Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui Jauniui Jurelevičiui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam tolimųjų reisų vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustam, jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, teismo informatikei Ritai Dagienei, Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. skundą dėl 2016-02-03 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2016 m. vasario 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau - protokolas) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK) 124² str. 2 d. D. K.. Protokole nurodė, kad 2016 m. sausio 16 d., 17 val. 30 min., kelio (duomenys neskelbtini) 18 kilometre, (duomenys neskelbtini), D. K., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. A., aplenkė V. K. vairuojamą automobilį ir iš chuliganiškų paskatų suko į dešinę pusę, tuo užkirsdamas kelią aplenktam automobiliui ir priversdamas stabdyti. V. K. vengiant susidūrimo išvažiavus į kairę kelio pusę, užsuko savo vairuojamą transporto priemonę ir užblokavo kelią kairėje pusėje, dėl ko kito automobilio vairuotojas staigiai stabdė, kad išvengtų susidūrimo. Tuo D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 101, 135.4, 136.4 punktų reikalavimus (b.l. 4).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2016 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams (b.l. 5).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su paskirta administracine nuobauda nesutinka, nes šio pažeidimo nepadarė. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta ne visa medžiaga: policijos pareigūnai nenurodė, kokio automobilio vairuotojas staigiai stabdė, todėl neišsamiai ir nepilnai išnagrinėjo bylą. Nutarime teigiama, kad jis (D. K.) kliudė vairuoti transporto priemonę V. K., tačiau taip pat teigiama, kad „kito automobilio vairuotojas“, tai gali būti vyras. Nors iš V. K. apklausos nematyti, kurioje kelio pusėje antrą kartą jis blokavo kelią V. K., nutarime teigiama, kad antrą kartą jis kairėje kelio pusėje blokavo jos automobilį, nors byloje nėra nustatyta, kurioje pusėje tą sykį buvo blokuojamas kelias. Nutarime nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl jis surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio reikalavimus ir turi būti pataisytas, grąžinant atgal institucijai. D. K. nuomone, tapo žmonos pykčio ir apkalbėjimo auka. Ji skunde – pirminiuose parodymuose - nurodė, kad buvo bandoma ją automobiliu nustumti nuo kelio ir užblokuoti važiavimą. 2016 m. sausio 16 d. V. K. teigia, kad jis (D. K.) ją aplenkęs staigiai važiuodamas ta pačia kelio kryptimi užsuko ir pradėjo blokuoti kelią, o ji buvo priversta stabdyti, po to jis vėl užblokavo kelią važiuodamas ta pačia kelio kryptimi ir ji vėl buvo priversta stabdyti. V. K. parodymai yra prieštaringi ir ji siekia jam pakenkti, nes tarp jų vyksta skyrybų procesas teisme. V. K. privertė meluoti vyresniąją dukrą, nors tik nori bendrauti su dukromis, bet V. K. bando neleisti. D. K. nekaltas dėl eismo įvykio, todėl nėra ir pažeidimo. Dėl visų šių motyvų prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (b.l. 13-15).

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovas teismo posėdyje prašo skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą. Jo nuomone, yra chuliganiškos pasekmės taip važiuojant, liudytoja turėjo telefoną, kuriuo D. K. galėjo paskambinti ir susitarti dėl susitikimo su vaikais. D. K. emocingai sureagavo į nesustojusį automobilį, matė, jog jame yra vaikai, tad ėmėsi netinkamo stabdymo būdo, primityviai stabdė, tai galėjo baigtis skaudžiomis pasekmėmis. Liudytojos G. K. parodymai liudija prieš D. K..

Liudytoja V. K. parodė, kad sutuoktiniui D. K. pareiškė ieškinį, santykiai tapo prasti: sulaukė grasinimų, ribojo bendravimą su vaikais, nesėkmingai bandė susitarti taikiai. 2016 m. sausio 16 dieną, apie 17 val., su mergaitėmis vyko pas tetą. Išvykusi iš kiemo, pamatė automobilio šviesas. Ji važiuodama susitiko priešpriešais atvykstantį D. K. vairuojamą automobilį, bet nenorėjo kalbėtis. Vyras apsisuko ir ją pasivijo, matė, kad jo salone degė šviesos ir sėdėjo mašinoje. Paskui jis ją pasivijo ir ėmė jos automobilį spausti į dešinę kelio pusę. Suprato, kad jis nori ją sustabdyti. Ji pristabdė, jis užvažiavo priekyje, ji išvažiavo į kitą kelio pusę, norėjo jį lenkti, bet neleido, ėmė spausti į kairę pusę, ji turėjo sustoti, nes iš priekio atvyko krovininis automobilis. Buvo reali susidūrimo grėsmė. D. K. sustojo, ji užsirakino mašinos dureles, kai krovininis automobilis pravažiavo, ji nuvažiavo, o D. K. nuvyko į jos namus. Buvo smarkiai patemę, miško keliukas, kelio danga buvo slidi. Paskambinusi kaimynei paklausė, ką daro D. K., ši atsakė, jog jis kieme apsisuko ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) pusę. Ji įvažiavo į keliuką, išjungė šviesas, norėjo, kad jis jų nematytų. Paskui pamatė, jog jis pravažiavo, ji ėmė važiuoti, bet šalia iš kažkur atsirado D. K., kuris atsidaręs langą kažką šaukė, ji skambino policijai. Pareigūnai jį sustabdė. Ji parašė skundą ir paskui nuvyko į svečius. Paskui atvyko D. K., prašė pakviesti vaikus, ji atsisakė leisti susitikti su vaikais, nes nebuvo susitarę. D. K. gavęs ieškinį ėmė domėtis vaikais. Apie įvykį su dukromis kalbėjosi. Savo skunde rašė tiesą. Prieš dvi dienas iki įvykio buvo pas D. K. draugę, jos susistumdė. Prieš ją (V. K.) parašė pareiškimą, kad juos gąsdina ir kenkia, bet byla buvo nutraukta. D. K. nešmeižia ir neapkalba. D. K. buvo nusiteikęs agresyviai, tai matėsi iš jo išlipimo iš automobilio ir veido.

Liudytoja nepilnametė G. K. parodė, kad vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas mamos draugę, prieš išvykstant pamatė tėčio mašiną, kuri norėjo įsukti. Ji pasakė mamai. Jis sekė iš paskos, jų mašiną stūmė, užvažiavo joms į priekį, neleido važiuoti, bandė aplenkti, iš priekio atvažiavo krovininis automobilis. Mama sustojo ir užrakino dureles, tėtis supykęs atsisėdo į mašiną, toliau ėmė važiuoti, mama paskambino kaimynei ir jos paklausė, ką daro tėtis. Kaimynė atsakė, jog jis buvo atvykęs, kieme apsisuko ir vyksta link (duomenys neskelbtini). Jos keliuke sustojo, bet kai pradėjo vėl važiuoti, tėtis pasivijo, mama paskambino policijai. Tėtis sekė iki (duomenys neskelbtini), policija tėtį sustabdė, jis jų ieškojo pas mamos draugę. Ji (G. K.) verkė, grįžo namo, paskui atvyko tėtis, mama jo neįsileido ir tėtis išvažiavo. Nežinojo, kad turi atvykti tėtis, apie tai tėvai nesitarė. Kai tėtis jas sekė, bijojo. Kai buvo pas mamos draugę, klausė sesers, ar ši bijo, ji atsakė, jog bijo, kad nebūtų nuo kelio nustumti ir kad tėtį suims policija. Nežino, ar tėtis norėjo ką blogo padaryti. Su mama apie įvykį kalbėjo po to, kai viską papasakojo policijoje.

Liudytoja V. A. parodė, kad apie du metus gyvena kartu su D. K.. D. K. negalėtų nuo kelio nustumti vaikų, nes juos labai myli. Kartu 2016 m. sausio 16 d. nevyko, nieko nematė. Jis išvyko tą dieną vienas apie pietus aplankyti vaikų, vežė vaikams rūbelius, saldainius. Grįžęs D. K. jai viską papasakojo: jog netoli namų susitiko su V. K., jis norėjo pakalbėti, bet ji važiuodama mašina nesustojo, paskui ji vyko su vaikais, o jis ją lenkė, norėjo pasikalbėti su vaikais, nes negalėjo jai prisiskambinti. D. K. telefono neturėjo, nes buvo remontuojamas. Jis iš jos numerio skambindavo V. K., bet ji neatsiliepdavo, nes pažino jos (V. A.) telefono numerį. Sausio pradžioje ji (V. A.) buvo namie, kai vakare pasibeldė V. K. ir sakė, jog nori pakalbėti. Atėjo D. K., ji ėjo pro ją (V. K.) ir buvo pastumta bei išplūsta, be to, buvo įsibrauta į jos namus, todėl policijoje parašė pareiškimą, bet ten pasiūlė kreiptis privataus kaltinimo tvarka. V. K. nori apkalbėti D. K.. D. K. turi įsipareigojimų, jei netektų teisės vairuoti, netektų darbo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

Nors D. K. neigia savo kaltę nurodydamas, kad nustatytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu, tačiau jokio pažeidimo nepadarė, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 4 p. nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėtų Taisyklių 101 p. nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šių taisyklių 135.4 p. nurodyta, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Be to, Taisyklių 136.4 p. reglamentuoja, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

D. K. kaltę padarius šiuos penkis kelių eismo taisyklių pažeidimus įrodo V. K. skundas ir rašytinis paaiškinimas (b.l. 7-8), G. K. rašytinis paaiškinimas (b.l. 6), taip pat šių dviejų asmenų parodymai teismo posėdyje, kuriais abejoti pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir nesudaro pagrindo juos vertinti kaip prielaidas. V. K. ir G. K. parodymais nustatyta, kad D. K. pažeidė KET 4 p. nustatytą reikalavimą eismo dalyviams elgtis pagarbiai tarpusavyje ir atsargiai. Šių reikalavimų skundą padavęs asmuo nesilaikė, nes šaukė kelyje, blokavo kelią, V. K. vertė keisti važiavimo kryptį. 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. D. K. veiksmai – žmonos automobilio spaudimas į dešinę ir kairę kelio pusę, neleidimas lenkti, sukėlė realią susidūrimo grėsmę, kai iš priekio atvažiavo krovininis automobilis. Minėtų Taisyklių 101 p. nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš aukščiau aptartų motyvų akivaizdu, kad D. K., šį punktą bei KET 135.4, 136.4 punktus taip pat pažeidė, todėl jis yra kaltas pažeidimo padarymu. Be to, D. K. kaltę iš dalies patvirtina jo paties parodymai, o duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad tiek D. K., tiek liudytoja G. K. apkalba pažeidėją, byloje nenustatyta. Tai, kad šeimoje santykiai yra konfliktiški, nesudaro pagrindo tokiai išvadai padaryti. Remtis liudytojos V. A. parodymais negalima, nes ji paties įvykio nematė. Kiti D. K. parodymai vertintini kritiškai įvertinant tai, kad jis yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir yra suinteresuotas išvengti atsakomybės. Teismas nenustatė, kad nutarime nurodytos aplinkybės prieštarautų byloje esančiai medžiagai, jis surašytas laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio reikalavimų, todėl atmestinas skundo argumentas, kad turi būti grąžinamas pataisyti protokolą surašiusiai institucijai.

Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad pažeidėjo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d., nes jis nepadarė jokio pažeidimo, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas, nagrinėdamas D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgė į tai, jog kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkino tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Institucijos rašytinius paaiškinimus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta negali būti ypatingai švelninama ir D. K. taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs D. K. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidėjas yra tolimųjų reisų vairuotojas, taigi turi dar geriau išmanyti KET dėl savo darbo pobūdžio būdamas profesionalas, sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.

Tuo būdu, esant visiems šiems virš išdėstytiems argumentams, D. K. skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

2016 m. vasario 3 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., palikti nepakeistą ir D. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.