Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo J. B. įmonės ,,Elisiejus“ ieškinį atsakovams S. R. ir J. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. B. įmonė ,,Elisiejus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo iš atsakovų solidariai priteisti 291,07 Eur nuostolių už neišsaugotą ir ieškovui negrąžintą dušo kabiną Victoria lux 90, įsigytą ieškovo pagal 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą CLSP 1004464, nuo priteistos sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-09-03 ieškovas iš UAB ,,Celsis“ parduotuvės pagal 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą CLSP 1004464 nusipirko įvairių prekių, iš kurių sąskaitoje esančios pirmos penkios pozicijos sudarė dušo kabinos Victoria lux 90 komplektą, kurio vertė įskaičius pridėtinės vertės mokestį yra 1005 Lt+21 proc. PVM arba 291,07 Eur suma. Šiuos pirkinius ieškovas įsigijo padedant atsakovui S. R., su kuriuo ieškovo savininkas J. B. buvo susitaręs, jog pastarasis atliks vonios remontą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir įdiegs šio buto vonioje nupirktą dušo kabiną. Kadangi ieškovas neturėjo, kur sandėliuoti dušo kabinos, buvo susitarta, kad dušo kabina pabus UAB ,,Celsis“ parduotuvėje iki kada šio daikto prisireiks sumontuoti minėto buto vonios kambaryje. Vėliau ieškovas apsilankęs savo remontuojamame bute, nustatė, kad remonto darbai neatliekami, o dušo kabina nesumontuota. Ieškovui taip pat nepavyko prisiskambinti atsakovui bei surasti jį žinomais adresais. Ieškovui nuvykus į parduotuvę, jam buvo paaiškinta, kad dušo kabina pristatyta atsakovui, tokiu būdu ieškovas laikė, jog atsakovas dušo kabiną pasisavino ir atsakovui 2014 m. pavasarį iniciavo ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminis tyrimas baigėsi nenustačius atsakovų neteisėtos veikos požymių. Tyrimo metu apklausų ir akistatų metu, apklausus UAB ,,Celsis“ darbuotojus V. O. ir A. R., buvo nustatytą, jog 2013-04-24 pagal UAB ,,Celsis“ išrašytą krovinio važtaraštį Nr. PP1000010594 ieškovui priklausančią dušo kabiną priėmė ir savo parašu patvirtino atsakovė J. P., važtaraštyje nurodė savo pavardę Rutkauskienė. Važtaraštis patvirtina, jog dušo kabinos perdavimo-priėmimo vieta yra atsakovų gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę akistatų metu su parduotuvės darbuotoja V. O. pripažino ir atsakovas S. R. Liudytoja V. O. nurodė, jog pristatyti dušo kabiną į (duomenys neskelbtini) jai telefoninio pokalbio metu nurodė atsakovas S. R.. A. R. patvirtino, jog ieškovui priklausančią dušo kabiną UAB ,,Celsis“ perdavė atsakovei J. P., kuris taipogi nurodė, jog dušo kabiną pristatė į (duomenys neskelbtini) atsakovų gyvenamosios vietos adresu.

Ieškovo atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti visiškai ieškinyje išdėstytais argumentais bei priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog dušo kabina nuosavybės teise priklausė jam bei ieškovas neįrodė dabartinės dušo kabinos rinkos vertės, kad iš jos šiuo metu galima gauti naudos. Mano, kad ieškovas teismui pateikdamas ieškinį, tokia savo teise piktnaudžiauja, siekia nepagrįstai praturtėti, atsakovą nori terorizuoti, sudaryti jam nepatogumus, gaišina jo laiką, dėl ko ieškovo interesas teisme negali būti ginamas.

Teisme atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog jis (atsakovas) nieku nebuvo dingęs ir ieškovo nevengė, savo telefono nesikeitė, pats įmonės savininkas su atsakovu neatsiskaitė už santechnikos darbus. A. atliko darbus - montavo dušo kabiną, jam ir atidavė buto raktus. Pats ieškovas nurodė dušo kabiną pristatyti į (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovas nežino, kada tai buvo padaryta, jam žinoma tik, kad tuo adresu niekas dušo kabinos nepasiėmė. Atsakovas žino, kad dušo kabina buvo nuvežta jo (atsakovo) gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini) bet dušo kabinos priėmime tada atsakovas nedalyvavo, buvo išvykęs. Kas dušo kabiną priėmė, nežino, tik neseniai sužinojo iš ieškovo, kad A. pasiėmė dušo kabiną. Mano, kad dušo kabiną pakrauti galėjo atsakovo ūkį prižiūrėjęs, bet dabar jau miręs, gyventojas. Dušo kabiną Antanui perdavė asmuo 40-50 metų amžiaus, tamsių plaukų, galimai ūkvedys. Dušo kabina (duomenys neskelbtini) prabuvo neilgai, bet konkrečiai kiek laiko - nežino, taip pat atsakovas nežino, kurioje vietoje minėtas daiktas buvo laikomas.

Atsakovė J. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog dušo kabina nuosavybės teise priklausė jam bei ieškovas neįrodė dabartinės dušo kabinos rinkos vertės, kad iš jos šiuo metu galima gauti naudos. Mano, kad ieškovas teismui pateikdamas ieškinį, tokia savo teise piktnaudžiauja, siekia nepagrįstai praturtėti, atsakovę siekia terorizuoti, sudaryti jai nepatogumus, gaišina jos laiką, dėl ko ieškovo interesas teisme negali būti ginamas.

Teisme atsakovė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad dušo kabinos pas juos sode (duomenys neskelbtini) nėra, ar dušo kabina pas juos buvo atvežta, nežino. Nurodė, jog atsakovas dirba su santechnika, stato įrengimus, vonias, dušo kabinas, atlieka kitus darbus, todėl daiktai dažnai ten atvežami. Kad ji būtų priėmusi ginčo dušo kabiną, nepamena. Ant važtaraščio nurodyta ne jos pavardė, pasirašyta ne jos raštu, raštas pasviręs į kitą pusę, todėl sprendžia, kad ne ji pasirašė ant važtaraščio. Ji pati J. B. nepažįsta. Ar A. R. dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini) negali pasakyti. Kaip kitas asmuo – A. dušo kabiną išsigabeno iš jos gyvenamosios vietos, nežino.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2012-09-03 ieškovas iš UAB ,,Celsis“ parduotuvės pagal 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą CLSP 1004464 nusipirko dušo kabinos Victoria lux 90 komplektą už 1005 Lt+21 proc. PVM arba 291,07 Eur sumą (b.l. 5-6). Šį pirkinį ieškovas įsigijo padedant atsakovui S. R., su kuriuo ieškovo savininkas J. B. buvo susitaręs, jog pastarasis atliks vonios remontą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir įdiegs šio buto vonioje nupirktą dušo kabiną. Šią aplinkybę teisme patvirtino ieškovas ir atsakovas S. R., ginčo dėl to nėra. Nors atsakovai ginčijo aplinkybę, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent jis yra dušo kabinos savininkas, tačiau iš aukščiau minėtos PVM sąskaitos-faktūros CLSP 1004464 matyti, jog dušo kabinos Victoria lux 90 komplektą įsigijo ieškovas J. B. įmonė ,,Elisiejus“, nes šiame dokumente ieškovas nurodytas pirkėju, pastarajam jo turimos nuosavybės adresu - (duomenys neskelbtini) (b.l. 28), pirmiausia ir buvo pristatyta dušo kabina, tai matyti iš transporto važtaraščio Nr. PP1000009723 (b.l. 68, ikiteisminio tyrimo medž. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau prekės gavėjas J. B. įmonė neatsiėmė. Nors dušo kabina vėliau 2013-04-24 buvo pristatyta kitu adresu ir kitam gavėjui, nes iš transporto važtaraščio Nr. PP1000010594 (b.l. 67, ikiteisminio tyrimo medž. Nr. 50-9-00185-14) matyti, jog prekės gavėja nurodyta atsakovė J. P., tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nesurinkta įrodymų apie pačios atsakovės J. P. (bei kitų asmenų, atsakovo) nuosavybės teises į ginčo dušo kabiną, ši atsakovė teisme nurodė, jog netgi neatsimena, kaip jos gyvenamosios vietos adresu buvo pristatyta dušo kabina, nežinanti, kur ji buvo saugoma, kas pasiėmė, pati atsakovė (turtinių) pretenzijų į minėtą daiktą neturinti (priešieškinio byloje nėra), todėl laikytina, jog ieškovas, pagrįstai pareiškė ieškinį dėl turtinės teisės gynimo - nuostolių atlyginimo neišsaugojus ginčo daikto, būdamas dušo kabinos teisėtu savininku.

Atsakovai taipogi išreiškė nesutikimą dėl prašomos priteisti sumos, nes jų nuomone, ieškovas neįrodė dabartinės dušo kabinos rinkos vertės, kad iš jos (dušo kabinos) šiuo metu galima gauti naudos. Tačiau teismui įvertinus bylos medžiagą, tokių abejonių nekyla. Ieškovas teismui pateikė dušo kabinos PVM sąskaitą-faktūrą, kur nurodyta dušo kabinos kaina įsigijimo metu, t.y. susumavus 5 kabinos dalių pozicijas, jos vertė 291,07 Eur kartu su 21 proc. dydžio PVM. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po įsigijimo naudojosi dušo kabina ir tokiu būdu ją nudėvėjo, sumažinant šio daikto kainą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo dušo kabinos kaina šiuo metu yra sumažėjusi, todėl teismas laiko, jog dušo kabinos kaina yra tokia pat, kokia buvo ieškovo įsigyta, dėl ko ieškovas pagrįstai paskaičiavo nuostolių dydį neišsaugojus dušo kabinos - 291,07 Eur sumą.

Nors teisme atsakovė išreiškė abejones, kad ji 2013-04-24 priėmė iš UAB ,,Celsis“ darbuotojo dušo kabiną (minėta, jog ginčijo savo parašą važtaraštyje, krovinį priėmusio asmens pavardę), tačiau teisme liudytoju apklaustas parduotuvės darbuotojas A. R. patvirtino aplinkybę, jog dušo kabiną perdavė Jovitai, šioje byloje atsakovei J. P., atsakovų gyvenamosios vietos adresu, todėl teismas laiko įrodytu, jog būtent atsakovė ir priėmė dušo kabiną. Teisme atsakovė nurodė, jog ji neturinti savo žinioje dušo kabinos, nenurodė kokiu teisiniu pagrindu galėjusi priimti dušo kabiną, ji ieškovo nepažįstanti ir jokio nurodymo dėl ginčo dušo kabinos iš ieškovo nebuvo gavusi, taip pat negalinti nurodyti, kam šį daiktą perdavusi, todėl akivaizdu, kad nesant ieškovo patvirtinimo apie daikto jam perdavimą arba išsaugojimą) (šiuo atveju, ieškovas pateikdamas ieškinį, tai ginčydamas paskaičiavo patirtus nuostolius, kuriuos prašo priteisti), atsakovei J. P. kyla teisinės pasekmės arba civilinė atsakomybė už neišsaugojimą svetimo daikto, kaip tai numato CK 6.43 str.

Nors atsakovas S. R. teisme teigė, jog dušo kabinos priėmime jis nedalyvavo, nes tuo metu buvo išvykęs ir tik neseniai jis (atsakovas) sužinojo, kad A. pasiėmė dušo kabiną, tačiau šios aplinkybės neeliminuoja atsakovo bendros (solidarios) atsakomybės dėl daikto - dušo kabinos neišsaugojimo, nes kaip matyti, atsakovas S. R. ieškovo savininkui padėjo įsigyti dušo kabiną, su ieškovo savininku tarėsi dėl vonios remonto darbų atlikimo, o kartu dėl dušo kabinos sumontavimo ieškovo savininko bute, būtent atsakovo pavedimu (nurodymu) ir buvo pristatyta dušo kabina atsakovų gyvenamosios vietos adresu (į sodus), kurį tai laiką iš parduotuvės ieškovui nepasiėmus dušo kabinos. Pagal aukštesniųjų teismų praktiką, solidariosios atsakomybės atveju, nebūtina teismui nustatyti, kuria dalimi bendraatsakoviai savo veiksmais prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, užtenka įrodyti tik tą aplinkybę, jog atsakovų veiksmai lėmė neigiamų pasekmių kilimą. Šiuo atveju, abiejų atsakovų veiksmai (atsakovės J. P. tiesioginis arba faktinis ginčo daikto neišsaugojimas po pastarojo priėmimo, o atsakovo S. R. - įsipareigojimas sumontuoti dušo kabiną ieškovo savininko bute ir kartu nurodymas telefonu dušo kabinos saugojimo (pristatymo) adreso užmiestyje sutinkamai su V. O. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 58, 59, ikiteisminio tyrimo medž. Nr. (duomenys neskelbtini)), o vėliau nepasirūpinimas, kad kito asmens (ieškovo) reikalų tvarkymas užtikrintų ginčo dušo kabinos grąžinimą jos savininkui bei atsakovo nerūpestingumas nepasirūpinant, kad būtų veikiama disponuojant dušo kabina tik su ieškovo žinia)) lėmė dušo kabinos neišsaugojimą, kartu ir nuostolių ieškovui susidarymą. Tai, kad atsakovas pagal jo paaiškinimą, faktiškai nedalyvavo dušo kabinos priėmime, nes buvo išvykęs, taipogi nepaneigia jo telefonu duoto nurodymo dėl dušo kabinos pristatymo konkrečiu (jo gyvenamosios vietos) adresu. Visiškai nelogiškas atsakovo paaiškinimas, kad ieškovo nurodymu dušo kabiną turėjo paimti A., remontavęs ieškovo butą, po to, kai pirmą kartą prekę pristačius į (duomenys neskelbtini) prekė nebuvo priimta ir atgal pateko į parduotuvę, kai iš minėto krovinio važtaraščio matyti, jog ginčo dušo kabina buvo pristatyta ne Antano buvimo vietos adresu, o atsakovų gyvenamosios vietos adresu. Kad A. dušo kabiną paėmė iš (duomenys neskelbtini) nepatvirtino ir atsakovė (minėta, kad atsakovė netgi neprisiminė nei dušo kabinos pristatymo, nei išsivežimo aplinkybių), kai teisme liudytoju apklaustas A. S. parodė, jog dušo kabinai išsivežti iš S. namų samdė mašiną (nuomojo priekabą). Be A. S. paaiškinimo, kad tai jis priemiestyje (soduose) paėmė dušo kabiną, o vėliau ją pardavė, į bylą nesurinkta daugiau įrodymų minėtai aplinkybei patvirtinti, juo labiau, kai ir pats liudytojas tiksliai negalėjo įvardinti adreso, kur paėmė (išsivežė iš atsakovų namų) dušo kabiną, nenurodė ginčo daikto paėmimo laiko. Nėra įrodymų, kad dušo kabina visgi buvo sumontuota (duomenys neskelbtini) o vėliau išmontuota, taip pat nėra įrodymų apie dušo kabinos pardavimo procesą ir kad minimas pardavimas vyko su ieškovo žinia. Tokiu būdu, teismas nesivadovauja A. S. teisme duotais parodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog A. S. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o versija, kad tai jis paėmė dušo kabiną, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Taipogi versija dėl ūkvedžio (atsakovo teigimu, asmuo miręs, asmenybės duomenys teismui nebuvo nurodyti) dalyvavimo dušo kabinos perdavimo Antanui metu taip pat atsirado tik teisme ir nebuvo nurodyta atliekant ikiteisminį tyrimą dėl dušo kabinos pasisavinimo. Teisme liudytoju apklaustas D. G. tik patvirtino, kad A. dirbo (duomenys neskelbtini) tačiau liudytojas dušo kabinos ten nematė ir nežino dušo kabinos įsigijimo, paėmimo, vežimo aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovas S. R. ikiteisminio tyrimo ir teisme metu davė skirtingus parodymus apie dušo kabinos pasiėmimą iš parduotuvės, nes pirmiausia (matyti iš 2014-07-02 apklausos protokolo) atsakovas buvo nurodęs, jog dalį dušo kabinos iš parduotuvės pasiėmė būtent J. B., o dalis minėtos prekės liko parduotuvėje, kai iš parduotuvės darbuotojų parodymų nematyti, jog dušo kabina buvo gabenama dalimis. Vėliau (matyti iš 2015-01-08 apklausos protokolo) atsakovas išvis atsisakė duoti parodymus. Teisme atsakovas neneigė tos aplinkybės, jog dušo kabina visgi buvo pristatyta jo ir jo sugyventinės atsakovės J. P. gyvenamosios vietos adresu, t.y. iš esmės pripažino, jog kurį tai laiką dušo kabina buvo jo žinioje. Tai rodo, jog atsakovo paaiškinimas apie dušo kabinos pristatymą, kartu buvimą atsakovo žinioje, nebuvo nuoseklus tikslu išvengti teisinių pasekmių dėl neišsaugojimo dušo kabinos.

Atsižvelgiant į aukščiau išakytus argumentus, teismo nuomone, atsakovams kyla atsakomybė pagal CK 6.43 str., 6.234 str. 1 d., todėl jie abu yra atsakingi už ieškovo patirtus nuostolius.

LR CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje ieškovas sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4), patyrė 600 Eur išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 38, 39), todėl šios sumos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui.

Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 10,24 Eur suma (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui J. B. įmonei ,,Elisiejus“, įmonės kodas 169251689, solidariai iš atsakovų S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 291,07 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 07 euro ct.) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,12 Eur (penkis eurus 12 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,12 Eur (penkis eurus 12 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.