Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent – jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,337 g narkotinę medžiagą – kokainą iki 2025 m. gegužės 4 d., 22.30 val., kol (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, policijos pareigūnai apžiūros metu ją rado ir paėmė.

Tokiais savo veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. M. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltę pripažįstą visiškai. Psichiatrinėse įstaigose gydytas, priklausomybių ligų centre registruotas. Iki 2025 m. gegužės 4 d. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas vartoja maždaug nuo 12 metų, iš pradžių viskas prasidėjo nuo marihuanos rūkymo, o nuo 14 metų pradėjo vartoti stipresnes narkotines medžiagas. Paskutiniu metu vartojo kokainą. Kai pareigūnai jį sulaikė su narkotinėmis medžiagomis, jis buvo pristatytas į psichiatrinę gydymo įstaigą. Po šio sulaikymo, jis nusprendė keistis ir kol kas narkotinių medžiagų nevartoja bei jų nenori. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo jam prasidėjo psichozė, dėl ko ir buvo gydomas psichiatrinėse įstaigose. 2025 m. gegužės 4 d., maždaug apie 21.00 val., pasiėmė „dropą“ (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje, pasiėmė 1 gramą kokaino už kurį sumokėjo 100 Eur. Tuomet nuėjo pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), suvartojo dalį turėtos narkotinės medžiagos, po ko jam prasidėjo nerimo priepuolis arba psichozė, atrodė, kad kaimynai bando jį nunuodyti leisdami dujas į butą ir jis staigiai išbėgo iš buto, pradėjo lakstyti po (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paprašė pagalbos, nes jam atrodė, kad jį persekioja, po ko, jam būnant stotelėje, jį sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į psichiatrijos ligoninę. Kadangi jau kelios dienos prieš įnirtingai pradėjo vartoti narkotines medžiagas – kokainą, todėl tikslių įvykio aplinkybių, kaip ir iš ko įsigijo narkotinę medžiagą, atsakyti negali.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo K. M. 2025 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 4 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), šalia autobusų sustojimo stotelės „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, buvo pastebėtas įtartinas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – P. M., pas kurį kišenėje buvo rastas permatomas maišelis su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens sulaikymo aplinkybių užfiksuota, kad reaguojant į įvykį ROIK: (duomenys neskelbtini), gatvėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties autobusų sustojimo stotele „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastebėtas neadekvačiai besielgiantis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, P. M., kuris kalbėjo realybės neatitinkančius dalykus, buvo susijaudinęs, o tiksliau, kalbėjo, kad jį nuodija dujomis, girdi balsus bei yra sekamas, jam miegant į kūną yra leidžiama elektra, taip pat, jo bute kažkas gręžia skylutes, dėl ko buvo iškviesti medikai. Apžiūrėjus vyrą, GMP „0893“ brigada nusprendė vežti į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastarasis buvo uždarytas gydymui. Kur tiksliai asmuo gyvena, paaiškinti negalėjo, nurodė, kad galimai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau, iš visų namų jį yra išvarę. P. M. dalinės apžiūros metu, buvo rastas permatomas, užspaudžiamas maišelis su viduje esančia balta, biria, galimai narkotine medžiaga. Paklausus asmens, kas tai per medžiaga, pastarasis atsakė, kad maišelyje yra kokainas.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. gegužės 4 d. – 2025 m. gegužės 5 d. protokole užfiksuota, kad P. M. pagal reikalavimą pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)” ir permatomą, užspaudžiamą maišelį su viduje esančia baltos spalvos biria, galimai narkotine medžiaga. Pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus ar dokumentus, P. M. pareiškė, kad permatomame, užspaudžiamame maišelyje yra narkotinė medžiaga – kokainas.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,337 g.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-217/2025 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad P. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu butų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo normą. Minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis (narkotinėmis ar psichotropinėmis) ir taip nori veikti. Pabrėžtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Asmuo atsako baudžiamojo proceso tvarka, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau - ir Rekomendacijos) bylai aktualioje redakcijoje psichotropinės medžiagos – kokaino nedidelis kiekis yra iki 0,2 g, o didelis kiekis yra nuo 20 g.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis P. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini) miškelyje pasiėmė „dropą“, o tiksliau – pasiėmė 1 gramą kokaino, už kurį sumokėjo 100 Eur, po ko nuėjo pas tėvą į namus, kur suvartojo dalį minėtos narkotinės medžiagos. Tada jam prasidėjo nerimo priepuolis ar psichozė, jam atrodė, kad kaimynai jį bando nunuodyti leisdami į butą dujas ir jis staigiai išbėgo iš tėvo buto, pradėjo lakstyti po (duomenys neskelbtini) mikrorajoną bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paprašė pagalbos, nes jam atrodė, kad jį persekioja, po ko, jam būnant stotelėje, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į psichiatrinę ligoninę. Faktą, kad kaltinamasis P. M. bylai aktualiu laiku ir vietoje laikė draudžiamas įrodo pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų turinys, atskleidžiantys, kad bylai aktualiu laiku dalinės P. M.) apžiūros metu, buvo rastas permatomas, užspaudžiamas maišelis su viduje esančia balta, biria, galimai narkotine medžiaga. Paklausus asmens, kas tai per medžiaga, pastarasis pats pripažino, kad maišelyje yra narkotinė medžiaga – kokainas. Galiausiai, esminę nagrinėjamai bylai aplinkybę, o būtent – P. M. disponuotos medžiagos kategoriją ir jos kiekį, įrodo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. gegužės 14 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,337 g, kas pagal Rekomendacijų bylai aktualią redakciją viršija šios draudžiamos medžiagos nedidelį kiekį, tačiau neviršija didelio.

Taigi, pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys byloje surinkti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis P. M. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent – jis, laikė 0,337 g narkotinę medžiagą – kokainą iki 2025 m. gegužės 4 d., 22.30 val., kol (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, policijos pareigūnai apžiūros metu ją rado ir paėmė. Teismas nenustatė kaltinamojo veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotomis medžiagomis. Tokią išvadą patvirtina ir kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad dalį įsigytos narkotinės medžiagos jis iš karto suvartojo. Be kita ko, ją rodo ir pastarojo pateikti paaiškinimai dėl ankstesnės priklausomybės draudžiamoms medžiagoms.

Teismas, apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumos analizę, daro jokių abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia, todėl pastarasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašymų neturi.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), P. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos platinti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), BK 60 straipsnyje numatytų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, o būtent – neteistas, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą apmokėjęs, šiuo metu niekur nedirba. Be kita ko, byloje gauta duomenų, apie P. M. psichiatrinį gydymą, tačiau, remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-217/2025, asmuo neserga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu butų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta P. M. už padarytą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo terminą nustatant 1 metams ir 6 mėnesiams, su teismo paskirtais įpareigojimais ir draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad pastarasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu bei skiriama galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. M. šioje byloje aptariamą ir įrodytą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pats kaltinamasis neginčijo, 2025 m. gegužės 4 d. vartojo įsigytą narkotinę medžiagą – kokainą, kas tik sudaro objektyvų pagrindą kaltinamajam pritaikyti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimą narkomanijos prevencijos programoje), kuri turės auklėjamąjį poveikį pastarajam ir sudarytas sąlygas užtikrinti, kad šioje byloje nusikalstamu pripažintas P. M. elgesys nepasikartotų. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 6 mėnesių laikotarpiui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu kaltinamajam P. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,:

1) mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)”, perduotas saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., grąžintinas P. M.;

2) po tyrimo likę milteliai (0,401 g), supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį ir perduoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti P. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,:

1) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)”, perduotą saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., grąžinti P. M.;

2) po tyrimo likusius miltelius (0,401 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotus saugojimui į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, sunaikinti.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.