Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 8 d. 11.40 val. iki 2022 m. kovo 9 d. 08.51 val. (iš viso viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas ir nuteistajam skirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno gelsvos spalvos miltelius, savo sudėtyje turinčius ne mažiau kaip 0,00019 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,011 g narkotinės medžiagos – metadono ir 2022 m. kovo 7 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje nenustatytą jų dalį išplatino, t. y. už 60 Eur pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta.

1.2. Be to jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000012 g, kol 2022 m. kovo 8 d. kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

3. Apylinkės teismas parinkdamas bausmę nurodė, kad kaltinamasis, net ir būdamas ankščiau jau kartą teistas, toliau daro tokio pačio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu bei platinimu. Kaltinamajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos M. G. elgesiui nepadarė. M. G. teistumas neišnykęs, ankstesniais nuosprendžiais jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, vienkartinio pobūdžio, kaltinamojo gyvenime jokie teigiami pokyčiai nėra nustatyti, todėl M. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė areštą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu M. G. nekelia klausimo dėl jo kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu M. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato – skiriama tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė. BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, už kurios padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu prašoma skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos problemas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį už baudžiamąjį nusižengimą ir bausmės dydį tiek už atskiras veikas, tiek jas subendrindamas apėmimo būdu, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, bausmę nuteistajam individualizavo teisingai. Apylinkės teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

11. Skirdamas bausmę M. G. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju asmuo padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos nuostatos, įvertino ir nuteistojo asmenybę – nevedęs, turi tris vaikus, dėl psichikos ligų nesigydė, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos, ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors Marijampolės pataisos namų M. G. charakterizuotas teigiamai – nebaustas už tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, palaikė gerus santykius tiek su nuteistaisiais, tiek su pataisos įstaigos darbuotojais, bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, dirbo, dalyvavo elgesio pataisos programoje, sprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemą, – skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu vykdytos probacijos (nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. spalio 26 d.) laikotarpiu nuteistasis padarė eilę administracinių nusižengimų (3 t., b. l. 188-181) ir nedirbo. Be šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Nesutikti su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad parenkant bausmės rūšį ir dydį svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – naujų nusikalstamų veikų padarymas esant neišnykusiam teistumui, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis M. G. nesistengia pasitaisyti, turint omenyje, kad asmuo ne tik nusikalto ne pirmą kartą – sistemingai nusikalsta nuo 2005 metų, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaro antrą kartą, – tačiau taip pat yra stebimas daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas. Taigi šiuo atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos, kuomet nuteistasis nėra linkęs daryti išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, o jam taikytos bausmės reikšmingos įtakos pozityviems mąstymo, elgesio pokyčiams neturėjo. Be to, nors M. G. yra darbingo amžiaus, tačiau neturi oficialaus nuolatinio darbo, nėra įgijęs pagrindinio išsilavinimo ir nesimoko. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis nėra orientuotas į prasmingą užimtumą, į teisėtą pajamų uždirbimą, kaip pats pripažįsta, ilgą laiko tarpą vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, suprasdamas, kad daro neteisėtus veiksmus, be to, jas parduoda ir kitiems asmenims, tai yra, asmuo yra linkęs prioritetą teikti iš esmės neigiamą įtaką jo ir aplinkinių elgesiui darantiems veiksniams, rodo antivisuomenines nuteistojo nuostatas, kurios patvirtina, kad vertinamu atveju M. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, ir negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių, kas, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, yra itin aktualu. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad M. G. yra teisiamas jau 7 kartą, visi jo teistumai susiję su turtinės naudos sau gavimu (vagystės, neteisėtas psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, be kita ko – ir už nusižengimus, padarytus laisvės atėmimo bausmės atkimimo metu (baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų), kas vėlgi rodo, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Siekiant M. G. elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, nuteistajam ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, ir ne kartą taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis buvo prižiūrimas Probacijos tarnybos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto, šį kartą vėl padarydamas sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai. Esant pirmiau nurodytų, išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumai, konstatuoti, kad nuteistasis M. G. buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant bausmės terminą ar paskiriant kitos rūšies bausmę), kuri bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas jau sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), pagrindo nėra.

13. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, pagrįstai M. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurių dydį nustatė artimą minimaliam. Pažymėtina, kad valstybės taikomas poveikis asmeniui turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, galutinė M. G. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.