
NUTARTIS
2010 m. gegužės 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-671/2010 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. J. V. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama: jos ir atsakovo A. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti jai santuokinę pavardę V.; nepilnamečių vaikų A. V., gim. 1992 m., O. V., gim. 1993 m., L. V., gim. 1996 m., V. V., gim. 1998 m., ir J. V., gim. 2004 m., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, bei pavedant šias lėšas uzufrukto teise administruoti vaikų motinai J. V., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš metus paliko šeimą, santuokinis gyvenimas visiškai iširęs, bendras ūkis nevedamas. Ieškovės nuomone, šeima iširo dėl atsakovo, kuris girtauja, yra nelojalus šeimai, nevykdo sutuoktinio ir tėvo pareigų, kaltės. Nors atsakovas neturi legalaus darbo, jis privalo vykdyti įstatymo nustatytas tėvo pareigas ir prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ir prašė su ieškove sudarytos santuokos nenutraukti.
2009 m. liepos 2 d. nutartimi teismas nustatė šalims šešių mėnesių terminą susitaikymui ir civilinę bylą sustabdė.
2009 m. gruodžio 14 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylos atnaujinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovas girtauja, smurtauja ir nemoka išlaikymo su ieškove gyvenantiems vaikams.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai.
2010 m. vasario 2 d. sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino: santuoką, įregistruotą tarp A. V. ir J. G. – V., nutraukė dėl atsakovo A. V. kaltės; santuoką nutraukus, paliko santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų A. V., O. V., L. V., V. V., ir J. V., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su motina J. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo A. V. nepilnamečiams vaikams A. V., O. V., L. V., V. V., ir J. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, bei pavedant šias lėšas uzufrukto teise administruoti vaikų motinai J. V.; priteisė iš atsakovo A. V. 1032,29 Lt į valstybės pajamas. Teismas sprendime nurodė, kad iš administracinių bylų medžiagų matyti, kad atsakovas dvejų metų laikotarpiu buvo 5 kartus baustas pagal LR ATPK 181str. 1d., 181str. 2d., dėl namuose keliamo triukšmo, vaikų gąsdinimo, t.y. tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė kaltina atsakovą nuolatiniu girtavimu, netinkamu elgesiu jos atžvilgiu, nesirūpinimu šeima, šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, neparodė pakankamos pagarbos, nerėmė moraliai ir materialiai, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60str. 2d.). Teismas taip pat sprendė, kad nutraukus santuoką, šalims paliekamos santuokinės pavardės (LR CK 3.69str. 1d.), nesant ginčo, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina J. V.. Teismo nuomone, ieškovės prašoma priteisti išlaikymui suma po 200 Lt kas mėnesį nėra didelė, ji gali užtikrinti tik būtiniausius vaikų poreikius, todėl iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.194 str. 3d., 3.196 str. 1d. 1p., 3.200 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti: šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Lt kiekvienam kas mėnesį nuo apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas bylą išnagrinėjo neinformavęs atsakovo apie posėdžio laiką. Dėl 2009-12-01 patirtos traumos atsakovas buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriuje, o nuo 2010-01-05 iki 2010-02-12 – VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės neurologijos departamente ir dėl sunkios sveikatos būklės parašyti prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negalėjo. Apie skundžiamą teismo sprendimą atsakovui 2010 m. vasario 12 d. telefonu pranešė jo tėvai, gavę teismo sprendimo kopiją. Nedalyvaudamas teismo posėdyje atsakovas neturėjo galimybės paaiškinti tikrųjų santuokos iširimo priežasčių, todėl teismo išvada, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, neatitinka tikrovės.Teismo priteistas išlaikymo vaikams dydis - po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir jo galimybes susirasti darbą, yra aiškiai per didelis. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, remdamasi ne vien ieškovės paaiškinimais, tačiau ir paties atsakovo pripažinimu apie girtavimą, smurtą šeimoje, taip pat dokumentiniais įrodymais iš prijungtų administracinių bylų, teisingai dėl santuokos iširimo kaltu pripažino atsakovą. Pareiškimą, kuriuo ieškinį pripažino ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pasirašė pats atsakovas ieškovės ir sūnaus akivaizdoje. Žinodama atsakovo pajamas ir galimybes išlaikyti vaikus, ieškovė dar iki bylos iškėlimo su atsakovu susitarė dėl 200 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai, kuriais apeliacinis skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl proceso normų taikymo nagrinėjant bylą nedalyvaujant atsakovui.
Iš apeliacinio skundo turinio, bei iš apelianto pateiktų apeliacinės instancijos teismui argumentų teismas sprendžia, kad atsakovas (apeliantas) A. V., konstatuodamas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo procesinės teisės žinoti apie rengiamą teismo posėdį, bei nagrinėjant bylą jam nedalyvaujant (sergant ir gydantis ligoninės stacionariame skyriuje) ir negalint pateikti įrodymus apie šeimos iširimo tikrąsias priežastis, bei kaltę, teigia, kad buvo pažeistos jo teisės. Tačiau apeliantas sutinka, kad apeliacinės instancijos teisme jis gali save atstovauti visiškai, pateikti savo argumentus ir neprašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jo prašymo ribos – tik galimybės pakeisti priimtą sprendimą, sumažinant teismo priteistas sumas vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į jo galimybes mokėti išlaikymą, bei jo sveikatos būklę.
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis įrodinėjimo naštą byloje pirmoje eilėje uždeda šalims. Taigi, jos (šalys) turi būti tinkamai informuotos apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir turi turėti realią galimybę ne tik dalyvauti surengtame teismo procese, bet ir laiko bei galimybių tinkamai jam pasirengti. CPK 246 straipsnyje nurodoma, kad šalims apie teismo posėdį turi būti tinkamai pranešta ir tik esant tokiam pranešimui teismas gali svarstyti – nagrinėti bylą ar ne, jeigu į procesą neatvyksta kuri nors šalis.
Šioje konkrečioje byloje apeliantas, neprašydamas tuo pagrindu panaikinti priimtą galutinį procesinį sprendimą, konstatavo, kad jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo tinkamai pranešta, o sutikimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant jis nerašė ir nepasirašė, laikė, kad teismas neteisingai sprendė tik kaltės ir išlaikymo dydžio klausimus. Vertinat apelianto nurodytus argumentus, pažymėtina, jog byloje yra duomenų (teismo šaukimo įteikimo pažyma), kad A. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta. Šaukimą jam pasirašytinai įteikė jo sutuoktinė – J. V.. Šio dokumento atsakovas nei apeliaciniu skundu, nei žodžiu apeliaciniame procese neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui buvo pranešta. Byloje yra dokumentas – atsakovo A. V. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame parašo autentiškumu atsakovas abejoja, teigdamas, kad jis tokio dokumento nepasirašė, nes, anot apelianto, tuo metu gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje.
Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apelianto skundo argumentų ir prašymų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nedalyvaujant atsakovui, civilinio proceso kodekso normų iš esmės nepažeidė, todėl šiuo pagrindu naikinti priimtą sprendimą teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs teismo pranešimą, turėjo būti aktyvus ir informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo procese bei pareikšti su tuo susijusius prašymus, tačiau to jis nepadarė. Gi teismas, turėdamas jo prašymą bylą nagrinėti, turėjo teisę pasirinkti, ar bylą nagrinėti ar ne, priklausomai nuo galimybės ištirti įrodymus ir priimti teisingą galutinį procesinį sprendimą. Teismo pasirinkimas šiuo atveju bylą nagrinėti įstatymui neprieštaravo. Apeliantas, neprašydamas sprendimo panaikinti, taip pat iš dalies su tuo sutinka.
Dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus
Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje konstatuojama, kad išlaikymo dydis vaikams turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo vienas iš būdų – periodinės išmokos kas mėnesį konkrečia pinigų suma. Toks išlaikymas gali būti priteisiamas iš asmens privalančio mokėti išlaikymą darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo A. V. nepilnamečiams vaikams A. V., O. V., L. V., V. V. ir J. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, bei pavedant šias lėšas uzufrukto teise administruoti vaikų motinai J. V.. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas savo esme atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas lėšas vaikų išlaikymui, iš esmės neįvertino ir nepakankamai taikė proporcingumo principą, nes neatsižvelgė į atsakovo realias galimybes mokėti teismo priteistas sumas, į atsakovo sveikatos būklę ir galimybę gauti pajamas, taip pat į vaikų skirtingus poreikius pagal jų amžių, taip pat ir į ieškovės pareigą pačiai prisidėti tokia pat apimtimi prie vaikų išlaikymo. Nors teismas sprendė, kad išlaikymui priteisiama suma po du šimtus litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iš esmės nėra didelė, tačiau neatsižvelgė, kad išlaikymas priteisiamas net penkiems vaikams. Tokiu būdu galutinė suma – 1000 Lt, įvertinant atsakovo fizines galimybes, yra didelė ir šiuo atveju neproporcinga vaikų poreikiams ir atsakovo galėjimui teikti išlaikymą. Teisėjų kolegija vertina, kad vaikų, kuriems priteistas išlaikymas amžius yra nuo šešerių iki septyniolikos metų, atsakovas šiuo metu negauna jokių išmokų, nors yra neįgalus, dėl darbo stažo nebuvimo negauna išmokų. Jo darbingumo lygis – yra tik 40 procentų, todėl gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Taigi šių aplinkybių visuma byloja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams visumoje savo dydžiu nėra proporcingas, todėl mažintinas. Išlaikymo tikslas – užtikrinti būtiniausias vaikams vystytis sąlygas, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. O jo dydis visiems vaikams turi būti pakankamas bent minimaliems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į pareigą abiems tėvams išlaikyti (teikti tokio pat dydžio išlaikymą) savo vaikus.
Grįžtant prie bylos faktų, pagal esančius byloje duomenis, atsakovas turi pareigą išlaikyti penkis vaikus. Ieškovė prašė, o teismas priteisė po du šimtus litų kiekvienam vaikui išlaikyti. Atsakovas sutinka mokėti po vieną šimtą litų kiekvienam vaikui. Ieškovė bylos duomenimis taip pat niekur nedirba. Nurodo, kad augina mažamečius vaikus. Duomenų apie jos fizinį darbingumą byloje nėra, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad mažiausias vaikas J. V., yra gimęs 2004 m., o teikti vaikams išlaikymą tėvų pareigos yra lygios, atsižvelgiant į proporcingumo principą, išlaikymo vaikams dydis iš atsakovo A. V. mažintinas iki 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, t.y. sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikams dydį iki 150 Lt, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 75 procentus, pirmojoje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal šią proporciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybės išlaidos už ieškovei suteiktas advokato teisines paslaugas yra 640 Lt, žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, yra 360 Lt, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 480 Lt už advokato teisines paslaugas ir 270 Lt žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 32,90 Lt, kurios proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš bylos šalių valstybei, tai reiškia – iš atsakovo valstybei priteistina 24,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, kuri sudaro 50 procentų, atitinkamai paskirstytinos apeliacinės instancijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. 310 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 155 Lt žyminio mokesčio. Iš byloje esančios 2010-05-03 pažymos dėl valstybės patirtų išlaidų matyti, kad už ieškovei J. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės išlaidos sudaro 920, 77 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad į šią sumą išlaidos apeliacinio skundo paruošimui ( 640 Lt ) įtrauktos be jokio pagrindo, iš atsakovo valstybei priteistina 140 Lt. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 3,40 Lt, kurios proporcingai priteistinos iš bylos šalių valstybei, todėl iš atsakovo priteistina 1,70 Lt procesinių dokumentų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistas iš atsakovo A. V. nepilnamečiams vaikams A. V., gim. 1992 m., O. V., gim. 1993 m., L. V., gim. 1996 m., V. V., gim. 1998 m., ir J. V., gim. 2004 m., išlaikymui periodinėmis išmokomis sumas iki 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 480 Lt ( keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) už advokato teisines paslaugas, 270 Lt ( du šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 24,68 Lt ( dvidešimt keturis litus 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 155 Lt ( šimtą penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 140 Lt ( šimtą keturiasdešimt litų) už advokato teisines paslaugas ir 1,70 Lt ( vieną litą 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.