- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-553-138-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Teisėjas Saulius Mikšys Procesinio sprendimo kategorija:2.4.
2008 m. rugsėjo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam S. P., gynėjui advokatui Elenai Gylienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl 2008 m. liepos 11 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str., 1 d., 25 str. 2 d., 259 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008-06-19 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.
Kolegija, išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nuteistas už tai, kad jis ir Š. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. vasario 20 d. apie 16 val.(duomenus neskelbtini), Jurbarko rajone, susitarė su I. K. už 150 litų iš jo pirkti 25 psichotropinių medžiagų turinčias tabletes „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga-klonazepamas, kurios bendroji masė yra 0,050 g, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes I. K. buvo sulaikytas policijos darbuotojų ir į sutartą pardavimo vietą neatvyko.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde S. P. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į administracinės teisės pažeidimą. Skunde nurodoma, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-07-11 nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesines teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos, dėl ko apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikintas. Apeliantas nurodo, jog teismo nebuvo įvertintas tas faktas, kad jis 2008-02-19 iš I. K. buvo įsigijęs 5 tabletes „Clozepam“, kurias suvartojo, ir 2008-06-13 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A1-7-670-2008 už psichotropinių medžiagų turinčių tablečių „Clozepam“ įsigijimą be gydytojo paskyrimo ir vartojimą buvo nubaustas maksimalaus dydžio administracine nuobauda pagal LR ATPK 44 str. 2 d. – 500 litų bauda, o už bandymą įsigyti rytojaus dieną tų pačių tablečių „Clozepam“ iš to paties I. K., to paties Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-07-11 nuosprendžiu buvo nubaustas 3 mėnesiais laisvės atėmimo. Apelianto nuomone, įsigijimas ir vartojimas yra sunkesnio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas už bandymą įsigyti vartojimui be tikslo platinti tuos pačius medikamentus be gydytojo paskyrimo, be to, apelianto atžvilgiu nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas, pažeidžiant BPK 63 str. 10 d., kurios 18 p. nurodoma, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kuriais apima vieninga kaltininko tyčia. Padarytos tokios veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Nustačius vieningą tyčią, jos realizavimo laikas nėra reikšmingas. Tokiu būdu padarytos nusikalstamos veikos laikytinos vienos nusikalstamos veikos epizodais, ir pati nusikalstama veika yra kvalifikuojama tik pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Kadangi už sunkesnį šio baudžiamojo nusižengimo epizodą apeliantas buvo nubaustas administracine nuobauda, o už lengvesnį jam buvo skirtas 3 mėnesių laisvės atėmimas, pritaikant kitą straipsnį, skundžiamas Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, dėl ko turi būti panaikintas.
Posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
S. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl S. P. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į administracinį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, jog S. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota neteisingai. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, S. P. jau anksčiau buvo pirkęs 5 tabletes iš I. K.. Nuteistasis pats prisipažino, kad jam tablečių poveikis patiko ir jis nutarė nusipirkti dar 25 tabletes. Tai patvirtino ir nuteistasis I. K., ir Š. G.. S. P. kaltę grindžia ir kiti byloje esantys įrodymai – visiški kaltinamųjų prisipažinimai, liudytojo parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad S. P. padaryti veiksmai yra pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, tai tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip matyti iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių, S. P. nusiuntė žinutę I. K., kad pirks dar 25 tabletes, susitarė, kur susitikti. Tačiau S. P. ir Š. G. atvykus į sutartą vietą, I. K. nepasirodė, kadangi buvo sulaikytas policijos darbuotojų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, kad S. P., veikdamas bendrininkų grupėje su Š. G., susitarė su I. K. pirkti 25 psichotropinių medžiagų turinčias tabletes, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog S. P. padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, tai yra nusikalstamos veikos laikytinos vienos nusikalstamos veikos epizodais. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, S. P. administracine tvarka buvo nubaustas pagal ATPK 44 str. 2 d. – tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Nuteistajam siekiant įsigyti dar 25 tabletes, pagrįstai iškilo baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, 25 baltos spalvos tabletėse sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios bendroji masė yra 0,050 g. Kadangi administracinė atsakomybė nustatyta tik už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą (narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis yra vertinamasis požymis), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, sprendžiant kaltininko atsakomybės klausimą, nustatant nedidelį kiekį paminėtų medžiagų, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo. Pagal šias rekomendacijas nedideliu klonazepamo kiekiu rekomenduojama laikyti ne daugiau kaip 0,01 g grynosios medžiagos. S. P. siekė įsigyti didesnį, nei 0,01 g kiekį grynosios medžiagos – klonazepamo. Be to, susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas teisingai nevertino tai, kad S. P. padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 44 str.2 d., ir vėliau padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., tęstine nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo S. P. veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu, pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d.
Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.